Apie Danguolę Pupkevičiūtę daugelis iš mūsų pirmą kartą išgirdome lapkritį. Tuomet dešimtmetė lietuvė pelnė 64 taškus, o „Herner TC“ mergaičių komanda 111:78 nugalėjo berniukus iš „Barmer TV“. Danguolei tai buvo įprasta diena, o 64 taškai nebuvo išskirtinis rezultatyvumas. Vokietijoje gimusi mergaitė su metais jaunesniu broliu Ramūnu krepšinio aikštėje į neviltį varo bendraamžius.
Vokiečiai vardus išmoko
Mergaitės motina Daiva Pupkevičienė – meilės emigrantė. Susipažinusi su Vokietijoje gyvenusiu lietuviu Gediminu ji nusprendė šeimą kurti svečioje šalyje, todėl prieš 12 metų paliko Lietuvą.
Pora įsikūrė Reklinghauzeno apskrityje, Vokietijos šiaurės vakaruose, kur susilaukė trijų vaikų. Lietuvą nustebinusi dešimtmetė Danguolė – vyriausia, metais jaunesnis Ramūnas seseriai krepšinio aikštėje nenusileidžia, o penkiametis Šarūnas brolio ir sesers kovą aikštėje stebi iš šalies.
Tėvai nuo mažens vaikams diegė meilės Lietuvai jausmą, todėl tarpusavyje jie visi kalbasi lietuviškai.
Vokietijoje gimusių vaikų vardai Reklinghauzene neįprasti. Pupkevičiai vaikus pavadino lietuviškai, tačiau baimindamiesi, kad vokiečiams bus sunku ištarti, pridėjo ir įprastesnį vietiniams vardą. Pavyzdžiui, Danguolės antrasis vardas – Vivian, o Ramūno – Lukas.
„Iš pradžių bijojome, kad vokiečiams bus sunku, tačiau vėliau pamanėme, jog čia įvairių užsieniečių gyvena, kodėl jų vardai nesunkūs, o mūsų – sunkūs? Visi išmoko, o juk vardai šiek tiek egzotiški, negirdėti.
Gal vietiniams sunkiau pavardes suprasti, aš – Pupkevičienė, Danguolė – Pupkevičiūtė, mano vyras ir sūnūs – Pupkevičiai. Nesupranta vokiečiai, kodėl yra trys skirtingi variantai. Tuomet aiškinu, kad Lietuvoje yra tokios galūnės. O jiems įdomu“, – aiškino Daiva.
Žaidžia už tris komandas
Futbolo valstybėje įsikūrusi šeima sportinės religijos nepakeitė. „Krepšinis“, – nedvejodama sako D.Pupkevičienė. Vaikai nuo mažens įprato stebėti krepšinio rungtynes ir palaikyti Lietuvos komandas. Gal todėl kartą į futbolo treniruotę nuėjęs Ramūnas neliko sužavėtas. Vaikams puikiai sekėsi rankinis, tačiau prieš metus abu paviliojo krepšinis.
Neseniai krepšinio treniruotes pradėjusi lankyti Danguolė atstovauja trims komandoms. Pagrindinė dešimtmetės ekipa – Vokietijos moterų Bundeslygoje rungtyniaujančios „Herner TC“ krepšinio mokyklos vienuolikamečių mergaičių komanda.
Pagrindinės komandos įžaidėja amerikietė Quenese Davis – D.Pupkevičiūtės idelas. „Kartą, kai nebuvo trenerės, Quenese buvo atėjusi į treniruotę. Danguolė visą dieną džiaugėsi“, – pasakojo mergaitės motina.
Kasdien po pamokų Danguolė skuba į treniruotę, o savaitgaliais kartais sužaidžia ir trejas rungtynes. Danguolė taip pat rungtyniauja su dvylikamečiais berniukais ir trylikametėmis mergaitėmis. Ir visose ekipose yra viena iš lyderių.
„Su vienuolikametėmis surinkti 60 taškų Danguolei yra normalu. Svarbiausia, kad ji taškus renka nesavanaudiškai. Nėra taip, kad tik pati meta ir niekam daugiau neleidžia. Kai reikia, ji ir perdavimus atlieka.
Šiemet mano dukra turi galimybę su vienuolikametėmis laimėti čempionatą, nes prieš visas komandas keliasdešimties taškų skirtumu laimi. Su berniukų komanda taip pat šiemet visas žaistas rungtynes laimėjo. O ji – viena svarbiausių žaidėjų. Su trylikametėmis mergaitėmis taip pat po 30 taškų sumeta“, – pasakojo D.Pupkevičienė.
Tėvai nepraleidžia rungtynių
Sesers pavyzdžiu pasekęs devynmetis Ramūnas taip pat susižavėjo krepšiniu. Abu vaikai kartu žaidžia dvylikamečių berniukų komandoje, o kartais kieme į kovą stoja vienas prieš vieną.
„Sūnus neatsilieka nuo sesers. Jie tarpusavyje kovoja, nori būti vienas už kitą geresnis“, – juokėsi mama.
Vaikai konkuruoja ne tik aikštėje. Jie palaiko didžiausius konkurentus Lietuvoje. Ramūnas serga už Kauno „Žalgirį“, o Danguolė – už Vilniaus „Lietuvos rytą“. Kai šios komandos žaidžia tarptautinėje arenoje, Vokietijoje gyvenantys vaikai vieningai palaiko lietuvius.
Suvieniję jėgas aikštėje Danguolė ir Ramūnas – nenugalimi.
„Netoli mūsų namų yra labai gera krepšinio aikštelė. Jei nebūna kitų vaikų, jie žaidžia tarpusavyje. Jie puikiai vienas kitą pažįsta ir puikiai žino, ką darys kitas, todėl tarpusavyje žaisti daug sunkiau nei prieš kitus vaikus. Jei jie kartu žaidžia prieš kitus, laimi labai dideliu skirtumu“, – pasakojo Daiva.
Sezono metu visi Pupkevičių savaitgaliai – suplanuoti. Daiva su vyru nepraleidžia nė vienų vaikų rungtynių. Jei žaidimo laikas sutampa, vienas iš tėvų važiuoja stebėti, kaip rungtyniauja Danguolė, o kitas – kaip sekasi Ramūnui.
„Neabejoju, kad lietuviški genai turi įtakos, kad jiems taip sekasi krepšinis. Mano vyras labai mėgsta sportą, jaunystėje dar gyvendamas Lietuvoje žaidė regbį, futbolą. Aš neturėjau galimybių žaisti, bet labai mėgstu žiūrėti. Dabar krepšinis mūsų šeimoje yra visas gyvenimas“, – pasakojo D.Pupkevičienė.
Žaistų už Lietuvą
Po pamokų ir treniruočių Danguolė dažnai prisėda prie užrašų. Mergaitė mėgsta braižyti taktines schemas.
Šiemet ji pateko tarp geriausių 2002-aisiais gimusių Vakarų Vokietijos krepšininkių. Lietuvė – vienintelė istorijoje dešimtmetė, išrinkta į šį sąrašą.
Mergaitės mėgstamiausias krepšininkas – NBA „Toronto Raptors“ komandoje rungtyniaujantis Jonas Valančiūnas. Būtent dėl to Danguolė savo komandoje paprašė 17 numeriu pažymėtų marškinėlių.
Kaip ir sesuo įžaidėjo pozicijoje žaidžiantis Ramūnas dievina vieną geriausių visų laikų Lietuvos įžaidėjų Šarūną Jasikevičių. Berniukas jaudinosi, kai vasarą krepšininkas paskelbė apie karjeros pabaigą. Dabar Ramūnas stebi savo dievaitį, atliekantį naują – „Žalgirio" trenerio vaidmenį.
D.Pupkevičienė įsitikinusi, jei ateityje tektų rinktis, kuriai šaliai – Lietuvai ar Vokietijai – atstovauti, vaikams nekiltų dvejonių.
„Manau, jie už Lietuvą norėtų žaisti. Taip jiems yra įskiepyta, jie lietuviai“, – patikino mama.
Nors vaikams puikiai sekasi Vokietijoje, o trenerių darbu ir treniruočių sistema šeima patenkinta, vis dėlto Daiva su vyru norėtų, kad vaikai pasitikrintų jėgas ir Lietuvoje.
„Svajojame vasarą vaikus nuvežti į Lietuvoje rengiamas krepšinio stovyklas, kuriose susipažintume su Lietuvos krepšinio infrastruktūra ir pažiūrėtume, koks mūsų vaikų krepšinio lygis, palyginti su kitais Lietuvos vaikais. Jų abiejų svajonė – kada nors žaisti už Lietuvą. Žinoma, kol kas tai tik vaikiškos svajonės“, – planais dalijosi D.Pupkevičienė.
