Lietuvos vaikinų (iki 18 metų) rinktinės aprangą šią vasarą apsivilko trys praeityje garsių krepšininkų atžalos – Domantas Sabonis, Aidas Einikis ir Laurynas Birutis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tiesa, į Europos jaunių čempionatą Turkijoje išvažiavo tik du iš jų. Lietuvos vaikinų rinktinės treneris Saulius Štombergas po paskutinių kontrolinių rungtynių su latviais už borto paliko Gintaro Einikio sūnų.
Šiandien Konijos miesto arenoje Lietuvos aštuoniolikmečiai rungtynėmis su bendraamžiais iš Prancūzijos pradės Europos čempionato kovas.
B grupėje dar žaidžia Kroatijos ir Anglijos krepšininkai, o į kitą etapą pateks trys stipriausios komandos.
Jaunių pirmenybėse Turkijoje iš viso dalyvauja 16 rinktinių.
D.Sabonis – rinktinės lyderis
Arvydas Sabonis pykteli, kai jo sūnus vadinamas neabejotinu Lietuvos vaikinų rinktinės lyderiu. Bet skaičiai kalba patys.
Dar pernai Europos jaunių čempionate Domantas per rungtynes pelnydavo po 14 taškų ir sugriebdavo 11,4 atšokusio kamuolio, nors rungėsi su metais vyresniais varžovais.
Geriausio visų laikų Lietuvos krepšininko sūnus su Malagos „Unicaja“ pastarąjį sezoną debiutavo Eurolygoje, o grįžęs į jaunių varžybas šią vasarą per draugiškus mačus po krepšiu jau priverstas kovoti su dviem ar net trimis varžovais.
Bet net dvigubinama ar trigubinama gynyba ne visuomet padeda bendraamžiams apsiginti nuo 210 cm ūgio vidurio puolėjo.
„Sezonas Malagoje padėjo man geriau suprasti krepšinį. Žaidžiau su vyrais, o ten viskas greičiau, tvirčiau ir reikia daugiau galvoti. Turi visada būti susitelkęs, – „Lietuvos rytui“ sakė D.Sabonis. – Dabar aikštėje būna sunku. Gavęs kamuolį net nespėju pradėti žaisti, kai prišoka trys varžovai. Tuomet turiu iš karto atmesti kamuolį.“
Eurolygoje 17-metis lietuvis vidutiniškai rinkdavo 2,7 taško ir atkovodavo 2,2 atšokusio kamuolio. Nors „Unicaja“ treneris Joanas Plaza troško pasilikti talentą, D.Sabonis nusprendė derinti krepšinį su mokslais už Atlanto.
Ispanijoje užaugęs A.Sabonio sūnus jau nuo rudens studijuos Gonzagos universitete ir tęs krepšininko karjerą NCAA pirmenybėse.
„Norėčiau žaisti NBA, bet dar niekas neaišku. Universitete praleisiu ketverius metus, o tada pamatysime“, – aiškino D.Sabonis.
Legenda negaili patarimų
Domantas priverstas susitaikyti, jog nuolat ne tik Lietuvoje jau lyginamas su legendiniu tėvu.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas sūnui negaili patarimų, bet nelinkęs įžūliai kištis į jo karjerą.
„Būna, kad kartu pamėtome, pakalbame, bet tyčia nelendu. Tam yra treneriai ir jie dirba, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Sabonis. – Be to, jis pats turi galvą.“
„Tėtis man palieka erdvės elgtis savarankiškai, – Ispanijos žiniasklaidai dar rudenį pasakojo Domantas, kuriam su žurnalistais buvo leista bendrauti tik sulaukus aštuoniolikos. – Bet dažnai kalbamės po rungtynių.
Tėtis visada turi ką pasakyti. Kartais – gero, kartais – blogo. Jo griežtumas priklauso nuo situacijos. Vis dėlto dažniau jis sako gerus dalykus.“
„Ar sunku būti legendos sūnumi?“ – į kampą Domantą spraudė ispanai. „Kartais taip, bet stengiuosi apie tai negalvoti. Bandau kasdien sunkiai dirbti ir visada aikštėje stengiuosi iš visų jėgų“, – aiškino naujoji Lietuvos krepšinio viltis.
Primena J.Valančiūną
Dabartinei Lietuvos jaunių rinktinei centimetrų tikrai netrūksta.
Po krepšiu šalia D.Sabonio dažnai rungtyniauja kitas „centras“ – 213 cm ūgio L.Birutis.
Didžiąją karjeros dalį „Šiaulių“ klube žaidusiam jo tėvui Sigitui neteko apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlių. Bet dauguma vyresnių krepšinio mėgėjų iki šiol prisimena neįprastą S.Biručio metimo techniką.
„Bandau pamėgdžioti jo metimą kabliu. Tai taip pat buvo firminis tėvo metimas“, – šyptelėjo Laurynas, kuriam rugpjūčio 27-ąją sukaks tik septyniolika metų. L.Birutis birželio pradžioje dalyvavo NBA ir FIBA rengiamoje talentų stovykloje „Krepšinis be sienų“, į kurią kviečiami perspektyviausi pasaulio krepšininkai.
Palyginimų su Jonu Valančiūnu vis dažniau sulaukiantis šiaulietis 10 centimetrų jau praaugo tėvą, bet iki šiol atidžiai klausosi jo patarimų. „Po rungtynių tėtis visada pasako savo nuomonę. Namuose jis taip pat parodo įvairių judesių ir krepšinio gudrybių, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Birutis. – Tokių patarimų nauda labai didelė. Labai naudinga žinoti savo minusus ir taisyti klaidas.“
Biručių namuose kalbos apie krepšinį netyla nuo ryto iki vakaro.
Po karjeros Lenkijoje, LKL ir LKAL 2005-aisiais su profesionaliu krepšiniu atsisveikinęs 48-erių aukštaūgis su sūnumi dažnai prisėda peržvelgti senų vaizdo įrašų ir tikrai turi jam ką patarti.
„Laurynui dar trūksta jėgos ir raumenų. Bet jis – ateities žaidėjas, kuris dar tikrai parodys, ką sugeba, – neabejojo ir S.Štombergas, pats aikštėje susidūręs su vyresniuoju Biručiu. – Sigitas irgi nebuvo ypač stambus, bet mokėdavo apžaisti varžovus, stumdytis, apdaužyti priešininkams šonkaulius. Laurynas tai irgi sugeba.“
Tylus kaip tėvas
Kalbų apie krepšinį netrūksta ir Einikių šeimoje.
Daugiausia mačų per visą Lietuvos rinktinės istoriją sužaidęs Gintaras Einikis vienintelis iš visų šalies krepšininkų savo kolekcijoje turi net tris olimpinius bronzos medalius.
44 metų 208 cm aukštaūgis sūnui Aidui taip pat žarsto patarimus, ką reikėtų patobulinti.
„Tėtis vis skatina kautis agresyviau“, – neslėpė A.Einikis.
Atrodo, kad 17-metis 195 cm ūgio gynėjas aikštėje kol kas žaidžia taip pat susikaustęs, kaip ir bendrauja su žurnalistais.
Galbūt būtent agresyvumo stoka jaunajam Einikiui ir sutrukdė patekti į galutinį Lietuvos jaunių rinktinės dvyliktuką.
Išmokė mesti kabliu
Nors Aidas žaidžia kaip atakuojantysis gynėjas ir centimentrais neprilygsta tėvui, G.Einikis sūnui jau atskleidė žymiausios savo gudrybės – legendinio metimo kabliu – paslaptis.
„Pamokė, pamokė. Žaidžiu ne toje pozicijoje, bet moku gerai mesti kabliu“, – šypsojosi A.Einikis ir prisiminė tarpusavio kovas su tėvu.
Krepšinio aikštelėje G.Einikis nuo sūnaus ėmė gauti į kaulus, kai šiam buvo tik penkiolika metų. „Aišku, jei tėvas pacentruoja, būna sunku. Gerai pasikapojame ir dabar“, – juokėsi Aidas.
Regioninėje krepšinio lygoje (RKL) atstovaudamas Klaipėdos LCC universiteto komandai A.Einikis pelnydavo 10,6 taško per rungtynes.
„Aidas ūgiu neprilygsta Gintarui. Visi tikėjosi, kad jis išsistiebs aukščiau. Anksčiau Aidas žaisdavo kitoje pozicijoje, todėl dabar jam truputėlį sunkiau“, – pripažino S.Štombergas, palikęs buvusio bendražygio sūnų už rinktinės dvyliktuko.
Bet aštuoniolikmečių karjeros vingiai kol kas dar nenuspėjami: dabartinės žvaigždutės nebūtinai spindės vyrų krepšinyje, o bendraamžių šešėlyje kol kas likę žaidėjai gali pranokti lyderius, kai galutinai subręs.
O tėvų pėdomis sekančios garsių krepšininkų atžalos jaunimo varžyboms suteikia tik papildomo žavesio.
Lietuvos 18-mečių mačai Turkijoje
Liepos 24 d. su Prancūzija
Liepos 25 d. su Kroatija
Liepos 26 d. su Anglija
Liepos 28–30 d. 2-asis etapas
Rugpjūčio 1 d. Ketvirtfinaliai
Rugpjūčio 2, 3 d. Finalinės kovos
Lietuvos vaikinų rinktinės sudėtis
Mantas Montvila (ūgis – 198 cm, gimimo vieta – Klaipėda), Raimundas Žuklevičius (183, Kaunas), Martynas Varnas (197, Kaunas), Kristupas Žemaitis (191, Kaunas), Justas Vazalis (192, Kaunas), Jokūbas Švambaris (190, Klaipėda), Margiris Normantas (192, Vilnius), Tautvydas Paliukėnas (192, Vilnius), Regimantas Miniotas (206, Kėdainiai), Tomas Zdanavičius (203, Vilnius), Laurynas Birutis (213, Šiauliai), Domantas Sabonis (210, Portlandas, JAV).
