Beje, M.Skrabulis įėjo į mūsų šalies lengvosios atletikos istoriją: 2012 m. kartu su Egidijumi Diliu, Žilvinu Adomavičiumi ir Aivaru Pranckevičiumi debiutavo Europos čempionate estafetės 4x100 m varžybose ir užėmė 13-ąją vietą.
Šįkart Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio sūnų sutikome ne krepšinio arenoje, o per šaliess lengvosios atletikos taurės varžybas.
– Kokių tikslų vedinas atėjote į Vilniaus lengvosios atletikos maniežą?, – paklausiau M. Skrabulio.
– Pirmiausiai atėjau pasižiūrėti, kaip 60 m distancijoje sekasi kovoti broliui Kostui, kuris užėmė ketvirtą vietą. Nemažai metų atidaviau lengvajai atletikai, buvo įdomu pasižiūrėti, kaip po kelerių metų bėgimo take kovoja tie, su kuriais pačiam teko varžytis, kaip jie patobulėjo.
Anksčiau sprinterius matydavau kone kasdien, akis prie to priprato, o dabar vos ne kartą per pusę metų su jais susitinku, tad galima į pasižiūrėti kitaip. Be galo malonu pasimatyti su senais kovų draugus.
– Kaip vertinate savo brolio rezultatus?
– Kuo trumpesnes distancijas bėgi, tuo sunkiau gerinti rezultatus. Maratono distancijoje, kurioje užtrunki daugiau kaip 2 val., rezultatus lengviau gerinti.
Kiekvienas žmogus pasižymi kokia nors individualia savybe, kurią reikia ypatingai ugdyti ir jos dėka galima bėgti dar greičiau.
Sprinteriams ypač svarbus geras psichologinis pasirengimas, pajausti ir atrasti geros sportinės formos viršūnę. Kai visa tai bus sureguliuota, anksčiau ar vėliau, tikėkimės, anksčiau tikrai bus galima tikėtis dar geresnių rezultatų.
Mano geriausias rezultatas 60 m distancijoje buvo 6,86 sek. tokiu pačiu rezultatu distanciją įveikia ir Kostas. 100 m nuotolį nubėgau per 10,65 sek, galėjau bėgti ir greičiau, bet anksti baigiau savo sportinę karjerą, o brolis už mane yra greitesnis -10,52 sek.
200 m distancijos nebėgiojau, o Kostui ji, kaip ir estafetė 4x100 m – praktiškai pagrindinė rungtis.
– Ar tiesa, kad dabar pradėjote treniruoti Kostą?
– Paprasčiausiai jam padedu, pakonsultuoju.
– Jeigu taip darote, tai gal Vilniuje nėra gerų sprinto trenerių?
– Be abejo, yra. Kadangi pats bėgiojau, sprintą žinau ir brolį geriau jaučiu, todėl dėl jo ir stengiuosi. Jis su manimi užaugo bėgimo takelyje. Kai sportavau, jis atėjo.
Puiki sprinterių trenerė yra Danutė Skirmantienė, pas kurią ir aš sportavau, ji dabar padeda ir Kostui. Geri treneriai – ir Irina Krakoviak, Andrejus Tolstikas. Šiais laikais nebūtina trenerius skirstyti į sprinto ar šuolių. Jie gali treniruoti ir tuos, ir tuos.
– Ką galite pasakyti apie šiandienos Lietuvos sprinterius?
– Vieni išeina, kiti ateina, bet lygis jau daug metų panašus. Čempiono titulus jau kuris laikas skina Rytis Sakalauskas, o mano brolis, Ugnius Savickas, kiti stengiasi nuo Lietuvos sprinto lyderio neatsilikti.
Mano sportavimo laikais 60 m distancijoje kokia 10 sprinterių bėgdavo greičiau nei 7 sek. , o dabar – gal penki, šeši. Bendras vidurkis truputį kritęs, bet nėra sprinterių nei progreso, nei regreso. Neatsiranda naujų deimančiukų, bet tikėkimės, kad jų atsiras.
– Ar per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes matysime Lietuvos sprinterį?
– Gal pateks vyrų estafetės 4x100 m kvartetas, Rytis Sakalauskas ...
– Jeigu būtų jūsų valia, ką kviestumėte į estafetės kvartetą?
– Pirmiausiai tuos, kurie greičiausiai bėga. Tai – Rytį Sakalauską, Ugnių Savicką, brolį, o kas ketvirtas, – reikėtų žiūrėti. Olimpinės žaidynės – tai didžiulė konkurencija, visi į jas nori patekti.
– Kaip sekasi dirbti su „Lietuvos ryto“ komanda?
– Viskas gerai, labai įdomu. Fizinio rengimo treneriu dirbu penktus metus. „Lietuvos rytas“ – aušto lygio klubas, labai gera jo organizacija. Galiu normaliai dirbti, nėra jokių trukdžių, problemų. Visi nori tobulėti, pasiekti pergalių, kad viskas būtų geriau.
Kiek darbo yra, tiek jo užtenka. Nėra taip, kad nueinu į sporto salę ir kažką darau. Darbui rengiuosi dar namuose, dėlioju krūvius, pratimus, skaičiuoju.
– Kuris „Lietuvos ryto“ krepšininkas yra fiziškai stipriausias?
– Žiūrint pagal ką vertinti. Visi krepšininkai šaunuoliai, tobulėja, su jais smagu dirbti. Norisi dar daugiau pergalių, tačiau jos iš karto neateina, reikia fiziškai ir psichologiškai tvirtėti, visapusiškai augti kaip atletams reikia laiko.
Geras atletas ir psichologiškai turi būti stiprus. Aikštelėje jis turi būti „žudikas“. Vyrams tobulėti, be abejo, yra daug kur. Pagal savo ūgį, svorį labai atletiškas yra Antanas Kavaliauskas, pagal savo metus gerai atrodo Mindaugas Lukauskis.
– Tad fizinio rengimo trenerio darbe suradote save?
– Matysime, kaip bus, nieko negaliu žinoti. Gal dirbsiu su futbolininkais, gal grįšiu į lengvąją atletiką. Kol kas „Lietuvos ryte“ man patinka.
