„Aš turėjau tai, ką Lietuva gavo su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir kitais. Jūs turėjote savo Svajonių komandą, o mes subūrėme savąją“, – plačiai šypsodamasis kalbėjo Izraelio krepšinio legenda Talis Brody, savo šalyje pagal populiarumą lyginamas su Michaelu Jordanu.
71 metų Izraelio geros valios ambasadorių nuolat lydi klausimai apie jo garsiąją frazę po pergalės prieš Maskvos CSKA ir visiems netikėtą sprendimą atsisakyti galimybės žaisti NBA. T.Brody visiems pasako tą patį – jis nė kiek nesigaili, kad taip ir neatvėrė stipriausios pasaulyje krepšinio lygos vartų. Dabar garsusis gynėjas džiaugiasi, nes žengė keliu, apie kokį jaunystėje net nėra svajojęs.
„Jūs, lietuviai, turėtumėte tai suprasti geriausiai. Jūs turite savo Svajonių komandą, – apie 1992 metų Lietuvos krepšinio rinktinę su A.Saboniu, Š.Marčiulioniu, Artūru Karnišovu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir kitais kalbėjo T.Brody. – Mes norėjome komandos, kuri garsintų mūsų šalį, visus suburtų po krepšinio vėliava. Mums tai pavyko.“
Įkaitusioje Š.Marčiulionio akademijos salėje draugiško turnyro finalą tarp Tel Avivo „Maccabi“ ir Š.Marčiulionio akademijos auklėtinių (svečiai laimėjo 87:78) stebėjęs T.Brody viską lygino su Lietuva.
„Galime kalbėti ir apie orą. Mes turime aštuonis mėnesius karštos vasaros, o jūs – šaltos žiemos“, – juokėsi jis.
T.Brody Lietuva reiškia daug. Čia jis bendrauja su puikiu bičiuliu Š.Marčiulioniu, prisimena A.Sabonio garsųjį žaidimą, iš atminties niekada nebus ištrintas ir Šarūnas Jasikevičius.
Arba krepšininkas, arba agentas
Misterio krepšinio legenda prasidėjo Trentone (JAV), kur jis gimė dar prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą, 1943 metais. Tuomet dar nebuvo tokios valstybės kaip Izraelis. Krepšinį T.Brody pradėjo žaisti vos aštuonerių. Jis varžėsi su kitais žydų bendruomenės vaikais, o vėliau iškilo mokykloje. Ją baigęs į atminimų knygą įrašė savo svajonę – tapti arba profesionaliu krepšininku, arba FTB agentu.
Užvėręs Trentono vidurinės mokyklos duris jis jau buvo žinomas visoje Amerikoje. T.Brody sulaukė galybės universitetų pasiūlymų gauti stipendiją ir prisidėti prie jų.
Jis tapo Ilinojaus universiteto įžaidėju. Greitas, vikrus, universalus, mėgstantis ploti verčiančius perdavimus. T.Brody buvo ryški žvaigždė, ant kurios pečių gulė ir komandos nuopelnai – laimėtas čempionatas, trečias reitingas tarp visų JAV universitetų. T.Brody pateko į 1965 metų geriausių žaidėjų JAV sąrašą. Jo pavardė buvo šalia garsiojo Billy Cunninghamo.
Krepšinio Biblija vadintas tuometis žurnalas „Sporting News“ T.Brody įrašė tarp dešimties geriausių JAV krepšininkų.
Pamilęs Izraelį negalėjo išvykti
1965-ieji T.Brody gyvenime buvo lemtingi. NBA naujokų biržoje nuaidėjo Amerikos žydo vardas. Tuometis „Baltimore Bullets“ klubas, kurio dabartinis atitikmuo būtų „Washington Wizards“, 187 cm ūgio gynėją pašaukė dvyliktuoju numeriu.
Pašaukė ir išgirdo „ne“.
„Tuo pat metu gavau rimtą Tel Avivo „Maccabi“ pasiūlymą. Žydai metė iššūkį „Bullets“ klubui. Izraelis norėjo „Maccabi“ iškelti į aukščiausią lygį, – sakė T.Brody. – Be to, buvo tinkamas laikas. „Bullets“ mano pozicijose turėjo gerų žaidėjų, naujokų biržoje anksčiau manęs pasirinko Jerry Sloaną. Jie turėjo gerų žaidėjų ir man buvo mažai vietos.“
T.Brody dar galėjo būti iškeistas į Filadelfiją, bet galiausiai nutarė šiek tiek atsitraukti. Jis tik metams sukirto rankomis su „Maccabi“ klubu. Kai tai darė, galvojo apie sugrįžimą, bet vieni metai virto 48.
„Į Izraelį atvykau žaisti krepšinio, bet likau dėl to, kad pamačiau, ką krepšinis reiškia šaliai, kokią įtaką visiems tai turi. Visai kaip Lietuvoje. Turėjote Svajonių komandą, legendinį Kauno „Žalgirį“. Pergalės prieš didžiuosius Europos klubus, kurie turėjo galingų legionierių, buvo svarbios visiems žmonėms. Aš likau, nes mačiau, kad žmonės didžiuojasi. O dabar žiūrėdamas į „Maccabi“ klubą didžiuojuosi ir pats“, – kalbėjo T.Brody.
Patirtis – neįkainojama
Vertinant T.Brody pasirinkimą reikėtų neužmiršti, kad tuomet NBA buvo visiškai kitokia. Lygoje rungtyniavo tik devynios komandos, o apie tokius atlyginimus, koks, pavyzdžiui, prognozuojamas Jonui Valančiūnui (apie 20 mln. JAV dolerių per metus), niekas nesvajojo.
„Aš visiškai nesigailiu, kad nežaidžiau NBA. Lyga buvo kitokia, o pinigai tikrai nebuvo svarbus rodiklis. Minimalus žaidėjo atlyginimas per metus siekė 12 tūkst. JAV dolerių. B.Cunninghamas uždirbo 12,5 tūkst. Vidutinis atlyginimas siekė 13 tūkstančių, o žvaigždžių žvaigždė Wiltas Chamberlainas uždirbo 100 tūkst. JAV dolerių per metus. Negalima lyginti su LeBrono Jameso ar Kobe Bryanto atlyginimais“, – pasakojo T.Brody.
Ar šiandien jis rinktųsi tokius pinigus ir liktų NBA, ar vėl keliautų į Izraelį?
„Jeigu nežinočiau, ką patirsiu per savo 48 metus Izraelyje, tikrai paimčiau pinigus. Sakau nuoširdžiai. Tačiau aš priėmiau kitokį sprendimą ir per tuos metus patyriau neįkainojamų išgyvenimų. Mane šalis pagerbė aukščiausiu lygiu, žmonės didžiuojasi, per Nepriklausomybės dieną įžiebiau deglą. To negausi už jokius pinigus. Aš labai džiaugiuosi, kad priėmiau tokį sprendimą ir prisidėjau prie Izraelio augimo. Aš pasirinkau kitą svajonę. Neatsisakyčiau visos šios patirties. Esu vedęs ir turiu 7 anūkus. Be to, mačiau tikrąją krepšinio jėgą“, – kalbėjo T.Brody.
Skambią frazę priskyrė ir Lietuvai
T.Brody priklauso ir viena garsiausių frazių krepšinyje: „Mes esame žemėlapyje! Ir mes liksime žemėlapyje – ne tik sporte, bet ir visur.“
Ją T.Brody ištarė 1977 metais, kai „Maccabi“ pasiekė vieną garsiausių savo pergalių istorijoje. Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga buvo nutraukusi diplomatinius ryšius su Izraeliu ir rėmė šios šalies priešus. Dėl šios priežasties „Maccabi“ ir krepšinio galiūnės CSKA susitikimas Europos taurės (dabartinė Eurolyga) pusfinalyje buvo svarbus ir žaidimo, ir politikos prasme.
Maskvos klubas atsisakė žaisti Tel Avive, o Sovietų Sąjunga neįsileido krepšininkų iš Izraelio, tad „Maccabi“ namų rungtynės vyko Belgijoje.
Būtent Belgijoje „Maccabi“ ir nukovė Galijotą CSKA – 91:79.
„Lietuviai supranta tą jausmą. Kai jūsų Svajonių komanda nugalėjo Rusiją (Nepriklausomų Valstybių Sandraugą), visa šalis išgyveno tą patį jausmą. Maža valstybė nugalėjo ne tik didelę šalį. Tai buvo svarbu ir politiškai, – kalbėjo T.Brody. – Kai aš pasakiau: „Mes – žemėlapyje“, tai tas pats, ką lietuviai veikiausiai sakė nugalėję rusus.“
„Maccabi“ tais metais triumfavo, o CSKA užėmė trečią vietą.
Šaro legenda gyvuos per amžius
T.Brody į savo atsakymus įterpė ir daug liaupsių Lietuvai. Jis džiaugėsi, kad mūsų šalis atsigauna, žmonės tampa laisvesni, o neseniai čia įsikūrė ir Izraelio ambasada. Izraelio krepšinio legenda pabrėžė, kad lietuvių ir žydų santykiai pastebimai gerėja, ir pasidžiaugė, jog turime daug sąsajų, o viena stipriausių – krepšinis.
T.Brody prisiminė ir Izraelyje amžiams gilų pėdsaką palikusį Lietuvos krepšininką. Tai Tel Avivo „Maccabi“ marškinėlius 2003–2005 metais vilkėjęs Šarūnas Jasikevičius. Kamuolį auksu paverčiantis įžaidėjas su „Maccabi“ klubu dukart triumfavo Eurolygoje, taip pat užkariavo Izraelio lygos viršūnę.
„Izraelyje jį myli visi. Tai nuostabus ir įkvepiantis krepšininkas. Jo emocijos subūrė sirgalius. Čia jis niekada nebus užmirštas. Šaro legenda Izraelyje gyvuos per amžius, – pasakojo T.Brody. – Stebėti Š.Jasikevičių buvo nuostabu. Jis aikštėje meistriškai vadovavo, galėjo mesti tritaškius, dvitaškius, daryti viską. Šaras buvo kovingas ir mokėjo suvaldyti visus.“
Dabar Š.Jasikevičius mokosi trenerio amato. Kauno „Žalgirio“ stratego asistentu dirbantis įžaidėjas šiemet buvo dažnai siejamas su Atėnų „Panathinaikos“ klubu, bet pasiliko Lietuvoje. T.Brody atskleidė, kad apie Š.Jasikevičiaus sugrįžimą galvojo ir „Maccabi“.
„Buvo toks laikotarpis. Netgi tada, kai jis žaidė, klubas mąstė, kad Šaras galėtų padėti komandai. Galimybė buvo, bet situacija nesusiklostė dėl finansinių aspektų, – sakė T.Brody. – Jeigu norėtų grįžti, jis žino, kaip į jį Izraelyje reaguos žmonės. Tiesa, jis dar tik pradeda trenerio karjerą, tad reikia laiko, kad taptų nuostabiu treneriu. Esu tikras, kad ne tik „Maccabi“, bet ir daugelis Europos klubų norėtų jo.“
