Lengvas, greitas ir efektingas -niolikametis Jonas krito į akį NBA skautams, ir lieknas krepšininkas 2011-ųjų naujokų biržoje išgirdo savo vardą.
Bet ten nuvykęs jis ėmė keistis. Fiziškai. Dabar jam ir vėl reikės keistis. Atgal.
„Jeigu nori būti NBA elito žaidėju“, – įsitikinęs krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas.
„Centimetrai jau nebėra tas didelis pranašumas“, – naujas pasaulio krepšinio tendencijas komentavo ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas Arvydas Gronskis.
Neseniai „Toronto Raptors“ trenerio Dwane’o Casey ištarti žodžiai ir NBA finalo serija paskatino diskusijas apie 213 cm ūgio ir 116 kg svorio J.Valančiūno poziciją stipriausioje krepšinio lygoje.
Svoris pernelyg riboja
Krepšinio specialistų diskusijas paskatino D.Casey išsakyti žodžiai: „Tradicinių „centrų“ dienos praėjo.“
Krepšinis keičiasi, ir atletiškumas jame užima vis svarbesnę vietą.
Nauju garsiu įrodymu tapo NBA finalo serija, kurią laimėjęs 4:2 ir čempionu tapęs „Golden State Warriors“ treneris Steve’as Kerras mieliau rinkosi judrų mažesnių krepšininkų penketą. Ne ką atsiliko ir Davidas Blattas su „Cleveland Cavaliers“.
Alkūnėmis daug mojuojantis 30 metų 213 cm ūgio ir 188 kg svorio „Warriors“ tankas Andrew Bogutas dažniausiai trynė suolą. Per du paskutinius serijos mačus jis žaidė vos tris minutes.
„Visi nori judresnio, nors ir ne tokio aukšto žaidėjo.
Lėtas „centras“ neturi to pranašumo nei gindamasis, nei puldamas, – sakė A.Gronskis, prisiminęs 29 metų 156 kg svorio graiką. – Sofoklis Schortsanitis – lėtesnis žaidėjas, todėl Tel Avivo „Maccabi“ su juo žaidė tiktai tam tikrus derinius. Kai jis pasirodo, žaidimas derinamas prie jo.
Komanda mėgina juo greičiau pasinaudoti, nes kai tiktai varžovai sureaguoja, pradeda žaisti du prieš du. Tada „Maccabi“ jį sodina ant suolo.“
Iš staigaus – į sunkų
A.Gronskis pabrėžia, kad J.Valančiūnas nėra labai lėtas, bet visi puikiai pamena, kad jis buvo greitesnis.
„Lietuvos ryte“ J.Valančiūnas išsiskirdavo judrumu, kokio dabar iš jo norėtų D.Casey.
„Jis buvo fantastiškas žaidėjas. Labai aukštas, bet vikrus, greitai galėjo lengvai įkrauti ore pakabintą kamuolį. Galėjo ginamaisiais keistis su kiekvienu įžaidėju. Nors turėjo mažokai techninių įgūdžių, gebėjo gerai gintis ir prieš mažesniuosius“, – prisimena R.Paulauskas.
Tačiau J.Valančiūnui buvo lemta keistis. NBA specialistai gyrė lietuvį, bet pridurdavo, kad norint stumdytis po krepšiais su geriausiais lygos „centrais“ reikės masės.
Svoriui auginti ir jį versti raumenimis J.Valančiūnas skyrė labai daug dėmesio.
„Sporto moksle aiškiai pasakyta, kad kuo labiau auginsi masę, tuo labiau mažės greitis. Formuosis lėtosios raumenų skaidulos, kurios atrodys gražiai, tačiau nebus veiksmingos“, – teigė R.Paulauskas.
Bet J.Valančiūnui buvo skirtos užduotys ir jis jas uoliai vykdė. Kasmet nuo 2012-ųjų, kai pradėjo žaisti NBA, į rinktinę atvykęs J.Valančiūnas sulaukdavo klausimų apie pakitusį svorį.
„Dabar jis – aukštas, sunkus ir fiziškai stiprus „centras“, tačiau prarado savo tikrąsias, sakyčiau, gerąsias, savybes – vikrumą ir greitumą. Klubui reikėjo tokio aukštaūgio ir jis tai pasiekė, o dabar kalbama apie trūkumus, kurių jis pats nesukūrė“, – kalbėjo R.Paulauskas.
Reikia grįžti atgal
A.Gronskis įsitikinęs, kad J.Valančiūnas suras išeitį. Ne vienus metus su šiuo krepšininku dirbęs skautas gebėjimą prisitaikyti laiko viena stipresnių rinktinės ramsčiu tapusio žaidėjo savybių.
„Jonas greitai suprasdavo, ko tu nori. Jis ir pats buvo judrus, ir mąstydavo greitai. Nemanau, kad jam tai taps problema“, – sakė A.Gronskis.
Bet D.Casey žodžiai – rimtas įspėjimas J.Valančiūnui, ir šiam reikės rinktis kryptį. Kokią?
„Jonas turi dvi Dievo dovanas – ūgį ir įgimtą greitį. Jis turi gerų genetinių pagrindų būti vikrus ir greitas. Jam reikia mėginti grįžti prie to“, – teigė R.Paulauskas.
Gresia vidutinioko dalia
J.Valančiūnas turės rinktis. Vienas kelių – tęsti pradėtą darbą ir nesikeisti.
NBA treneriai reguliariajame sezone ir toliau remiasi tradiciniais „centrais“. Tai pripažino ir S.Kerras, ir D.Casey. Norint grįsti kelią į NBA atkrintamąsias, tankų reikia.
Bet R.Paulauskas čia įžvelgia pavojų tapti vidutinioku.
„Tokie aukšti lėti žaidėjai išlieka svarbūs tik tam tikrais epizodais. Bet jie niekada nebus labai geri ir gerai vertinami.
Žinant, kiek Jonui yra metų ir kiek jo laukia, jis turėtų siekti kito lygio.
Reikia fizinio pokyčio, kad įtiktų ne tiktai šiam treneriui, bet ir NBA stiliui. Jei jis netenkins trenerių keliamų reikalavimų, praleis dar daugiau laiko ant suolo“, – sakė R.Paulauskas.
Jis įsitikinęs, kad J.Valančiūnas gali įveikti atsiradusią kliūtį. Be to, kasmet jis žais vis protingiau, o atsiradusias spragas galima užkamšyti ir kitaip.
„Ar tradiciniai „centrai“ tiesiog nukeliaus į užmarštį?
„Greitis dabar įgauna pranašumą prieš centimetrus. Jeigu aukštaūgis greitas ir šoklus, jis turės didesnį pranašumą nei sunkesnis ir aukštesnis už jį.
Jonui kyla sunkumų, nes krepšinis keičiasi, auga greitis. Tokių „centrų“, kurie statiškai žaistų po krepšiu ir atliktų vieną vaidmenį, svarba mažėja.
Dabar žaidėjai, kurie gerai valdo kamuolį, greitai bėga, suspėja padėti, greitai atakuoja, tampa reikšmingesni, nors jų ūgis – mažesnis“, – sakė R.Paulauskas.
