Kaip matyti iš 2002-ųjų žurnalo „Krepšinis“, toliausiai pavyko nueiti ne visiems jauniems krepšininkams, kurie buvo sąrašų viršūnėje.
Prieš Europos dvidešimtmečių čempionatą Lietuvoje 2002-aisiais „Krepšinis“ pamėgino pirmąsyk sudaryti 1982-1987 m.
gimusių perspektyviausių lietuvių reitingą. Kam lemta pratęsti Arvydo Sabonio, Žydrūno Ilgausko, Artūro Karnišovo ir Šarūno Jasikevičiaus tradicijas? Unikalus tyrimas, supažindinantis su potencialių Lietuvos krepšinio žvaigždžių penkiasdešimtuku.
Už patarimus sudarant talentų rikiuotę „Krepšiniui“ tada dėkojo agentui Steponui Kairiui („CourtSide“) ir treneriams
Ramūnui Butautui (SM „Merkurijus“), Rimantui Grigui („Žalgiris-2“), Raimundui Kairiui (A.Sabonio KM), Gintarui Kručkauskui (Alytaus SM), Rolandui Radvilavičiui (A.Sabonio KM), Egidijui Ženevičiui (Š.Marčiulionio KM).
Šįkart žvilgsnis iš 2002-ųjų – į perspektyviausiais vadintus 1982 m. gimusius krepšininkus.
1. Vytautas Danelius, 204 cm, sunkusis puolėjas, Veik Foresto universitetas (NCAA).
Vienintelis lietuvis, kuris pateko į 2000 m. Europos jaunių čempionato geriausių žaidėjų dešimtuką (16,5 tšk. ir 9,1 atk. kam.). Neeiliniai fiziniai duomenys, puiki kūno koordinacija ir žaidimo intuicija jau dabar vilioja NBA skautus. Kai švelniu metimu pasižymintis puolėjas išmoks geriau žaisti ir arti krepšio, jam, galima sakyti, garantuota ateitis NBA.
2. Saulius Kuzminskas, 211 cm, „centras“/sunkusis puolėjas, „Šiauliai“.
Lietuviškas Gregoro Fučkos įpėdinis Europos krepšinyje. Gali žaisti ir „centru“ ir „trečiuoju numeriu“. Puikiai veržiasi į kairę pusę, turi unikalų riešą, todėl metimai -- kaip iš vadovėlio. Nėra abejonių, kad sustiprėjęs fiziškai, išmokęs žaisti nugara į krepšį ir atsikratęs nereikalingo aikštėje švelnaus charakterio, vieną dieną pravers NBA duris.
3. Matas Niparavičius, 205 cm, lengvasis/sunkusis puolėjas, Šarlotės universitetas (NCAA).
Fizine jėga nenusileidžia V.Daneliui, tačiau Amerikoje kenčia dėl lietuvių krepšinio mokyklos įtakos. Nemėgsta ir nemoka žaisti po krepšiu, mieliau mėto tritaškius. Panašiai kaip A.Jurkūnas turi „ketvirtojo numerio“ kūną, tačiau „trečiojo“ – žaidimo savybes ir stilių. Staigus, geras pirmasis žingsnis, platūs judesiai.
4. Simas Jasaitis, 200 cm, lengvasis puolėjas/atakuojantysis gynėjas, „Lietuvos rytas“.
Gali įmesti, prasiveržti ir laiku priimti gerą sprendimą. Tačiau kol kas viską atlieka per siauru žingsniu. Labiausiai trūksta plačios judesių amplitudės, kad būtų panašus į R.Šiškauską ar S.Pippeną.
5. Tadas Klimavičius, 202 cm, sunkusis puolėjas, „Žalgiris“.
LKAL geriausiai kovojo dėl kamuolių (9,1), kol nesulaukė kvietimo iš „Žalgirio“. 2002 m. balandį stipriame 8 komandų turnyre Ispanijoje buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju. Labai darbštus ir niekada aikštėje netaupo jėgų. Puikiai kovoja dėl kamuolio, tačiau praverstų geresnis prasiveržimas ir stabilesnis metimas.
6. Martynas Dipartas, 198 cm, atakuojantysis gynėjas/lengvasis puolėjas, „Žalgiris“.
Šokliausias tarp savo bendraamžių: jau laimėjo ne vieną tarptautinį „oro karaliaus“ konkursą ir gali įgrūsti kamuolį į krepšį net nuo baudos linijos. Labiausiai trūksta dėmesio koncentracijos ir pastovumo. Vieną dieną gali sužaisti kaip dievas, o kitą – likti šešėlyje. Jeigu bus mažiau išsiblaškęs ir suras psichologinę pusiausvyrą, taps labai įdomiu kuriančiu žaidėju.
7. Mindaugas Brazys, 187 cm, įžaidėjas, „Žalgiris“.
Pajėgiausias savo kartos įžaidėjas. Gerai ginasi ir pataiko iš toli. 2002 m. balandį Ispanijoje neatsitiktinai laimėjo tritaškininkų konkursą. Greitakojis, tačiau turi patobulinti kamuolio varymą, kad pralenktų savo tėvą, buvusį „Žalgirio“ įžaidėją ir dabartinį trenerį.
8. Aurimas Kieža, 200 cm, sunkusis puolėjas, Floridos oro akademija (JAV).
Jaučia kamuolį ir kietai žaidžia po krepšiu. Pataiko iš vidutinio nuotolio ir gali prasiveržti. Geras kovotojas, tačiau praverstų papildomi centrimetrai, kad taptų solidžiu „ketvirtuoju numeriu“. Pagal šiuolaikinio krepšinio reikalavimus su savo ūgiu gali pretenduoti tik į „trečiojo numerio“ vietą.
9. Simonas Serapinas, 197 cm, atakuojantysis gynėjas, „Žalgiris“.
Dar vienas „Žalgirio“ dubleris, kuris jau treniruojasi su pagrindine komanda. Turi taiklią ranką, tačiau silpnai ginasi. Reikia daug dirbti, kad patektų į šalies atakuojančiųjų gynėjų elitą.
10. Andrius Montrimas, 194 cm, atakuojantysis gynėjas, Pietų Birmingemo univ. (NCAA).
Prieš išvykdamas už Atlanto buvo neblogas snaiperis. Kadangi savo universiteto komandoje gauna labai mažai žaisti, jo šautuvėlis gali būti šiek tiek aprūdijęs.
Tęsinys – apie perspektyviausiais laikytus 1983 m. gimusius krepšininkus.
