Tiesioginius bilietus gauna tik Europos čempionai ir vicečempionai, o dar penkios rinktinės pelnys kelialapius į atrankos varžybas.
Jos bus rengiamos kitų metų vasarą trijose skirtingose šalyse, o FIBA greitai pradės prekybą – norintys surengti varžybas atseikės kone 2 milijonus eurų.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ pateikia buvusio Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Algimanto Pavilionio mintis apie tokią sistemą.
„Diskusijos dėl olimpinių atrankos turnyrų vyksta jau seniai. Aš dar pats buvau „FIBA Europe“ komisijoje, kai Europa buvo prieš papildomas atrankos varžybas.
Vienintelis pliusas, kad komandos turi papildomą sportinę galimybę įrodyti, kuri jų yra vertesnė patekti į olimpines žaidynes.
Tačiau yra ir neigiama pusė. Pirmiausia – dėl olimpinių atrankos turnyrų laiko (18 vyrų komandų dėl trijų kelialapių kovos 2016 metų liepos 5–10 d. – likus mėnesiui iki Rio de Žaneiro olimpiados. – Red.).
Kaip dirbti federacijų vadybininkams? Kaip sudaryti sutartis su rėmėjais, jei nežinai, ar žaisi olimpiadoje? Kaip tartis su televizija? Kaip dėlioti olimpinę delegaciją? Be to, atranką laimėjusioms komandoms geriausią sportinę formą reikėtų įgyti dar ir antrą kartą.
Teisė rengti olimpinius atrankos turnyrus dabar tiesiog parduodama (neoficialiais duomenimis, FIBA už šešių komandų turnyrą prašo mažiausiai 1,75 mln. eurų. – Red.). Kai kurioms federacijoms tai nėra dideli pinigai. Bet Lietuvai – tai labai didelė suma.
Teisingiau būtų, jei FIBA rinktųsi rengėjus be aukcionų – atsižvelgdama į arenas, varžybų sąlygas, žiūrovų susidomėjimą, rinkodarą.
Toks pat prastas sprendimas yra pardavinėti teises rengti Europos pirmenybes. Nesu įsitikinęs, ar Ukraina atgaus pinigus, kuriuos mokėjo už teisę surengti 2015 metų Europos čempionatą, kuris paskui buvo perkeltas į kitas keturias valstybes.
FIBA turėtų uždirbti iš rėmėjų, televizijos transliacijų. Visada sakiau: neteisinga rinkti pinigus iš savęs – t.y. iš savo federacijų.
Jei Lietuva turėtų žaisti olimpiniame atrankos turnyre, reikėtų galvoti, ar būtų verta rengti tokias varžybas. Vien federacijai tai būtų per didelė našta. Reikėtų pokalbio su Vyriausybe – ar verta mesti didelius pinigus, kai šalies ekonominė padėtis nėra geriausia.
Juk iškovoti olimpinį bilietą galima ir kitoje šalyje. Žaidžiant namie būna, kad žaidėjai perdega – tuo įsitikinome 2011 metais per Europos pirmenybes Lietuvoje.
Atrankos turnyras duotų pajamų, bet reikėtų žiūrėti, kokios komandos žaistų, kam priklausytų televizijos teisės, kieno rėmėjai būtų svarbiausi, kas nustatytų bilietų kainas, kiek atvyktų kitų šalių sirgalių. Reikėtų daug skaičiuoti.
Gal Lietuvai už mažesnę kainą būtų verta pirkti moterų atrankos turnyrą?
Manau, kad būtina atsižvelgti į realias galimybes tas atrankos varžybas laimėti. Pasikliauti vien namų sienomis ir Dievu nebūtų išmintinga.
Dėl vyrų atrankos ypač sunku apsispręsti, nes teisė rengti turnyrus suteikiama aukciono principu – kas daugiau sumokės. Juk viešųjų pirkimų ten nebus.
Taip atsiras dar daugiau erdvės užkulisiniams manevrams. Man tai nepatinka.“
