Pateikiame interviu ištrauką.
– Ar A.Sabonis nustebino?
– Sabas – neįtikėtinas. Geriausias 20-ojo amžiaus Europos krepšininkas. Neįtikėtina, kaip viename krepšininke gali būti unikalūs fiziniai duomenys, protas ir kovingumas. Dar pridėkime gebėjimą perduoti kamuolį. Dideliam krepšininkui auksinės rankos – retenybė.
Jis mane nustebino 1994 metais, kai Gomelskis Raudonojoje aikštėje organizavo rungtynes.
– Jūs irgi dalyvavote?
– NBA veteranai turėjo susitikti su Seulo olimpiados čempionais, bet nepavyko visiems susirinkti, todėl buvo pakviestas Spiridonovas, Kornišinas, Olbrechtas, Grezinas. Pakvietė ir mane, atvyko ir A.Sabonis. Jis žaisti neplanavo, todėl viešbutyje gėrė alų ir visą kelią autobuse rūkė.
Aš negaliu pakęsti tabako kvapo.
Ir kai jis pamatė, kiek žmonių susirinko, užgesino cigaretę ir sušuko: „Saša, kedus!“.
– A.Gomelskiui?
– Taip. Žiūrovų buvo daugybė, bet neradome jokių A.Sabonio dydžio krepšinio ar bėgimo batelių. Buvo tik senos „Adidas“ šlepetės.
Mes juokamės: „Gal jas reikėjo apvynioti, kad nekristų, kai jis judės?“. Bet netgi su šlepetėmis ir po alaus jis sudorojo amerikiečius.
– A.Sabonio batų dydis – 53?
– Apie tai... 1992 metais iki olimpiniame turnyre Badalonoje buvo įdomi istorija. Mes supratome, kad A.Sabonis Ispanijoje – populiarus, bet mastas buvo didžiulis. Visą vakarą bare prie jo vienas po kito eidavo visiški nepažįstami. Tarytum pas Leniną.
A.Sabonis visus linksmino. Aš R.Kurtinaičio paklausiau: „Kaip jis čia gyvena?“. Jis nusišypsojo: „Normaliai. Po pietų pasiima butelį vyno ir jaučiasi gerai...“.
