Už komandos vairo G.Kurtinaičiui teko stoti dėl susiklosčiusios nemalonios situacijos – pirmoje sezono pusėje dėl prastų „Rasų“ rezultatų iš trenerio pareigų teko trauktis Albertui Vilimui, o planų padėti trenerio karjerą jau anksčiau turėjęs G.Kurtinaitis nedvejodamas priėmė naują iššūkį.
„Prieš porą metų pagalvojau, kad reikėtų pradėti trenerio karjerą, bet vėliau nusprendžiau žaisti, kol leidžia kūnas ir krepšinis teikia malonumą. Praėjusiais metais smagiai praleidau laiką, traumų neturėjau, todėl galvojau dar žaisti ir šįmet. Bet gyvenimas kartais sujaukia visus planus ir teko prisiimti šį iššūkį“, – sakė trenerio kėdėje debiutavęs G.Kurtinaitis.
Dar praėjusį sezoną G.Kurtinaitis buvo vienas iš pagrindinių „Rasų“ vedlių į pergales ir vidutiniškai rinko po 14,5 taško. Svarbaus komandos žaidėjo vaidmenį į trenerio kostiumą iškeitęs G.Kurtinaitis neslepia neseniai vis dar sportavęs kartu su komanda.
„Kai paskyrė treneriu, dar ir pats šiek tiek pasitreniruodavau, bet vėliau supratau, kad bus sunku ir pačiam judėti, ir dalinti patarimus kitiems“, – pripažino strategas.
Daugeliui krepšinio sirgalių išgirdus Kurtinaičio pavardę, prieš akis, ko gero, neišnyra jauno 29-erių specialisto veidas. Giedrius yra buvusio garsaus Lietuvos krepšininko ir dabartinio Maskvos srities „Chimki“ trenerio Rimo Kurtinaičio sūnus.
Jis sako savo pavarde niekad nesiekęs atkreipti dėmesio, tačiau iš garsaus tėčio gavęs ne vieną darbe reikalingą pamoką.
„Niekada nesinaudoju savo pavarde. Atvirkščiai, jei pavyksta, visada tai nutyliu. Iš dalies, sulaukiu labai daug apkalbų, kad kažką blogai darau. Esant su garsia pavarde žmonės į tave kitaip žiūri. Ką padarysi, pavardės nepasikeisiu. Privalumas yra tas, kad galiu sukaupti žinių ir iš tėvo gauti patarimų“, – šypteli G.Kurtinaitis.
