Į Vengrijos čempionų stovyklą šį rudenį persikėlęs 24 metų 207 cm ūgio ukrainietis neslepia, kad turi sąskaitų su „Lietuvos rytu“ – klubu, kurį paliko praėjusį kovą, taip ir neįrodęs, ko vertas.
Prisiminimai apie karjeros stotelę Lietuvoje krepšininkui – iki šiol skaudi tema.
„Vilnius – puikus miestas, o „Lietuvos rytas“ – labai stipri komanda. Ten įgijau geros patirties. Bet buvo dalykų, kurie nepadėjo man gerai sužaisti. Todėl, atvirai kalbant, jaučiu nusivylimą ir sportinį pyktį“, – po „Olaj“ treniruotės Solnoko arenoje lrytas.lt kalbėjo K.Natiažka.
Tuometis „Lietuvos ryto“ treneris Virginijus Šeškus sudėtyje nematė vietos ukrainiečiui, dažnai kritikavo jį dėl antsvorio, tingumo, neatsidavimo darbui ir komandai.
„Nejutau jokio palaikymo iš trenerio, – sakė K.Natiažka. – Manimi nepasitikėjo. O kai nepasitiki, labai sunku ką nors padaryti. Pirmą dieną, kai atėjau į „Lietuvos rytą“, treneris net nežinojo, kas aš toks. Po pasaulio čempionato į komandą atvažiavau vėliau už kitus žaidėjus. Buvo sunku išsikapanoti po tokio žemo starto ir pagauti gerą žaidimą. Nors paskui man pavyko pora rungtynių, greit vėl patekau į kažkokią duobę“.
Ukrainietis Solnoke – vos trys savaitės, bet čia jaučiasi ant sparnų. Jo aplankyti ką tik atvažiavo nauja draugė, kuri šiandien irgi gali gauti progą pamatyti, koks svarbus „Olaj“ ekipai yra K.Natiažka.
„Čia jaučiu, kad manimi čia pasitiki ir treneris, ir komandos draugai. Todėl stengiuosi pats imtis svarbių metimų“, – tvirtino „centras“, praėjusį sezoną baigęs Zgoželeco „Turow“ (Lenkija).
Per pirmąsias Europos taurės rungtynes praėjusią savaitę Salonikuose su PAOK jis surinko 15 taškų – vienu daugiau nei per visus penkis „Lietuvos ryte“ sužaistus šio turnyro mačus.
„Tokio lygio krepšinyje viskas priklauso nuo trenerio ir vaidmens, kurį gauni komandoje. Juk negali pats imti ir daryti, ką sugalvojęs“, – aukštyn šovusį rezultatyvumą paaiškino K.Natiažka.
Su „Olaj“ vidurio puolėjas yra pasirašęs, kaip pats sako“įdomų kontraktą“: trims mėnesiams, o galimybę jį pratęsti turi tiek pats krepšininkas, tiek klubas.
K.Natiažko patogiai jaučiasi ir aikštėje, ir 70 tūkst. gyventojų turinčiame Vengrijos provincijos mieste: „Solnokas – nedidelis, bet iki Budapešto – tik valanda traukiniu. Labai patogu. Kai išpuola laisva diena, galima nuvažiuoti į Budapeštą ir ten gerai pasilinksminti. Jau keliskart buvau, man patiko“.
Atsipūsti į Budapeštą K.Natiažka tikriausiai važiuosi ir per laisvą dieną po dvikovos su „Lietuvos rytu“ – ypač jei kerštas pavyks.
Mačas su „Lietuvos rytu“ jam – principinis ir išskirtinis. Ukrainietis nesudvejoja, paprašytas prognozės.
„Tik pergalė. Dabar žaidžiu kitoje komandoje ir privalau laimėti“, – sakė K.Natiažka.
