„Priėjome atsakingiausią ir sunkiausią etapą, nes jeigu pralaimėsime, niekas to nesupras“, - sakė K.Kemzūra.
Jo treniruojama ČEZ ekipa susitiks su Prostiejovo „Ariete“ krepšininkais. Juos Nmburko klubas nugalėjo ir reguliariajame sezone, ir Čekijos taurės finale (91:67).
„Realybė tokia, kad Čekijoje ČEZ yra visa galva ir biudžetu, ir žaidėjais aukštesnis už kitus klubus“, - sakė treneris.
Tačiau K.Kemzūrai teko pajusti konkurenciją, tik tai įvyko tarptautinėje arenoje. ČEZ klubas šį sezoną varžėsi ir Europos taurėje ir Jungtinėje lygoje. Pastarajame Nimburko krepšininkams nepavyko patekti į atkrintamąsias varžybas.
„Čia pasirodėme netikėtai prastai. Mums nedaug trūko iki kito etapo, bet trūko, tad nepasiekėme net minimumo, - sakė K.Kemzūra. - Pralaimėjome keletą rungtynių minimaliu skirtumu ir mums pritrūko tų taškų.“
Europos taurėje K.Kemzūra su ekipa nužingsniavo iki aštuntfinalio, bet ten nesugebėjo pasipriešinti vicečempionei Kazanės „Uniks“ komandai.
„Viskas klostėsi neblogai, kol nenuvykome į Kazanę. Ten varžovai sužaidė vieną geriausių mačų sezone, o mes pasirodėme žemiau vidutinio lygio. Jie mus pervažiavo 91:58”, - sakė treneris. Antrąjį mačą ČEZ pralaimėjo 59:76.
Ar K.Kemzūra neplanuoja išmėginti jėgų stipresnėje lygoje?
„Turiu bent vieneriems metams galiojančia sutartį. Esamos sąlygos tenkina, bet norėtųsi turėti geresnę komandą, stumtelėti klubą į viršų. ČEZ vadovai nori to paties. Yra dalykų, kurių šį sezoną nenuveikėme ir norisi juos pataisyti“, - apie planus pasakojo treneris.
- Čekijoje sezonas klostosi puikiai, tačiau žaidėte ir Jungtinėje lygoje, ir Europos taurėje. Kas buvo didžiausiu iššūkiu?, - lrytas.lt paklausė K.Kemzūros.
- Sezonas buvo sudėtingas, nes žaidėme tose trijose lygose. Vietiniame čempionate žaidėme du ratus, bet būdavo etapų, kai žaisdavome trejas rungtynes per savaitę: trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį. O jeigu mačas – išvykoje, grafikas būna labai sudėtingas.
Kitos komandos atsiliko biudžetu ar talentu, bet jos vistiek ruošėsi. Jeigu išeisi nepasiruošęs, atsipalaidavęs, būsi nubaustas. Tai galioja bet kokiame lygyje. Visada privalai žaisti taip gerai, kaip gali. Šiek tiek nesusikaupsi, nepadarysi ir pamatysi skirtumą aikštėje.
Mes stengėmės ne dėl rekordo. Tiesiog turime nuostatą, kad privalome laimėti visus mačus. Kai kada pavyksta, kai kada ne. Čekijoje pavyksta žengti be pralaimėjimų. Bet tikrai nesu patenkintas visais mačais.
Kartais sakai: „Mes laimėjome. Gerai. Darome išvadas ir žaidžiame kitą mačą.“ Ne visada būdavo laiko analizuoti sužaistų rungtynių.
- Ar nuolat laimėdamas susidūrėte su žaidėjų motyvacijos problema?
- Taip. Tai tikrai nėra paprasta. Štai žaidėme pirmąjį atkrintamųjų mačą namuose. Tokioje situacijoje atsakomybę labiau slegia šeimininkus, nes jeigu pralaimėsi, tai būtinai reikės gerai sužaisti išvykoje, prarasi namų aikštės pranašumą.
Antrasis mačas – svetur. Ten jau didesnį šansą turi varžovai. Tu laimi ir vėl keliauji namo. Robertas Kuncaitis (trenerio asistentas, - Red.) kartą paklausė: „Na, o ką dabar sakysi?“.
Jis supranta, kad negali nuolat kartoti to paties. Bet motyvuoja tai, kad visi žaidėjai sužaisti mažiau ir sezoną baigti pergale.
Iššūkiu galiu laikyti ir dideles pertraukas. Finalo rungtynių laukėme dvi savaites. Treniruojamės, daug dirbame, bet tokiu metu nerasi sau varžovo draugiškam mačui – juk baigiasi visų sezonai
- Finale žaisite su „Ariete“ ekipa. Ar tai rimčiausias varžovas, kokį galėjote gauti?
- Taip. Čekijoje jie buvo antri. Pernai jie irgi žaidė finale. Komandoje yra buvusių ČEZ krepšininkų, kitų šalių rinktinių žaidėjų. Tai atletiški vyrukai ir jie kovoja. Žaidėme su jais taurės finale ir laimėjome, bet varžovai sužaidė gerą atkarpą.
Finalas – lyg naujas sezonas. Reikia užmiršti, kas padaryta, nes tai nesiskaitys. Mes taškų už tai, kad visus anksčiau nugalėjome negavome.
- Ar išvengėte rimtų praradimų prieš finalą?
- Dar prieš aktrintamąjį etapą iškrito vienas pagrindinių žaidėjų Radoslavas Rančikas. Jis nežais – jam buvo atlikta operacija, dabar gydosi.
Buvo iškritęs Petras Benda. Jis buvo svarbus komandai žaidėjas. Turėjome problemų. Buvo ir mažesnių, ir didesnių traumų. Prieš pusfinalį Vlado Ilievskis susirgo, tad nesitreniravo. Jis sužaidė tik paskutinį pusfinalio mačą.
Finale turėtų būti grįžę visi, išskyrus R.Rančiką.
