FIBA Čempionų lyga – trys „už“ ir trys „prieš“

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sukurtas Čempionų lygos projektas jau guli ant stalo. Vietoj Eurolygos 2016–2017 m. sezoną turinčiame prasidėti turnyre žaistų 16 komandų.

Reguliariajame sezone būtų žaidžiama tarpusavyje kaip tradicinėse lygose, o paskui sektų ketvirtfinalio serija (iki trijų pergalių) ir finalo ketverto turnyras.

Aštuoniems elitiniams klubams pažadėta garantuota vieta – Madrido „Real“ ir „Barcelona“ (Ispanija), Stambulo „Fenerbahce“, Stambulo „Efes“ (Turkija), Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija), Maskvos CSKA (Rusija), Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis).

Dar 4 vietos atitektų keturių šalių čempionams – Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Dėl likusių keturių kelialapių būtų kovojama atkrintamosiose varžybose.

Čempionų lygoje 16 klubų pasidalytų garantuotą 30 mln. eurų pyragą, iš kurio 50 proc. atitektų komandoms vien už dalyvavimą naujame turnyre, o kita dalis būtų paskirstyta pagal rezultatus. Čempionų lyga startuotų jau nuo 2016–2017 m. sezono, tačiau šiam FIBA projektui turi pritarti klubai.

Šią savaitę Ženevoje FIBA ir Eurolygos vadovai bei klubų (vienuolikai Eurolygos A licencijas turinčių komandų atstovavo „Real“, „Olympiakos“, „Fenerbahce“ ir „Maccabi“) atstovai sėdo prie derybų stalo.

Derybos baigėsi be sprendimų, bet dialogas prasidėjo. O tai jau nėra mažai. Antradienį Eurolygos klubai Barselonoje tarsis tarpusavyje, o per artimiausią mėnesį turėtų pateikti atsakymą FIBA vadovams.

„Kol kas su niekuo nebendravau, diskutuosime, tarsimės ir daugiau sužinosime antradienį“, – nedaugžodžiavo „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Kol Eurolygos klubai tyli, „Lietuvos rytas“ pasvarstė, kokie būtų naujojo projekto svarbiausi pranašumai ir trūkumai.

LKL pirmenybės ir ypač jų finišas įgytų daugiau svorio, jei į krepšinio Čempionų lygą patektų Lietuvos čempionas.

Dabar tik „Žalgiris“ turi nuolatinę vietą Eurolygoje, pagal naują projektą galimybės atsivertų Vilniaus „Lietuvos rytui“, Klaipėdos „Neptūnui“ ar kuriai kitai ekipai, o dėl to būtų tik įdomiau.

Be to, antroji LKL komanda turėtų šansą patekti į elitinį turnyrą per atrankos varžybas, kurių Eurolyga pastaruoju metu nerengia.

Atranka vyktų regionų principu, o LKL vicečempionams tektų žaisti su Vokietijos, Suomijos, Čekijos, Latvijos ir Estijos klubais.

Kita vertus, nors „Žalgiris“ penkerius pastaruosius metus tapo LKL čempionu ir pirmauja lygoje šį sezoną, Kauno klubo vadovų naujas modelis nežavi.

„Mums svarbiausias dalykas – garantuota vieta. Mes to ir sieksime“, – sakė „Žalgirio“ generalinis direktorius P.Motiejūnas.

Nors FIBA neįvardija naujų investuotojų, atrodo, kad 30 mln. eurų naujam turnyrui ši organizacija turi.

O tai yra maždaug dukart daugiau, nei dabar klubams padalina Eurolyga.

Jei praėjusį sezoną Eurolygos čempionu tapęs Madrido „Real“ vėl pakartotų šį triumfą, iš Eurolygos jam atitektų 1,7 mln. eurų. Pagal FIBA projektą, auksiniu keliu nužygiavęs „Real“ galėtų gauti tris kartus daugiau – 4,5 mln. eurų.

Daugiau pinigų uždirbtų ir kiti klubai.

„Žalgirio“ pajamos iš Eurolygos televizijos transliacijų praėjusį sezoną siekė 580 tūkst. eurų.

Pagal FIBA projektą, vien dalyvaudamas naujame turnyre ir reguliariajame sezone laimėjęs bent 6 rungtynes Kauno klubas uždirbtų daugiau.

Be to, 16 komandų reguliariajame turnyre būtų sužaista 30 rungtynių – šešeriomis daugiau nei Eurolygoje sudėjus pirmojo etapo ir „Top 16“ mačus.

Klubai uždirbtų daugiau iš bilietų, be to, išvengtų rizikos iškristi iš turnyro po pirmojo etapo.

„FIBA turnyre daug lemtų premijos – kiek pergalių iškovoji, ar patenki į atkrintamąsias varžybas, ar ne.

Be to, po kiekvieno FIBA finansinio žingsnio seka ir Eurolygos žingsnis. Todėl dar daug diskutuosime apie finansinius dalykus“, – išvadų neskubėjo daryti P.Motiejūnas.

Jei FIBA surastų pakankamai lėšų, ji pasiryžusi perpirkti Eurolygos rengėjus su Jordi Bertomeu priešakyje ir su FIBA vėliava leistų jiems toliau rengti Čempionų lygos varžybas.

Regis, FIBA pasirengusi dalytis įtaka. Turnyro valdymas būtų padalytas į dvi dalis: viena tektų Eurolygai ir klubams, kita – FIBA ir jos investuotojams. Jeigu toks modelis išsipildytų, į Europos krepšinį pagaliau galėtų ateiti taika.

Tada viskas būtų vienose rankose, kaip yra futbole. Aiškumas būtų labai svarbu krepšiniui konkuruojant dėl dėmesio su kitomis sporto šakomis.

Sprendimą – priimti FIBA pasiūlymą ar ne – tikriausiai daugiausia nulems aštuoni didžiausi Europos klubai.

Jiems ir kitoms komandoms nelabai patinka FIBA planai rengti pasaulio čempionato atrankos varžybas klubų krepšinio sezono įkarštyje.

2019 metų pasaulio čempionato atrankai yra numatyti šeši 8 dienų „langai“ rinktinių varžyboms – 2017-ųjų lapkritį, 2018-ųjų vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį bei 2019-ųjų vasarį.

Nors prieš 15–20 metų buvo smagu išvysti Arvydą Sabonį, Artūrą Karnišovą, Šarūną Jasikevičių ir kitus atvykstant žaisti atrankinių varžybų, laikai pasikeitė ir dabar daug talentingų europiečių žaidžia NBA, o ši nepaleis žaidėjų lapkritį ar vasarį. Europos klubai irgi nenori rizikuoti savo žaidėjų sveikata, tad svarbu būtų išspręsti draudimo klausimus.

Dabartinis FIBA draudimas nėra patikimas – tuo buvo įsitikinęs „Lietuvos rytas“, kai buvusiam legionieriui Aleksandrui Rašičiui patyrus traumą Serbijos rinktinėje vėliau klubas atgavo tik trečdalį sumos.

Palyginti su Eurolyga, FIBA yra didelė, bet nelanksti ir konservatyvi organizacija, kuri iki šiol rengdavo tik trijų savaičių tarptautinius turnyrus vasarą, o Europos vyrų krepšinyje rengė tiktai trečią pagal pajėgumą turnyrą – Iššūkio taurę.

Sunku nuspėti, kiek tvirti ir ilgalaikiai yra FIBA planai bei užmojai.

Mat pažadus ši organizacija išpildo ne visus. Tai galėtų patvirtinti Prienų-Birštono „Vytauto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandos, kurios vasarą buvo įtrauktos į FIBA Europos taurės dalyvių sąrašą, o likus parai iki burtų tyliai išbrauktos.

FIBA projekte dar liko daug neatsakytų klausimų. Ne tik dėl rėmėjų, bet ir dėl antrojo pagal pajėgumą vyrų krepšinio turnyro likimo.

15 metų gyvuojanti Eurolyga, kuri rengia ir Europos taurės varžybas, savo darbais yra įrodžiusi, kad yra šiuolaikiškesnė ir pažangesnė nei oficialioji FIBA, kuri turi rūpintis ne tik Europos, bet ir kitų žemynų vyrų, moterų bei jaunimo krepšiniu.

Daugiau aiškumo neprideda ir kitas Europos krepšinio užkulisiuose sklandantis projektas – uždara elitinė lyga, kurioje žaistų 16 arba 24 komandos.

Naują NBA principu paremtą turnyrą rengtų Eurolyga.

Krepšinio Čempionų lygai FIBA žada skirti 30 mln. eurų ir kasmet didinti šią sumą 2,5 proc.

Aštuoniems klubams, kurie gauna vardinius kvietimus, vien už dalyvavimą būtų skiriama po 1 mln. 687,5 tūkst. eurų per metus.

Keturių šalių, tarp jų ir Lietuvos, čempionai iškart gautų po 375 tūkst. eurų.

Už kiekvienas laimėtas rungtynes skiriama po 37,5 tūkst. eurų.

Už dalyvavimą ketvirtfinalyje – 240 tūkst. eurų, už patekimą į pusfinalį – 360 tūkst. eurų, už žaidimą pusfinalyje – 432 tūkst. eurų, už patekimą į finalą – 648 tūkst. eurų.

Nugalėtojui būtų skiriama 1,008 mln. eurų, antrąją vietą užėmusiai komandai – 432 tūkst. eurų.

Turnyro nugalėtojas, laimėjęs 70 proc. rungtynių, galėtų gauti 4,5 mln. eurų.

Praėjusį sezoną Eurolygos čempionu tapęs Madrido „Real“ uždirbo 1,6 mln. eurų.