Miesto savivaldybėje šią savaitę atidaryta sporto istoriko ir kolekcininko Vytauto Gudelio paroda „Tai įvyko prieš 75 metus...“, skirta 1939 metais Europos čempionate triumfavusiai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei.
Sporto istorikas ir kolekcininkas V.Gudelis jau sulaukė 84 metų, tačiau atrodo žvitrus senolis – jis sako, kad jėgų jam įkvėpė nuolatinis bendravimas su sportu. Vaiko akimis jis matė ir klestintį Kauną, ir Lietuvos krepšinio triumfą laikinojoje sostinėje 1939-aisiais, kai Lietuva tapo Europos vyrų krepšinio pirmenybių čempione.
Europos čempionatas 1939 metais gegužės 21–28 dienomis vyko Kaune, specialiai šiam renginiui pastatytoje Sporto halėje.
Bijojo atsidurti Sibire
Parodoje – V.Gudelio per 50 metų surinktos legendinių varžybų nuotraukos, to meto „svajonių komandos“ narių portretai, autografai, draugiški šaržai.
Ištraukos iš tarpukario spaudos, liudijančios, jog Lietuva kraustėsi iš proto (gerąja to žodžio prasme) du kartus iš eilės, 1937-aisiais ir 1939-aisiais sutviskėjusi kaip geriausių Europoje krepšininkų šalis.
V.Gudelis ypač didžiuojasi net trimis JAV lietuvio Prano Lubino autografais, kuriuos gavo asmeniškai iš šios tarpukario Europos krepšinio žvaigždės.
Kolekcininkas dabar šypsodamasis prisimena, kaip P.Lubinas, prasidėjus Atgimimui, 1989-aisiais, dar būgštavo, ar iš JAV vykdamas į Lietuvą nepateks į Sibirą.
Viskas baigėsi laimingai, V.Gudelis krepšinio veteranui parodė jo portretą, kurį nupiešė iš nuotraukos laikraštyje senais laikais, dar būdamas vaikas.
„P.Lubinas pagyrė, kad jis portrete labai panašus, ir pasirašė. Šį autografą aš ypač branginu“, – prisiminė kolekcininkas.
Plevėsavo Europos vėliavos
Pačių varžybų anuomet Panevėžyje gyvenęs V.Gudelis nematė, bet buvo atvykęs pas gimines į Kauną netrukus po pergalingojo čempionato ir regėjo prie Sporto halės plevėsuojančias įvairių valstybių vėliavas.
„Kaunas tada buvo ypač išpuoštas, labai gražus miestas“, – prisiminė V.Gudelis.
Šlovingosios tarpukario sportininkų komandos narių jau nebėra – šių metų sausį mirė 93 metų sulaukęs paskutinis jos atstovas Vytautas Norkus.
Į parodą atvykęs legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas prisiminė, kaip sėkmingai anuomet Kaunas susidorojo su iššūkiu – pastatyti Sporto halę per pusmetį.
Jos statyba anuomet kainavo per 300 tūkst. litų ir labai greitai atsipirko: per 1939-ųjų Europos krepšinio pirmenybes Halėje buvo parduota bilietų už 400 tūkst. litų.
Labai pasitikėjo jaunimu
V.Garastas ankstyvąją lietuviško krepšinio šlovės epochą palygino su šiais laikais.
„Ano meto rinktinės amžiaus vidurkis siekė apie 23 metus. Vienam žaidėjui tebuvo 18 metų, nebijota pasitikėti jaunimu, ir tokia taktika pasitvirtino“, – kalbėjo V.Garastas.
Auksine vadinamą „Žalgirio“ komandą sovietmečiu išugdęs treneris pasakojo, jog ir jis nepabūgo į aikštelę vidurio puolėjo pozicijoje išleisti tik 16 metų sulaukusį Arvydą Sabonį.
Krepšininkai – vis aukštesni
V.Garastas taip pat atkreipė dėmesį, jog tarpukariu suburti stiprią krepšinio ekipą Kaune padėjo P.Lubinas ir kiti sportininkai iš JAV.
„Dabar Amerikoje gyvena dar daugiau lietuvių nei tarpukariu, tačiau žymių krepšininkų, ypač tokių, kurie padėtų savo tėvynei, nėra“, – apgailestavo V.Garastas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog tarpukariu Lietuvą pasaulyje išgarsinusios komandos narių ūgio vidurkis buvo 181 centimetras – gerokai mažesnis nei dabartinių krepšininkų.
„P.Lubino ūgis siekė vieną metrą 99 centimetrus, jis anuomet atrodė neįtikėtinai aukštas. Būdavo sakoma: didelis kaip Lubinas.
Panašiai, kaip vėliau, jau mūsų laikais aukštaūgiai buvo vadinami saboniais.
Šiais laikais žmonės gerokai aukštesni – štai mano abiejų anūkų ūgis yra per metrą 90 centimetrų“, – kalbėjo V.Garastas.
Treneris veteranas sakė esąs įsitikinęs, kad tik 1940-ųjų sovietų okupacija ir netrukus prasidėjęs karas sutrukdė Lietuvai toliau žengti krepšinio triumfo keliu.
„Buvo suburti tokie stiprūs vyrai, kad jie be didelio vargo būtų įveikę varžovus kitame Europos vyrų krepšinio čempionate“, – įsitikinęs V.Garastas.
Faktai apie krepšinio čempionatus
Pirmasis Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyko Ženevoje (Šveicarija). Latvijos komanda finale susitiko su Ispanija. Pergalę šventė Latvija (24:18).
Latvijos krepšininkai tapo pirmaisiais čempionais, tačiau nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiklostė vėliau.
Antrasis čempionatas 1937 metais buvo surengtas Latvijoje. Rygoje čempionatas vyko ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, Latvija neturėjo tam tinkamos arenos.
Antrajame čempionate triumfavo Lietuva, nugalėjusi Italiją ir pirmąkart tapusi Europos čempione.
1939 metais čempionatas vyko Lietuvoje, specialiai tam pastatytoje Kauno sporto halėje. Lietuva antrą kartą tapo Europos čempione, įveikusi Latviją.
