L. Jameso interviu - apie krepšinio kelią, intelektą ir tėvystę

Sulaukęs 17-ojo gimtadienio LeBronas Jamesas pirmą kartą gyvenime atsidūrė ant prestižinio JAV sporto žurnalo „Sports Illustrated“ viršelio. Būdamas 25-erių jis jau buvo laimėjęs vieną NBA naudingiausio žaidėjo apdovanojimą ir siekė antrojo. Dabar jis vėl sugrįžo į „Cleveland Cavaliers“ klubą, tačiau pasikeitęs – jo trofėjų kolekcijoje yra keturi MVP apdovanojimai, du NBA čempionų žiedai, o statistika kelia grėsmę geriausiems visų laikų krepšininkams.

Prieš savo 30-metį, kurį L.Jamesas švenčia antradienį – Karaliumi vadinamas krepšininkas išskirtiniame interviu kalbėjosi su „Bleacher Report“. L.Jamesas ne tik žvelgė į praeitį, analizavo savo pokyčius, bet ir atskleidė ateities planus.

- Kokia jums 30-mečio reikšmė?

- Manau, kad tai tik kitas gyvenimo etapas. Pagalvoji apie auklėjimą, o kartais ir nežinią, ar sulauksi kitos dienos. Kiekvieną dieną girdžiu apie statistiką, gyvenimą rajone, iš kurio esu kilęs – žmonės ten kartais nesulaukia paauglystės pabaigos ar neperžengia 21 metų ribos.

Man pavyko tai padaryti ir dabar veikiu tai, ką labiausiai mėgstu. Žaidžiu krepšinį ir galiu perteikti jaunimui svarbiausias žinias. Aš sulaukiu 30 metų ir vis dar darau tą patį. Manau, kad tai reiškia, jog iki šio taško padariau keletą gerų dalykų.

- Labai daug apie tai negalvojau. Kai buvau mažesnis, mano mama dar buvo jauna. Kai gimiau, jai buvo 16. Mano antrasis – vyriausias – dėdė buvo 26-erių. O mano mamos vyresnis brolis – 36-erių. Tai buvo jauna šeima, tad... (juokiasi) tikrai apie tai daug negalvojau. Mačiau tik jaunus žmones, žmogau.

Bet aš visada tikėjausi, kad atsidursiu tokioje situacijoje, kai galėsiu duoti. Ir ne tik jaunimui, bet ir mano šeimai. Dabar man 30 metų. Aš turiu tris vaikus ir stebiu, kaip jie auga. Aš tiesiog mėginu kiekvieną dieną juos mokyti gyvenimo ir elgesio. Tai svarbiausia dalykas.

- Ką 30 metų L.Jamesas pasakytų 20-mečiui LeBronui?

- Pasakyčiau, kad pasirengtų duobėms ir nesėkmėms, kurios artėja. Tačiau nieko keisti nereikėtų. Visiškai nieko. Savaime suprantama, kad yra dalykų, kuriuos gali padaryti geriau, bet tu turi eiti į priekį ir viską įveikti. Tai tave padaro tuo, kuo esi. Tik tokiu būdu tu tapsi žmogumi ir nesvarbu, ką tu darai, tai tave sustiprins.

Ir kaip aš visuomet sakau, geriausias gyvenimo mokytojas – patirtis. Ir ta patirtis, kurią gavau būdamas profesionalu, ar toji, kuria išgyvenau už aikštės ribų, suformavo tokį žmogų, koks esu dabar.

- Kai gaunu progą, žinau, kaip reikėtų į ją žiūrėti kitą kartą. Man pakankamai pasisekė, nes turėjau daug galimybių iš naujo pasinaudoti šansais. Ne visiems taip pasiseka. Daug žmonių gauna tik vieną galimybę ir jeigu jie susimauna, kelio atgal nebūna.

Man pasisekė ir žmogus virš mūsų mane pastato į situacijas, kur aš turiu daug galimybių pasirodyti geriau. Tam yra priežastis. Manau, kad jis žinojo, kad širdyje esu savimi.

- Klausykite, aš laimėjau tada, kai mane pašaukė NBA naujokų biržoje. Būtent tada aš laimėjau, bet viso savo gyvenimo ant tos pergalės nepastačiau. Aš norėjau daugiau pergalių. Norėjau tapti čempionu. Jau šiame etape norėjau būti geriausiu NBA žaidėju. Norėjau augti. Bet kai buvau pašauktas, žinojau, kad tai mano pergalė.

- Jis pasikeitė. Daug žmonių to nepastebėjo, bet mano žaidimas per 12 metų karjerą keitėsi tris ar keturis kartus. Aš dabar tiesiog visapusiškesnis, protingesnis, aukštesnį krepšinio IQ turintis vaikinas.

Kai man buvo 20 metų, aš tiesiog žaidžiau krepšinį. Jau ir tada buvau labai protingas. Mano krepšinio IQ buvo aukštas. Bet sukaupta patirtis man suteikė daugiau galimybių pagalvoti apie žaidimą. Dabar daugiau galvoju, kai žaidžiu.

- (juokiasi). Kitas, kitas kitas.

- Amžius yra neįveikiamas. Nesvarbu, kas esi, kiek sportuoji, ar užsiimi joga – amžiaus nenugalėsi. Tad man reikia toliau stebėti savo kūną, jį treniruoti.

Ir mano atsakymas nereiškė, kad jaučiu, jog prarandu formą. Žinoma, dabar tiesiog nešokinėju ir nelakstau it pakvaišęs, kaip buvau 18 ar 19 metų. Mano atsakymas buvo gilesnis. Noriu, kad žmonės suprastų, jog man yra reikšmingesnių dalykų nei vien atletiškumas. Juk aš turiu daugiau įgūdžių. Savaime suprantama, kad tai man leidžia aikštėje atlikti puikius veiksmus, tačiau aš noriu, kad žmonės labiau matytų mano krepšinio IQ ir psichologinį pasirengimą.

Todėl ir pasakiau tuos žodžius. Juk nesakiau: „Aš negaliu daugiau šokinėti.“ Juk vis dar galiu ir aukštame lygyje. Tiesiog norėjau pateikti faktą, kad esu krepšinio guru. Aš myliu krepšinį, todėl tai man labai svarbu.

- Intelektas į antraštes ar dešimtukus nepatenka (juokiasi).

- Ne, bet tai įdomi tema. Ir ne tik apie jus. Žmonės įprastai to krepšinyje (intelekto, - red.) tiek neįvertina, kiek tai daroma visuomenėje.

- Mūsų sporte apie tai daug nekalbama. Žinote, dėjimai, tolimi metimai, žaidimas po krepšiu. Mes tiesiog nekalbame apie vyrukus, kurie tikrai išmano ir apgalvoja žaidimą. Galbūt dėl to, kad tokių krepšininkų nėra tiek daug? Yra keletas žaidėjų, kuomet aš žinau, kad kai stoju prieš juos, jie gerai apgalvoja žaidimą. Chrisas Paulas, Timas Duncanas – štai tie vyrukai. Dar Dwyane'as Wade'as. Jie apgalvoja savo veiksmus.

Bet tokių kaip mes yra daug mažiau nei tų, kurie tiesiog skraido virš lanko.

- Kobe Bryantas gruodžio 14 dieną šventė, nes pagal rezultatyvumą aplenkė Michaelą Jordaną. Esate kalbėjęs apie savo pagarbą K.Bryanto pasiekimams. Kai pažiūrite, kaip jis laikėsi būdamas 30-ies, ar nepradedate galvoti apie tai, kaip jums seksis vėliau? Be to, dabar esate surinkęs 2 tūkstančiais taškų daugiau nei K.Bryantas 30-ies.

- Neabejotinai. Tai ilgiausia trumpiausia karjera. Visuomet galvoju apie tai, kas manęs laukia po poros metų ar kai būsiu 35-erių. Ir pagalvoju apie tai, ar būsiu pasiekęs tokį tašką, kaip Kobe. Kaip aš tuomet žengsiu į aikštę? Koks bus mano nusiteikimas? Ar vis dar egzistuos meilė žaidimui? Tikrai galvoju apie visa taip. Kaip galėčiau negalvoti? Šioje lygoje žaidžiu dvylika metų ir tikrai negalėsiu čia būti dar tiek pat. Mano eskalatorius juda į pabaigą.

- Ne. Net neįsivaizduoju.

- Pateiksiu skaičius, kai sportininkams buvo 30. L.Jamesas – 23 tūkst. 901 (iki antradienio). K.Bryantas – 21 tūkst. 619, M.Jordanas – 21 tūkst. 541, Kareemas Abdul-Jabbaras – 18 tūkst. 636 ir Karlas Malone – 16 tūkst. 987.

- Čia visi būdami 30 metų? K.Abdul-Jabbaras trisdešimties? Vau. Po to jis visai kvaištelėjo. Tai neįtikėtina. Tiesiog beprotiška.

- O Dieve, o Dieve! Jis žaidė taip ilgai. Tai juokinga.

- Žinote, apie tai turėtų kalbėti žmonės. Aš tiesiog noriu, kad mane atsimintų taip: buvau geras komandos draugas, dirbau iš visų jėgų, tinkamai pasirengdavau kiekvienam vakarui, kad padėčiau ekipai laimėti. Tikiuosi, kad kai baigsiu karjerą, žmonės mane atsimins dėl gerų dalykų. Dėl meilės ir pagarbos krepšiniui. Dėl to, kad niekada nenuvertinau jokių mačų.

Aš esu skolingas žaidimui. Jis man suteikė viską. Bet aš nenoriu kalbėti apie tai, ką turėčiau palikti. Tegul žmonės apie tai kalba.

- Tol kol būsiu aikštėje (juokiasi). Visuomet, kai esu aikštėje, stengiuosi tapti geriausiu. Kartu mėginu tapti geriausiu žmogumi, kokiu tik galiu būti. Taip pat geriausiu tėvu. Gavau šansą būti nuostabių dalykų dalimi. Esu NBA dalimi. Noriu viską padaryti maksimaliai – ir aikštėje, ir už jos ribų.

- Tikrai taip. Tai krepšinis ir aš jį myliu. Galėčiau tai daryti nemokamai. Jie mums leidžia keliauti po pasaulį, išlaikyti savo šeimas. Tą daryčiau bet kuriuo atveju. Suraskite man devynis vyrukus ir aš būsiu pasirengęs žaisti. Jau dabar esu pasiruošęs.

Mažiausiai ką galiu padaryti, tai atsidėkoti žaidimui. Tikiuosi, kad man baigus karjerą krepšinis tik augs. Ir visi vaikai, kurie prisijungs prie čempionato, visi jauni vyrai, kurie jau dabar žaidžia, turės tęsti darbą. Tikiuosi, kad jiems paliksiu pakankamą plano dalį, kad jie galėtų tęsti.

- Esmė. Esmė ir apgalvotas žaidimas. Tai norėčiau pakeisti. Nėra daug vyrukų, kurie apgalvoja žaidimą. O ir pagrindai nėra tokie, kokia buvo anksčiau.

- Nežinau. Nežinau, ar tai mažosios lygos treneriai ar mėgėjų sąjunga. Tiesiog nemanau, kad teisingai mokoma krepšinio. Nesakau, kad tai daro kiekvienas treneris. Žinau, kad mano mažosios lygos treneriai buvo nuostabūs. Jie mane išmokė pagrindų ir mes žaisdavome dėl komandos. Visuomet kažkas turi rištis su kuo nors. O dabar kažkur yra trūkumas.

- Būtent.

- Taip, pastebiu tai. Ir sunku, nes mažosios ar mėgėjų sąjungos lygų treneriai gauna gerą žaidėją, bet jie nori taip laimėti, kad viską atiduoda tam vieninteliam vaikui, jog šis nuolat žaistų.

Jie nustojo mokyti visus žaidėjus. Jie nustojo mokyti tikrosios esmės. Juk tai komandinis sportas, žmogau. Krepšinis nėra apie vieną krepšininką. Čempionų žiedus laimi ne vienas žaidėjas. Suprantu, kad individualūs gebėjimai labai svarbu ir su tuo susiję, bet aš visada sakiau, kad jeigu ką nors pasieksiu asmeniškai, tai nutiks tik dėl to, jog mano ekipa bus sėkminga.

- Manau, kad tai tiesiog natūrali branda. Jautiesi patogiai ir pradedi suprasti, kas esi. Taip būna ir vyrams, ir moterims, visiems žmonėms. Visiems prireikia laiko, kol supranta, kas jie yra. Pažiūri į veidrodį ir pagalvoji: „Štai kuo aš noriu būti. Dėl to ir kovoju.“ O aš kovoju dėl didesnių tikslų nei aš. Žinau tai.

- Tai nėra momentinis epizodas, žmogau. Išvykimas į „Miami Heat“ tikrai padėjo. Turėjau proga palikti savo komforto zoną, atitrūkau nuo šeimos. Tada pradėjau viską matyti kitokioje šviesoje. Manau, kad tai padėjo.

- (Juokiasi). Nėra enciklopedijos ar knygos apie tėvystę. Visko mokaisi veiksme. Jeigu turi daugiau vaikų, negali jų išmokyti tų pačių dalykų, nes jų asmenybės skirtingos. Jie yra individualūs ir aš tai suprantu. Su vienu kalbėti turiu kitaip nei su kitu, nes jų reakcija į mano žodžius būna skirtinga.

Juokingiausia, kad tai primena lyderio vaidmenį krepšinio komandoje. Taip, kaip kalbėdavau su D.Wade'u skyrėsi nuo kalbos su Chrisu Boshu. Su Kyrie Irvingu kalbu kitaip nei su Kevinu Love. Viskas priklauso nuo to, kaip jie tave supranta ir suvirškina informaciją. Mėgini suprasti jų asmenybes, mintis ir tai, kaip jie viską supranta.

- Ne. Gali tik parodyti kelią ir tikėtis, kad jie juo eis.

- Taip. Vienam dešimt, kitam septyni metai, tad visai greitai.

- Visiškai.

- Noriu, kad jie sau nemeluotų, jog būtų tokie, kokie yra. Kiekvieną kartą, kai jie palieka namus, jie atstovauja ne tik save, bet ir šeimos vardą. Būtinai gerbk moteris. Kiekvieną kartą kai priimi sprendimą, turi žinoti, kad jis turės pasekmes.

Jeigu suprasi tai, tau viskas bus gerai. Taip pat nereikia bijoti kalbėti su tėvais. Tėtis yra matęs visko. Ir kai jie bus paaugliai, aš būsiu matęs dar daugiau. Nėra nieko, ko jiems negalėčiau suteikti. Suprantama, jie turi gyventi savo gyvenimą. Kaip tėvas turiu gebėti šiek tiek atsitraukti, leisti jiems išeiti, patirti savo nuosmukius, patekti į situacijas, iš kurių pasisems patirties. Jų tėtis tai darė.

- Dar nežinau. Neįsivaizduoju, žmogau. Jaučiuosi palaimintas, kai grįžtu namo, ypač po ilgos kelionės ir matau berniukus bėgiojančius. Mano duktė dar per maža, kad galėtų bėgioti, bet matau juos visus. Esu palaimintas.

- Niekas to nepakeis. Niekas. Bičiulystė su komandos draugais. Varžysimasis su oponentais. Jaudulys, kai kiekvieną vakarą žaidi prieš 20 tūkstančių žmonių. Tie drugeliai. Viskas, kas su tuo susiję. Niekas to negali pakeisti. Aš tai suprantu. Kaip save nuteikti po visko? Nežinau. Tai kažkas, ką reikia perprasti.

- (juokiasi). Ne. Aš siaubingas.

- Komandoje? Tikiuosi. Noriu vienu ar kitu būdu būti aplink žaidimą.