„Lietuvis ryto“ žurnalas „Krepšinis“ 1998-aisiais rašė: juokas juokais, tačiau pristatant Kauno „Žalgirio“ komandos kapitoną klubo sezono programoje apie jo baleto pomėgį užsimenama nebe pirmą kartą. Tiesa tai ar pokštas?
„Žinoma, pokštas, – tikino pats krepšininkas. – Vis klausia ir klausia, koks tavo hobis, nežinau, ką sakyti. Kažkas „ant durniaus“ pasakė, kad baletas, taip ir liko“.
Tačiau šis pasakymas nėra visiškai iš piršto laužtas. Pasirodo, vaikystėje D.Maskoliūnas iš tikrųjų lankė baleto pamokas.
Jis nebeprisimena, šešerių ar septynerių metų buvo, kai pats paprašė mamos, kad ši nuvestų jį į baleto mokyklą. „Tai buvo tais metais, kai iš darželio perėjau į mokyklą“, – patikslino krepšininkas šio, dabar visiems juoką sukeliančio įvykio, laiką.
Bet noras tapti baleto šokėju D.Maskoliūnui labai greitai praėjo. Pradedančiųjų grupėje jis buvo vienas berniukas tarp mergaičių. Tai būsimam krepšininkui labai nepatiko. Nespėjęs beveik nieko išmokti,pradinukas D.Maskoliūnas po kokių trijų mėnesių metė baleto pamokas.
„Tiesa, išmokau špagatą ir „virvę“ padaryti. Kai pradinėse klasėse per fizinio lavinimo pamokas padarydavau špagatą, mokytojas iš karto penketą parašydavo“, – džiaugėsi bent tokia nauda iš baleto Kauno „Žalgirio“ kapitonas.
Nors likimas virš D.Maskoliūno galvos taip ir neįžiebė baleto šokėjo žvaigždės, tačiau vaikystėje jonavietis berniukas aplankė visus vaikiškus baleto spektaklius Vilniaus operos ir baleto teatre.
Ekskursijas į šį kitame mieste esantį teatrą klasei, kurioje mokėsi D.Maskoliūnas, suorganizuodavo būsimojo krepšininko mama: „Mačiau „Spragtuką“, „Snieguolę ir septynis nykštukus“ ir taip toliau. Gal ir dabar patiktų žiūrėti baleto spektaklius, tačiau, prisipažinsiu, nebeprisimenu, kada paskutinį kartą Operos ir baleto teatre buvau“.
„Ar žinote žymiausius Lietuvos baleto šokėjus?“ – bandžiau išklausti, kiek dabar krepšininkas domisi baletu. „Žinau tą, kuri su Statkevičiumi (modeliuotoju Juozu Statkevičiumi. – Red.) bendrauja, kokia gi jos pavardė? „Eglė Špokaitė?“ „Taip, Špokaitė“. Ką laikraščiuose apie ją
perskaitau, tą ir žinau“.
Netikėtai išaiškėjęs Kauno „Žalgirio“ kapitono vaikystės pomėgis dabar sukelia juoką ir jo komandos draugams, ir krepšinio aistruoliams. O ką krepšininkas iš tikrųjų mėgsta veikti laisvalaikiu?
„Velnias žino, apie ką dar galėčiau papokštauti, – juokėsi žalgirietis. – Jei rimtai, tai pastaruoju metu labiausiai mėgstu būti su trijų mėnesių sūnumi Gustu“.
Beje, 1998 metų pasaulio vyrų krepšinio čempionato programoje, išleistoje Graikijoje, pasakodamas apie save, D.Maskoliūnas vėl šmaikštavo: „Žaviuosi Saboniu ir noriu žaisti kaip Vaišvila“. (tais metais Rytis Vaišvila iš „Alitos“ buvo kandidatas į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, jis yra 1996 m. Atlantos olimpiados bronzinis prizininkas, o dabar treniruoja NKL ekipą Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis. – Red.).
Ar tai irgi pokštas?
„Kodėl pokštas, ne aš vienas norėjau būti toks geras žaidėjas kaip Vaišvila, Adomaitis taip pat parašė, – bandęs atsakinėti rimtai, D.Maskoliūnas ėmė juoktis. Kai krepšininkų dar Lietuvoje paprašė
užpildyti anketas, siunčiamas pasaulio čempionato rengėjams, D.Maskoliūnas ir jo ekipos draugas Dainius Adomaitis susėdo greta.
„Visos anketos mums kelia juoką. Pasakymai, kaip „žaviuosi Jordanu“, atsibodę. Šalia sėdėjo Vaišvila, todėl parašėme, kad norime žaisti kaip jis. Bet tai, kad žaviuosi Saboniu, – ne pokštas“, – suskubo pridurti juokauti mėgstantis D.Maskoliūnas.
