„Toks „Lietuvos ryto“ žingsnis buvo kiek netikėtas, bet taip jau nutinka, kad po skaudžių pralaimėjimų būna pasikeitimų. Toks mūsų darbas“, – apie naujas pareigas kalbėjo D.Adomaitis.
Jis prie „Lietuvos ryto“ vairo pagaliau stos ilgesniam laikui. Prieš tai D.Adomaitis ruošė vilniečius 2013-2014 metų sezonui, kol buvęs klubo strategas Dirkas Bauermannas su Lenkijos rinktine kovojo Europos čempionate Slovėnijoje. Vėliau vokietį atleidus, dviejuose mačuose gruodį D.Adomaitis laikinai užėmė vyr. trenerio pareigas.
„Aš pats priimu tai kaip didelį iššūkį ir galimybę. Nėra ko bijoti, nes gerai pažįstu žaidėjus, žinau visą situaciją. Visi stengsimės pasinaudoti šia klubo vadovų suteikta galimybe. Esame labai motyvuoti. Manau, viskas bus gerai“, – teigiamai į iššūkį reagavo naujasis „Lietuvos ryto“ strategas.
Pirmadienio rytą į D.Adomaitį „Lietuvos ryto“ žaidėjai kreipėsi jau kaip į vyriausiąjį trenerį. Krepšininkams teks prisitaikyti ir prie kitokios krepšinio filosofijos ir prisiminti krepšinio taisyklę, kad čempionatus laimi gynyba.
Nesižvalgo atgal
– Kaip į permainas reagavo žaidėjai? – lrytas.lt paklausė D.Adomaičio.
– Jau esu buvęs tokioje situacijoje ir žaidėjo, ir trenerio kailyje. Visuomet tos dvi pirmosios treniruotės būna truputį kitokios. Kiekvienas treneris turi savo supratimą, darbo niuansus. Žaidėjams prie to reikia prisitaikyti. Bet visi turime išlikti profesionalais.
– Kokia nuotaika tvyrojo rūbinėje po LKF taurės finalo?
– Kaip ir visada tokiais atvejais. Jei žaidi ir dirbi komandoje, kuri kovoja tik dėl pergalių ir trofėjų, visuomet po pralaimėto finalo reakcija būna skaudi.
– Ar po pralaimėjimo Prienų klubui buvo rimtas žaidėjų ir trenerių pokalbis?
– Nėra ko prisiminti, kai viskas jau baigėsi. Tikiu, kad jei būtų galimybė atsukti laiką atgal, kiekvienas įdėtų daugiau pastangų. Visada taip yra. Bet sportas yra žiaurus tuo, kad negali atsukti net vienos sekundės, pakeisti vieno sprendimo. Kiekvienas tikrai ras tą momentą, kai galėjo pasielgti geriau. O kai žaidžia 10-12 žaidėjų, susidaro 20 tokių epizodų. Taip pat yra ir treneriui. Bet reikia žiūrėti į priekį ir siekti kitų tikslų.
Žaidimas keisis
– Prie vyriausiojo trenerio kėdės šį sezoną jau apsipratote?
– Tai, kad sezono pradžioje dirbau su komanda ir vadovavau treniruotėms bei pasiruošimui, viską palengvina. Komanda gerai pažįsta mane, o aš – žaidėjus. Todėl pereinamojo laikotarpio tikrai neturėtų būti.
– Ar jūsų filosofija labai skirsis nuo A.Petrovičiaus?
– Nekorektiška kalbėti apie vyriausiąjį trenerį, kuriam asistavau. Juolab jį kritikuoti. Mano darbas buvo kuo daugiau padėti. Asistento pareiga – patarti, įvertinti situaciją ir kuo greičiau į viską reaguoti. Man buvo labai malonu dirbti su A.Petrovičiumi. Labai jį gerbiu kaip žmogų. Tai – labai šilta asmenybė. Jis buvo didis krepšininkas ir yra tikrai geras treneris. Tačiau sportas yra brutalus. Vienos rungtynės gali viską pakeisti.
– Kaip keisis „Lietuvos ryto“ žaidimas?
– Mano supratimas yra toks – viskas prasideda nuo gynybos. Pastaruoju metu tikrai įspūdingai puolėme, bet gindamiesi turėjome problemų. Turime labai talentingų puolančių žaidėjų, bet gal jie ne tokie geri gindamiesi. Tačiau dedant maksimalias pastangas treniruotėse, tą galime pataisyti. Be to, turime gerą priekinę liniją. Bandysime surasti balansą tarp žaidimo baudos aikštelėje ir prie tritaškio linijos. Anksčiau mes labiau remdavomės snaiperiais. Jų turime daug ir tikrai neatsisakysime. Bet bandysime rasti didesnį balansą tarp jų ir aukštaūgių.
– Taigi permainos bus didelės?
– Dabar nėra tas laikas, kai galima viską labai keisti. Su A.Petrovičiumi darėme ir tai, ką mes, asistentai, pasiūlydavome. Nebus taip, kad viską griausime ir statysime iš naujo. Tai būtų labai neprotinga, nes iki sezono pabaigos liko labai mažai laiko. Komandai įsisavinti visas naujoves būtų sudėtinga. Bandysime palikti veiksmingus dalykus ir pakeisti tuos, kurie šlubuoja.
Nebijo spaudimo
– „Lietuvos ryto“ Achilo kulnas – gynyba. Kokie dar žaidimo aspektai kelia nerimą?
– Gynyba yra elementas, kuris susideda iš daug mažų faktorių. Į akis krenta kova dėl atšokusių kamuolių. Krepšinyje tai yra vienas svarbiausių elementų, kuriuo galima kontroliuoti žaidimo ritmą ir priešininkus. Laimėjęs kovą dėl kamuolių darai didelį žingsnį pergalės link. Tuomet neleidi priešininkams pelnyti lengvų taškų. Yra dar keletas dalykų, kuriuos akcentuosime. Tikiu žaidėjais ir tikiu tuo, ką darysime. Manau, pasieksime iškeltus tikslus.
– Liko tik du mėnesiai. Po apmaudžių rezultatų Europos ir LKF taurės turnyruose, dabar Jungtinėje lygoje ir LKL „Lietuvos rytas“ klysti nebegali. Nejaučiate spaudimo?
– Tikslai labai aiškūs – Jungtinės lygos pusfinalis ir LKL čempionų žiedai. Dabar mums svarbiausia per keletą treniruočių padaryti minimalius būtinus pakeitimus. Mačas Šiauliuose bus labai svarbus. Reikia teigiamos visų žaidėjų reakcijos. Į Šiaulius turime važiuoti supykę ant savęs, o ne kitų. Žinau, kur esu, kur dirbu ir baimės nejaučiu. Jei bijočiau, nedirbčiau.
– Kaip iki rungtynių Šiauliuose bandysite įpūsti komandai pasitikėjimo?
– Truputį keisis treniruočių pobūdis, pasiruošimas rungtynėms. Kiekvienas treneris turi savo filosofiją. Žaidėjams reikės prisitaikyti. Aš jais tikiu. Žinau jų galimybes, nes kasdien juos matau. Tikrai jais tikiu. Kaip ir tuo, kad galime įgyvendinti iškeltus tikslus.
Jaučiasi patobulėjęs
– Ar A.Petrovičius labai skyrėsi nuo D.Bauermanno?
– Kaip ir kiekvienas žmogus. Juk visi mes skirtingi. Vieni treneriai skiria daugiau dėmesio puolimui, kiti – gynybai, o kiti bando rasti balansą.
– Ko iš jų pasisėmėte?
– Iš kiekvieno gali kažką pasiimti, vėliau – pritaikyti. Tačiau vis tiek svarbiausia turėti savo krepšinio filosofiją.
– Ar pusantrų metų asistuodamas „Lietuvos ryto“ treneriams jaučiatės patobulėjęs?
– Vilniuje dirbau asistentu aukščiausio lygio virtuvėje – Eurolygoje, Europos taurėje, Jungtinėje lygoje. Jaučiuosi sustiprėjęs, nes tai yra neįkainojama patirtis. Buvo labai daug svarbių rungtynių. Analizavome daugybės geriausių Europos komandų žaidimą. Kasdien sužinodavau ką nors naujo, todėl manau, kad sustiprėjau.
