Lietuvos čempionai pasirašė sutartį su Ukrainos pilietybę turinčiu amerikiečiu Jerome'u Randle'u, kuris užpildė spragą, atsiradusią išvykus Mantui Kalniečiui. 28 metų 175 cm ūgio įžaidėjas „Žalgiriui“ tarė „taip“ po to, kai Kauno klubui nepavyko iš Klaipėdos „Neptūno“ išvilioti Danielio Ewingo.
Jau savaitgalį į Lietuvą atvykstantis J.Randle'as čia turės du tikslus: komandinį ir asmeninį. Jis turi padėti „Žalgiriui“ apginti LKL čempionų vardą, o savo gerą žaidimą išnaudoti karjeros tramplinui.
Žaidimas „Žalgiryje“ J.Randle'ui – ilgai lauktas rimtas iššūkis. Kauno komanda krepšininką atsivežė iš Australijos, kur jis vilkėjo „36ers“ komandos marškinėlius. 20 tūkstančių eurų per mėnesį Kaune uždirbsiantis amerikietis anksčiau tikrai nesitikėjo atsidurti Australijoje. Jis buvo pasiruošęs žengti į NBA, bet naujokų birža tapo dar vienu nemaloniu gyvenimo posūkiu.
J.Randle'as dar mėgino įsitvirtinti Europoje, bet Mariupolio „Azovmaš“, Šarlerua „Spirou“ ir keliuose Turkijos klubuose pavirsti pirmo ryškumo žvaigžde nepavyko.
Kauno „Žalgiris“ jam – dar vienas šansas.
Užaugo tamsiame rajone
J.Randle'as Čikagoje augo su dviem jaunesniais broliais ir dvejomis seserimis. Viena – jaunesnė, o kita – vyresnė. Jo gyvenimo idilija nebuvo maloni ir lengva. Tėvas šeimą paliko tuomet, kai Jerome'as buvo jaunas.
Mama šeimą augino tamsiame Čikagos pietiniame rajone, labiausiai žinomam dėl žmogžudysčių ir klestinčios narkomanijos.
Jai pavyko išauginti išauklėtą sūnų, kuris gyvenimo aukštumų siekė sąžiningai ir nepasuko į skersgatvius, kur keliavo ir vaikino bendraamžiai.
Krepšininku tapo ir Jerome'o jaunesnysis brolis Jamie Adamsas.
Į krepšinį pastūmėjo tėvas
Ir nors J.Randle'as už suteiktą progą susikurti gerą gyvenimą dėkoja mamai, pabrėžia ir tėvo paliktus pėdsakus.
„Jis man į rankas įdavė krepšinio kamuolį. Tėvas buvo 155 centimetrų ūgio, bet pamenu, kaip stebėdavau jį žaidžiantį. Jie jį vadino „Auto“ – automatiniu, nes nuostabiai mesdavo pašokęs. Nežinau, kodėl jis išrinko krepšinį. Juk galėjo man įduoti ir amerikietiško futbolo kamuolį“, – adelaidenow.com.au sakė krepšininkas.
J.Randle'as niekada nepaleido iš rankų kamuolio, tad krepšinį žaidė ir mokykloje. Netrukdė ir tai, kad jo ūgis – 175 cm.
„Man tai problemų nekėlė. Kai buvome jaunesni, visi buvome panašaus ūgio. Būdamas ketvirtokas žaidžiau prieš septintokus ar aštuntokus“, – prisiminė krepšininkas.
Jis galėjo pasirinkti ir bet kurią kitą sporto šaką, kur nėra taip akcentuojamas ūgis, bet girdėdamas pareiškimus, jog jam nepavyks, J.Randle'as įgaudavo dar daugiau energijos pasistūmėti į priekį.
„Galbūt jie norėjo pamatyti, ar gali mane palaužti, bet aš tik dirbau ir dirbau“, – sakė krepšininkas.
Turkijos nekentė
Dar mokykloje J.Randle'as įrodė, kad gali eiti toli. Jo išskirtiniai gebėjimai ir greitis neliko nepastebėti. Krepšininkas sulaukė pasiūlymų stipendijai. Universitete krepšininkas atrodė irgi gerai, bet didžiulio NBA klubų susidomėjimo nesukėlė, nors tikėjosi kitokios reakcijos.
J.Randle'as NBA naujokų biržoje savo vardo neišgirdo, tad 2010 metais išvyko į Turkiją. Jis prisijungė prie Izmyro „Aliaga Petkim“ komandos. 2011 metais jis žaidė Ankaros „Turk Telekom“ komandoje ir tą patį sezoną išvyko į Izraelį.
„Kai nuvykau į Turkiją, buvau piktas. Tai buvo mažas kaimas, vietiniai nekalbėjo angliškai, o maistas buvo siaubingas. Visą laiką buvo bloga. Man sekėsi sunkiai ir esu dėkingas, kad viduryje sezono atvyko vienas mano brolių, kuris pasiliko su manimi ir suteikė vilties“, – pasakojo J.Randle'as.
Po klajonių ėmė mėgautis žaidimu
Tais pačiais 2011 metais jis grįžo į JAV ir netgi žaidė „Texas Legends“ komandoje NBA Plėtojimosi lygoje (NBDL). 2011-2012 metų sezoną jis prisijungė prie kito NBDL klubo „Maine Red Claws“, o tada patraukė į Mariupolio „Azovmaš“ komandą Ukrainoje.
2012-2013 metų sezoną jis žaidė Šarlerua „Spirou“ ekipoje, tada sezoną praleido jau pažįstamame „Aliaga Petim“ klube. 2014 metais J.Randle'as sukirto rankomis su „Trabzonspor“ komanda, o 2014-2015 metų sezoną praleido kitame Turkijos klube „Eskisehir Basket“.
2015 metais J.Randle'as gavo Ukrainos pilietybę ir prisijungė prie šios šalies rinktinės, o tada sulaukė ir Adelaidės „36ers“ pasiūlymo.
J.Randle'as neslepia – išvyka į Australiją nėra geras karjeros posūkis, bet ši šalis jam patiko.
„Man to reikėjo. Dabar žaidžiu ir mėgaujuosi krepšiniu“, – sakė J.Randle'as.
