Pastaraisiais metais su kuklia Prienų „TonyBet“ komanda Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“ ne kartą skaudžiai skriaudęs 47 metų strategas pats stoja prie galingųjų vairo.
Su „Lietuvos rytu“ jis pasirašė vienerių metų sutartį su galimybe pratęsti kontraktą dar metams.
„Džiaugsmingai priėmiau šį pasiūlymą, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė V.Šeškus. – Lietuvoje yra du superklubai ir į tas vietas numatyti tik du treneriai. Man tai – puikus šansas. Jei atvirai, net verdu viduje, nes laukia daug sunkių dalykų. Suvokiu atsakomybę. Prienuose surinkdavau kovingą komandą ir žinodavau, kad jei rezultatai šiek tiek smuks, tavęs niekas neskalpuos. O čia, kad ir koks klubo biudžetas bebūtų, „Lietuvos rytas“ reikalauja tik aukščiausių rezultatų.“
Interviu su naujuoju „Lietuvos ryto“ treneriu Prienų pavadinimas buvo minimas labai dažnai. Tačiau nieko nuostabaus.
Vos 10 tūkstančių gyventojų turinčiam miesteliui krepšinio komanda atnešė daug džiaugsmo ir pergalių, o Prienų fenomenas garsiai nuskambėjo per visą Lietuvą. Jo kūrėjai – V.Šeškus ir Prienų „TonyBet“ direktorius Aurimas Bartuška.
Garsiausiai Prienų krepšinis šalyje nugriaudėjo 2013-2014 metų sezone, kai „TonyBet“ LKF taurės pusfinalyje palaužė Kauno „Žalgirį“, o finale nušluostė nosį „Lietuvos rytui“.
Sostinėje V.Šeškus kurs naują krepšinio fenomeną. Bet gimtinę krepšiniu gaivinusio prieniškio Vilniuje laukia daug naujų išbandymų.
„Bus labai sunku. Esu laisvai bendraujantis ir savimi pasitikintis žmogus, bet kai sulaukiau klubo prezidento Gedvydo Vainausko pasiūlymo dirbti klube, pasijaučiau kaip vaikas. Iš jaudulio net nežinojau, ką atsakyti“, – kvatodamas „Lietuvos ryto“ pasiūlymą prisiminė V.Šeškus.
– Ar nors kiek sudvejojote sulaukęs kvietimo dirbti? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Šeškaus.
– Tikrai nedvejojau. Prienams atidaviau viską, ką galėjau. Bet kai sulauki pasiūlymo iš tokios komandos, koks čia dar gali būti dvejojimas? Net negalvojau apie jokius piniginius dalykus. Galvojau tik apie tai, kad gyvenime tokia galimybė pasitaiko ne visiems.
– Iš mažo miestelio klubo keliatės į sostinę ir į komandą, kurioje visi laukia tik pergalių. Nebaisu prisiimti tokią atsakomybę?
– Artimieji dėl manęs jau išgyvena. „Lietuvos ryto“ klubas yra pagarsėjęs kaip trenerių siaubas – čia gali būti atleistas po 2-3 mėnesių. Todėl šeima nerimauja, kad man irgi gali taip baigtis. Bet bendravome su klubo prezidentu Gedvydu Vainausku, kuris patikino, kad galiu dėl to nesijaudinti. Vadovai pasiryžę man suteikti progą dirbti. Po pirmosios nesėkmės jie ketina palaikyti mane ir skatinti. Jiems svarbiausia galutinis rezultatas ir žaidimo progresavimas.
Jei atvirai, juokaudamas net paklausiau prezidento: „Tai kiek man laiko duosite?“ Bet man buvo pasakyta, kad neturiu dėl ko jaudintis ir viskas bus tvarkoj. Komanda bus formuojama pagal dvejų metų viziją.
Pokalbis su prezidentu mane nuteikė labai pozityviai. Reikia tik parodyti, ką moku ir atiduoti visą save. Ir pirmyn! Nesvarbu, kokią sudėtį surinks „Žalgiris“ ir kaip stiprinsis kitos komandos. Tikslas vis tiek išliks iškovoti pirmąją vietą.
– Kaip Vilniuje kursite naują fenomeną?
– Noriu surinkti linksmą kovingą komandėle. Prienuose visada sakydavau, kad turime žaisti taip, kad net po pralaimėjimo žmogus galėtų tau paploti. Bet komanda turi jausti pasitikėjimą iš visur – sirgalių, trenerių, vadovų, prezidento.
Darbo bus tikrai nemažai, bet geriausia, kad visas jis bus susijęs tik su krepšiniu. Ne taip, kaip Prienuose, kai reikėdavo galvoti, kaip susirinkti rėmėjų pinigus. Dabar bus vienas sfera, už kurią būsiu atsakingas. Tiesa, dėl to savotiškai ir lengviau, ir sunkiau.
Bet viskas turėtų būti gerai. Svarbiausia sukurti gerą atmosferą, kad visi vienas kitą palaikytume. Duosiu žaidėjams daugiau laisvės, krepšininkai nebus statomi į rėmus. Neišradinėsiu dviračio. Jei turėčiau pasaulinio lygio įžaidėją ir „centrą“, žaisčiau vien du prieš du (Juokiasi.). Žiūrėsime, kaip pavyks surinkti komandą pagal mano poreikius.
Noriu pakeisti žmonių požiūrį į „Lietuvos rytą“. Noriu pakeisti tą priešišką nuomonę. Tikiuosi į areną pritraukti daugiau sirgalių, bendrauti su aistruoliais. Prienuose prašydavau žmonių ateiti į rungtynes. Aišku, tokio lygio komandoje kasdien su gerbėjais nepabendrausi, bet manau, jog nereikia vengti bendravimo su aistruoliais. Jei jie pajus šilumą, į rungtynes kartu kvies ir naujus žmones. Sirgaliai po truputį turėtų grįžti į krepšinio areną.
– „Lietuvos rytas“ irgi žais panašų improvizacinį krepšinį su žemu penketu, kai beveik bet kuris žaidėjas gali dengti nuo įžaidėjo iki aukštaūgio?
– Prienai niekada neturėjo pajėgaus „centro“ kaip A.Kavaliauskas. Niekada neturėjome tokio sunkiojo krašto puolėjo kaip D.Songaila. Todėl reikės keistis. Skirsis ir puolimas, ir gynyba. Bet kad ir kaip bebūtų, jūs mano žaidime išvysite daug Prienų fragmentų (Juokiasi.). Man patinka mobilus penketas. Mėgstu aktyvią gynybą, ketvirtuoju numeriu žaidžiantį neįprastą žemesnį žmogų, apjungti visas pozicijas.
– Ne paslaptis, kad Prienuose žaidėjai treniruočių metu nepersistengdavo. Kaip bus „Lietuvos ryte“?
Vilniuje treniruotės tikrai nebus tokios, kaip Prienuose (Juokiasi.). Būdavo, kad į treniruotes rinkdavomės šešiese-septyniese. Kartais pavargęs prisėsdavau ir leisdavau vyrams tiesiog pamėtyti į krepšį. O dabar klube bus keli treneriai, fizinio rengimo treneris, kokio Prienuose nebuvo niekada gyvenime. Bus ir skautai, kitas personalas. Viskas bus padėta ant lėkštutės.
– Dirbti bus lengviau negu Prienuose?
– Iš pasiruošimo pusės tikrai neturėtų būti sunkiau. Tiesiog reikės apdoroti fizinio rengimo trenerių, skautų, asistentų informaciją, surinkti geriausius jų patarimus. Dabar mano galvoje bus tik trenerio darbas. Atsikeli, galvoji apie treniruotę, pavalgai – ir vėl krepšinis. Aišku, Prienuose buvo kitų privalumų, tačiau gavus tokį pasiūlymą, reikia būtinai juo pasinaudoti.
– Prienų klubas versdavosi be legionierių pagalbos. Ar ir „Lietuvos rytas“ bus visiškai lietuviškas?
– Dar nežinau, kaip bus su legionieriais. Neketinu ateiti į klubą ir sakyti, kad to žaidėjo reikia, o to nereikia. Iš mano pusės tai būtų labai negražu. Mano nuomone, komandoje turi žaisti tokie legionieriai, kurie už „Lietuvos ryto“ lietuvius turėtų būti geresni bent puse galvos. Praėjusį sezoną to nemačiau S.Jelovaco ir Z.Dowdello žaidime. Legionierius turi būti toks, kuris matytųsi aikštelėje ir būtų vienas lyderių. „Lietuvos ryte“ tokie buvo J.Palaciosas ir O.Cookas. Tačiau visada stengsiuosi suteikti šansą lietuviams, kurie bus panašaus pajėgumo kaip legionieriai.
– Gal į „Lietuvos rytą“ su savimi atsivešite „TonyBet“ žaidėjų?
– Yra minčių ką nors atsivežti. Tačiau nenorėčiau atskleisti pavardžių (Šypsosi.).
– Prienuose dažnai šaukdavote ant žaidėjų, neslėpdavote emocijų. Ar ir Vilniuje taip rėksite ant D.Songailos, R.Seibučio ar kurio kito žaidėjo?
– Visur yra tas pats. Dažniausiai kliūna jauniausiems žaidėjams. Kuo krepšininkas vyresnis, tuo to mažiau. Bet jauno krepšininko akivaizdoje negaliu su vyresniu elgtis kitaip. Jei jaunas krepšininkas pamatys, kad už tą patį dalyką tu nebaudi vyresnio žaidėjo, jis tavęs paprasčiausiai nebegerbs. Todėl nuo manęs Prienuose yra „gavęs“ ir M.Lukauskis, ir G.Kadžiulis (Juokiasi.). Visur būna tų konfliktėlių. Labai norisi jų išvengti, bet ir taip jie greitai išsisprendžia. Už aikštelės ribų žaidėjams esu draugas, bet krepšininkai yra profesionalai ir supranta, kur yra ribos.
– Ar kada nujautėte, kad jumis gali domėtis „Lietuvos rytas“ arba „Žalgiris“?
– Prieš dvejus metus turėjau pasiūlymą pabandyti „Žalgiryje“ dirbti asistentu. Būčiau pasinaudojęs šiuo šansu, bet „Žalgiryje“ prasidėjo finansiniai sunkumai. Tačiau kadangi mūsų grandai linkę rinktis užsienio trenerius arba labiau žinomus specialistus, vėliau nelabai tikėjausi tokios galimybės. Aišku, giliai širdelėje visada tikėjausi, kad su Prienais pateksime į NKL, po to – LKL. Galiausiai – išstumsime „Šiaulius“ iš trečiosios vietos, vėliau – pirmą kartą apžaisime „Žalgirį“ arba „Lietuvos rytą“. Iki šiol visi norai išsipildydavo (Juokiasi.).
– Pasibaigus mažojo finalo serijai su „Lietuvos rytu“, kalbėjote taip, lyg jau atsisveikintumėte su Prienų klubu. Galbūt jau tuomet buvote susitaręs su sostinės klubu?
– Dar niekas nebuvo aišku, nors pirminiai pokalbiai vyko. Aišku, serijos metu stengėmės apie tai nekalbėti, nes tai būtų neetiška komandų atžvilgiu. Todėl viskas buvo tik kalbų lygyje.
– Negaila palikti Prienų?
– Vis dėlto juk ten dirbau daugiau nei 20 metų. Rinkdavome komandai pinigus, viską... Bet ką reiškia palikti? Manau, kad nepadarysiu nusikaltimo, jei dirbdamas „Lietuvos ryte“ pagelbėsiu A.Bartuškai (Prienų klubo direktoriui. – Red.). Anksčiau kai manęs klausdavo, ką dar palaikau be Prienų, būdavo sunku. „Žalgiris“ žaidžia arčiau, bet „Lietuvos ryte“ rungtyniauja sūnus Edvinas, o „Neptūne“ darbuojasi draugas. O dabar bus lengva. Sulaukęs tokio klausimo, tvirtai sakysiu, kad antra mano komanda – Prienai.
– Bet ar tokiomis naujienomis nenuliūdinote savo ilgamečio bendražygio A.Bartuškos?
– Pirmosios dvi savaitės buvo liūdnokos. Aurimas buvo nusiteikęs palikti klubą, bet pašnekėjome ir nusprendėme, kad jis nesitrauks. Mes abu krepšinio fanatai. Prienuose padarytas labai didelis įdirbis. Būtų blogai, jei Prienų krepšinis staiga išnyktų. Kasmet klubas pasirodydavo vis geriau, iškovodavome bent po du medalius. Manau, kad viskas bus tvarkoj. Ir aš pats, kiek galėsiu, Prienams visada padėsiu. Ar žodžiu, ar kažkuo kitu.
– Ar jau teko bendrauti su „Lietuvos ryto“ krepšininkais?
– Gerai sutariu su kai kuriais žaidėjais. Pavyzdžiui, D.Songaila yra treniravęsis pas mane Prienuose, turėjau ir G.Oreliką. Tačiau daugiau su visais ketinu pabendrauti šią savaitę. Noriu sužinoti jų požiūrį į ateitį, komandos viziją.
– Nebus sudėtinga persikelti gyventi į Vilnių?
– Nematau jokių problemų. Nuo Prienų iki Vilniaus – tik 90 km. Sostinėje būsiu su sūnumi Edvinu, o Prienuose su kitu sūnumi Domantu turėtų likti žmona. Jie atvažiuos pas mane, aš – pas juos. Tiesa, žmona turi pasiūlymą padirbėti užsienyje, todėl nežinau, kaip Domantui seksis vienam Prienuose. Vyrukui 21-eri metai, bet kas bus, kai reikės kurti pečių? (Juokiasi.). Anksčiau tai tėvas kurdavo. Sušals žiemą ir skambins po to į Vilnių, kad atvažiuočiau (Juokiasi.).
Vilniuje turiu nemažai draugų ir pažįstamų. Kai sūnus pradėjo rungtyniauti sostinėje, čia atvažiuodavau vis dažniau. Tai – nuostabus miestas. Čia gyvena puikūs žmonės. Aišku, keista miesto centre girdėti tiek nelietuviškos kalbos, bet tai būdinga daugeliui sostinių.
– Kada kibsite į darbus?
– Rugpjūčio 25 d. komanda tradiciškai renkasi į stovyklą Druskininkuose. Bet paprašiau, kad su tais žaidėjais, kurie galės, susirinktume likus 5-6 dienoms iki stovyklos pradžios.
– Kas taps jūsų asistentais?
– Norėčiau, kad liktų Arvydas Gronskis. Žmogus čia dirbo septynerius metus ir iš viso matė virš 20 trenerių. Įsivaizduokite, kiek jis sukaupė patirties, kiek pasisėmė idėjų iš tokios trenerių gausos. Pagalbininkus rinksimės kartu su klubo vadovais.
