Tik šį sezoną lygos naujoku tapęs 21-erių Rokas Giedraitis greitai tapo vienu „Šiaulių“ lyderių.
„Neptūno“ puolėjas Edgaras Ulanovas sėkmingai žaidė ne tik viso sezono metu, bet ir LKL finalo serijoje prieš „Žalgirį“, o dar pernai antrojoje „Žalgirio“ komandoje rungtyniavęs Artūras Gudaitis šiemet sėkmingai išnaudojo „Žalgiryje“ jam suteiktas minutes.
Kokios to priežastys, kad LKL komandų treneriai, panašu, duoda jauniesiems žaidėjams pasireikšti ne tik treniruotėse, bet ir rungtynių metu?
Reiktų dėkoti Joanui Plazai
Vaikų krepšinio treneris Tomas Keršis yra tikras dėl dviejų priežasčių, kodėl jaunieji profesionalai LKL gauna vis daugiau galimybių parodyti save. Pasak trenerio, didelę įtaką jaunimo Lietuvoje tobulėjimui padarė praėjusi jugoslaviško krepšinio mada ir tai, kad LKL klubus treniruoja strategai iš Lietuvos.
„Seniau galvota, kad lietuviai yra netinkami treniruoti aukšto lygio komandas, ypač „Žalgirio“ ir „Lietuvos Ryto“. Šių klubų treniruoti atvykdavo strategai iš Balkanų pusiasalio, ypač buvusios Jugoslavijos šalių. Jų krepšinio filosofija yra orientuota tik į rezultatus, o žaidimas buvo grindžiamas patyrusiais krepšininkais. Lietuvos krepšinyje buvo nusistovėjęs mąstymas, kad dvi, trys nesėkmės gali kainuoti trenerio vietą klube. Tokia sistema buvo tarsi surūgęs vanduo“, - portalui lrytas.lt sakė T.Keršis.
Vaikų treneris mano, kad šiandien krepšinio mados Lietuvoje keičiasi ir pagrindinė to pasikeitimo priežastis – Joano Plazos vadovavimas „Žalgiriui“ 2012-2013 metų sezone. Nors Kauno klubo sudėtis tuo metu buvo itin galinga, strategas iš Ispanijos suteikdavo galimybę tuomet dar „Žalgiryje“ žaidžiusiam Mindaugui Kuzminskui ir Vyteniui Lipkevičiui.
„Į Lietuvos krepšinį jis atnešė kitokią filosofiją. J.Plaza tarsi sakė: nereikia laukti, kol žaidėjas užsigrūdins žaidimui aukštu lygiu ar savo vertę įrodys užsienyje. Užtenka įveikti startinį jaudulį, sužaisti keliose rungtynėse. Tada ir pats jaunas žaidėjas pradės suprasti, kokių užduočių atlikimo iš jo reikalauja treneris.
Taip pat nemažai klubų išdrįso suteikti šansą lietuvių treneriams. Pavyzdžiui, kai Rimas Kurtinaitis treniravo „Lietuvos Rytą“, dažnai leisdavo palakstyti ir apsiprasti aikštėje Jonui Valančiūnui. Mano nuomone, kai lietuvis treneris mato galimybę ir susilaukia klubo vadovybės paramos, jis visada įtraukia į žaidimą jaunus žaidėjus“, - kalbėjo T.Keršis.
Norėtų daugiau žaidžiančio jaunimo
Krepšinio treneris, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mokslininkas Rūtenis Paulauskas taip pat mato, kad praėjusį sezoną buvo jaunų krepšininkų, kurie pateisino trenerių lūkesčius.
„Tiesiog atsirado jaunų žaidėjų, kurie gali žaisti aukštame lygyje. Tai Edgaras Ulanovas, Rokas Giedraitis ir kiti. Kita vertus, geresni žaidėjai yra paklausesni tarptautinėje rinkoje ir taip jaunuoliams atsiranda galimybė klubuose užimti brangesnių žaidėjų vietas.“
Vis dėlto ekspertas įsitikinęs, kad kai kurių jaunų žaidėjų sėkmė buvo natūralus reiškinys.
„Kiekvienais metais iššauna talentingas jaunimas, tačiau visada norisi, kad laiko aikštelėje gautų kur kas daugiau jaunųjų profesionalų. Norėtųsi, kad savo šanso sulauktų ir tokie žaidėjai, kaip Evaldas Kairys, Eimantas Bendžius, Paulius Dambrauskas, Tomas Dimša ir kiti“.
Taip pat R.Paulauskas mano, kad Virginijaus Šeškaus atėjimas į Vilniaus „Lietuvos Rytą“ galėtų sustiprinti jaunimo galimybes atsiskleisti Vilniaus klube.
„Tačiau tam reikia ir klubo vadovybės paramos, - sako ekspertas. - V.Šeškus tikrai norės remtis jaunaisiais žaidėjais, bet viskas priklausys nuo to, kokie bus klubo tikslai ir palaikymas iš vadovybės pusės.“
Sunku persiorientuoti į vyrų krepšinį
„Kai tik atvykau į „Lietkabelį“, nežinojau ko tikėtis, - pasakojo praėjusį sezoną Panevėžio „Lietkabelio“ gretose rungtyniavęs 19-metis sunkusis krašto puolėjas Gediminas Žalalis. - Persikelti iš Moksleivių krepšinio lygos tiesiai į LKL buvo didelis iššūkis. Tik po kelių mėnesių pavyko persiorientuoti į vyrų krepšinį. Tam, kad treneris išleistų mane į aikštę, reikėjo labai daug dirbti.“
Jaunasis krepšininkas įsitikinęs, kad dažniausiai pasitaikanti jaunų žaidėjų problema yra nestabilumas.
„Vieną dieną gali pasirodyti labai gerai, paskui penkias rungtynes būti savo paties šešėlyje. Tačiau esu labai patenkintas, kad „Lietkabelis“ pasiūlė man žaisti komandoje ir suteikė šansą kilti karjeros laiptais. Jaunam žaidėjui šis klubas suteikia puikias sąlygas tobulėti“, - sakė krepšininkas.
Pasak G.Žalalio, treneriai neignoruoja jaunųjų krepšininkų, tačiau skiriamas dėmesys kartais galėtų būti didesnis.
„Jeigu komandos treneris mato jaunuolyje perspektyvą, turėtų su juo asmeniškai dar daugiau padirbėti prieš treniruotes arba po jų. Taip pat labai svarbu jaunam žaidėjui padėti treniruoklių salėje“, - kalbėjo krepšininkas.
Svarbu išnaudoti galimybę
Šiaulių komandos atakuojantis gynėjas Rokas Giedraitis taip pat pirmus metus žaidė LKL. Pernai tapęs naudingiausiu Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) krepšininku, šiemet R.Giedraitis buvo vienas „Šiaulių“ lyderių.
„Neabejoju, pasiekti gerų rezultatų praėjusį sezoną man padėjo komanda. Taip pat esu dėkingas treneriams, kurie manimi pasitikėjo, suteikė žaidimo laiko ir atleido už kvailas klaidas“, - sakė „Šiaulių“ talentas.
„Krepšinyje labai daug lemia psichologija, - paklaustas, kodėl jaunieji žaidėjai lieka atsarginių žaidėjų suolo gale, kalbėjo R.Giedraitis. - Dažnai jauniems žaidėjams rungtynių metu dreba rankos, jie pernelyg jaudinasi. Kartais būna atvirkščiai, kai krepšininkai pernelyg savimi pasitiki ir rungtynių metu perdega“.
R.Giedraitis įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas žaidėjas sulaukia savo galimybės parodyti, ką sugeba. Svarbu, kad tas šansas būtų maksimaliai išnaudotas.
