„Mes taip darome kiekvienais metais. Treniruotis pradedame Kijeve, o baigiame Lietuvoje. Šiemet čia treniruosimės iki rugsėjo pabaigos“, – portalui lrytas.lt sakė kartu su komanda į Lietuvą atvykęs jos generalinis direktorius Gediminas Navikauskas.
Jau šeštą sezoną Ukrainoje dirbantis G.Navikauskas neslėpė nusivylimo, kad Ukrainos čempionais tapę „Budivelnyk“ krepšininkai dėl įtemptos padėties šalyje šiemet negalės rungtyniauti Eurolygoje.
Didelę patirtį turintis vadybininkas vylėsi, kad karas anksčiau ar vėliau baigsis ir Ukrainos krepšinio komandos sugrįš į Europos turnyrus.
– Kokia padėtis šiuo metu susiklostė Ukrainoje krepšinio čempionate? – portalas lrytas.lt paklausė G.Navikausko.
– Ukrainos krepšinio Superlygoje nebežais trys komandos: „Doneck“, Mariupolio „Azovmaš“ ir Kryvyj Riho „Kryvbasbasket“. Donecko ir Mariupolio komandų nebėra dėl karinės padėties, o Kryvyj Riho – dėl finansinių problemų.
Nors oficialios informacijos apie Donecko bei Mariupolio komandų iširimą dar nėra, šios komandos nebeegzistuoja, nes jų žaidėjai jau yra kituose klubuose. Manau, kad apie šių komandų netektį oficialiai bus pranešta prieš prasidedant čempionatui.
O finansinių sunkumų prislėgta Kryvyj Riho komanda ateityje dar turi galimybių atsitiesti.
Pernai Ukrainos Superlygoje rungtyniavo keturiolika komandų, o šiemet jų bus vienuolika arba dvylika, jei Superlygą papildys viena Aukščiausiosios lygos komanda.
– Ar dėl karo veiksmų Ukrainos rytuose įtampa jaučiama ir sostinėje?
– Vienareikšmiškai į tai atsakyti negalima. Aš ką tik grįžau iš Kijevo, kur kelioms dienoms buvau nuvykęs darbo reikalais – ten jaučiama šventiška nuotaika, daug studentų privažiavę. Atrodo taip, lyg karo ir nebūtų.
Bet kai, tarkime, oro uoste tenka pereiti kelis sustiprintos patikros postus, kai išgirsti pranešimus apie galimai užminuotą metro ar masinių renginių vietose padėtus sprogmenis, pajunti tą įtampą.
Tačiau Kijevas gyvena normalų gyvenimą, vyksta koncertai, sporto renginiai.
Baisu ten buvo vasario mėnesį, o dabar viskas kaip ir nusistovėję. Visi įprato prie tokios padėties.
Karą primena jau paskelbta mobilizacija – jaunuoliai imami į kariuomenę. Vienas mūsų žaidėjas taip pat jau gavo tokį šaukimą.
- Prasidėjus čempionatui teks vykti žaisti ir į neramius kraštus. Ar nebijote?
- Pasitraukus iš čempionato Donecko ir Mariupolio komandoms, tokių „neramių zonų“ nelabai ir liko. Kalbama apie Odesą, Dnepropetrovską. Bet Dnepropetrovsko gubernatoriaus dėka ši sritis galimiems neramumams yra gerai pasiruošusi.
Neramumų krečiamuose miestuose mums jau teko žaisti ir per praėjusį sezoną. Žaidėme ir Mariupolyje, ir Donecke – tuomet viskas neatrodė taip baisu.
Nemanau, kad neramumai iš Luhansko ir Donecko sričių persimestų į kitas Ukrainos sritis ir per tas tris iki čempionato pradžios likusias savaites kas nors pasikeistų.
- Pernai tapote Ukrainos čempionais, tačiau Eurolygoje nežaisite.
- Eurolygoje nežaisime dėl neramumų Ukrainos rytuose. Jau pernai Europos taurės rungtynes teko žaisti Kaune, nes mums rungtynių žaisti namuose neleido.
Užsienio komandos į teritoriją, kur vyksta karo veiksmai, negali vykti dėl labai paprastos priežasties – draudimo bendrovės nesutinka apdrausti žaidėjų.
- Ar dėl neramumų šiemet jums sunkiau prisivilioti legionierių?
- Mes jų prisiviliosime. Dabar kalbamės. Šiuo metu komandoje nėra trijų rinktinės narių ir legionierių. Bet iki savaitės pabaigos jau turi atvykti keli legionieriai.
Sunkumų pasirašant kontraktus su legionieriais yra. Tačiau manau, kad viskas išsispręs, nes Kijevas nuo karo veiksmų zonos yra toli.
- Kokie tikslai šį sezoną iškelti „Budivelnyk“ komandai?
- Tikslas vienas - tapti Ukrainos čempionais. Mes taip ir komplektuojame komandą, kad pasiektume šį tikslą.
Tą neramų laikotarpį, kol vyksta karas, mes vis tiek turime pergyventi ir tapti čempionais, kad po to vėl galėtume žaisti Eurolygoje.
Mūsų strategija yra ilgalaikė. Mes statomės sporto rūmus Kijevo centre, nes manome, kad tas karas anksčiau ar vėliau baigsis.
Tiesa, manau, kad labai greitai jis nesibaigs. Gerai yra tai, kad dėl karo veiksmų nebuvo paralyžiuotas Ukrainos sportinis gyvenimas – vyksta ir futbolo, ir krepšinio, ir kitų sporto šakų varžybos.
- Ar turite komandoje legionierių rusų?
- Ne, neturime. Dabar gal bus kiek sunkiau su rusais. Ukrainoje dirbu jau šeštus metus. Anksčiau vis pasišaipydavau, kad jie švenčia buvusias sovietines šventes.
Po tokių replikų į mane keistai žiūrėdavo, sakydavo: „Čia gi mūsų broliai“. O dabar pamatė, ką tie „broliai“ daro.
- Ar netraukia sugrįžti į Lietuvą?
- Visuomet norisi sugrįžti į namus, bet dirbi ten, kur turi darbo ir kur gali uždirbti. Kol kas į Lietuvą negrįšiu, nes turiu kontraktą su Kijevo komanda ir turiu būti ten.
