Lietuvis bus natūralizuotas Merilende, pranešė naujienų
agentūra „Associated Press“.
„JAV yra didi šalis, joje visada turi galimybę arba
pasirinkimą. Manau, kad to neįmanoma perduoti“, – sakė
G.Petraitis.
G.Petraitį pažįstantis Lietuvoje dirbantis teisėjas Juozas
Barkauskas BNS sakė, kad stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje
teisėjaujantis jo bičiulis nuolatos domisi Lietuva, dažnai į ją
atvyksta.
„Jis iš tikrųjų patriotas, jis pats dažnai grįžta į
Lietuvą, dažnai apie ją klausinėja įvairių dalykų“, – sakė
teisėjas.
Pasak jo, G.Petraitis yra labai talentingas savo srities
specialistas.
„Tai parodo net ir jo amžius, jis yra vienas jauniausių
NBA teisėjų. Jis tikrai labai talentingas, siekia savo tikslo,
šiuo požiūriu jis atrodo labai subrendęs“, – sakė J.Barkauskas.
„Jo galimybės yra pačios geriausios, (...) linkiu jam pasiekti
aukščiausių tikslų, kuriuos jis yra užsibrėžęs“, – pridūrė
jis.
1989 metais Kaune gimęs G.Petraitis į JAV išvyko dar
vaikystėje, čia baigė Merilendo universitetą.
G.Petraitis sakė, kad didelę įtaką jo karjerai padarė tėvas
Vidmantas, kuris pats anksčiau teisėjavo.
„Jis iš tikrųjų spaudė mane pradėti, buvo vienas iš mano
mokytojų, vienas iš žmonių, su kuriais kalbuosi. Būtent jis mane
į tai įtraukė“, – teigė NBA teisėjas.
Jis pasakojo, kad tėvai jam leido pačiam apsispręsti dėl
Jungtinių Valstijų pilietybės. G.Petraitis galimybę siekti JAV
pilietybės turėjo ir anksčiau, tačiau jos atsisakė.
„Šiuo metu aš nemanau, kad tada buvau pakankamai subrendęs
nuspręsti, o mano tėvai niekada nevertė manęs elgtis vienaip ar
kitaip“, – sakė G.Petraitis.
Šį sezoną G.Petraitis NBA teisėjavo 16 rungtynių. Šiuo metu
jis gyvena Niujorke.
Pagal Lietuvos įstatymus įgijęs JAV pilietybę G.Petraitis
gali netekti Lietuvos paso, nes Konstitucija griežtai riboja dvigubą
pilietybę.
Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo ypatingų
nuopelnų Lietuvai turintys lietuviai galėtų turėti dvigubą
pilietybę, įrodžius, kad asmuo „ypač reikšmingai prisideda prie
šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto
tarptautinėje bendruomenėje didinimo“.
„Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos piliečiui įgijus
kitos šalies pilietybę pradedama Lietuvos Respublikos pilietybės
netekimo procedūra. Paprastai ji baigiasi pilietybės netekimu –
nebent asmuo atitinka įstatymo numatytas išimtis ir turi teisę į
dvigubą pilietybę.
Be to, įsigaliojus šiandien Seimo priimtoms
Pilietybės įstatymo pataisoms, ypatingų nuopelnų Lietuvai turintys
piliečiai taip pat gali išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – BNS
antradienį sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas
Beržinskas.
Prezidentės spaudos tarnyba, paklausta apie naujojo įstatymo
aktualumą G.Petraičiui, teigė, kad „turint bendro pobūdžio
informaciją apie asmenį, nėra galimybės tiksliai atsakyti, ar jam
yra taikytinos Pilietybės įstatymo pataisos“.
„Asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę ir norėdamas
išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, turės
pateikti prašymą šalies prezidentui dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės išsaugojimo ar grąžinimo, prie kurio, be kitų
įstatyme nurodytų dokumentų, turės būti pridėti dokumentai,
patvirtinantys jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Tokį asmens
prašymą turės išnagrinėti Pilietybės reikalų komisija ir teikti
siūlymus dėl pilietybės įstatymo pataisų taikymo konkrečiam
asmeniui“, – informavo Prezidentūra.
