Kokie įdomiausi A.Kavaliausko karjeros momentai ir kaip jis žengė pirmuosius žingsnius Amerikoje? Apie Vilniaus ekipos naujoką - 2012-ųjų vasarą Eglės Šilinskaitės rašytas straipsnis:
„Studijų metais Antanas Kavaliauskas ant laikraščio iškarpos buvo užrašęs: „Never again” („Daugiau niekada”). Ta ant spintelės priklijuota nuotrauka jam priminė juodžiausią karjeros akimirką. Rinktinės naujokas įpratęs mokytis iš savo klaidų.
Buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Ramūnas Butautas dar ne taip seniai yra sakęs: „A.Kavaliauskas – vienas labiausiai neįvertintų Lietuvos krepšininkų.”
R.Butautas žinojo, ką sako. Su šiuo vidurio puolėju treneris dirbo jaunimo rinktinėse, o 2005 metais Argentinoje laimėjo pasaulio jaunimo čempionato auksą.
Keturi jaunimo čempionai
A.Kavaliauskas Argentinoje nebuvo tik stebėtojas: kai komanda Mar del Platoje po finalo stūgavo iš laimės, vidurio puolėjas irgi jautėsi svariai prisidėjęs prie paskutinės pergalės.
Finale lietuviai 65:63 nugalėjo Graikiją, o A.Kavaliauskas pelnė 9 taškus ir atkovojo 5 kamuolius.
Toje rinktinėje pirmąkart ryškiai suspindo Renaldo Seibučio žvaigždė – jis buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju, toje rinktinėje dar žaidė ir Jonas Mačiulis bei Paulius Jankūnas.
Šie trys pasaulio jaunimo čempionai drauge su A.Kavaliausku dabar vilki ir olimpinės rinktinės marškinėlius.
Po 2005-ųjų pasaulio čempionato A.Kavaliauskas įlindo į šešėlį. JAV studijavęs krepšininkas ilgai nebuvo papuolęs į Lietuvos rinktinės trenerių akiratį, nes ir pradėjęs profesionalo karjerą Europoje nežaidė garsiausiose žemyno komandose.
Pastarąjį sezoną su R.Butauto treniruojama Rygos VEF komanda A.Kavaliauskas tapo Latvijos čempionu ir pratęsė su ja sutartį dar metams.
„Esu labai laimingas, kad Antanas liks Rygoje. Jis – fiziškai stiprus, atletiškas, iš vidutinio nuotolio gerai pataikantis ir labai protingas žaidėjas, puikiai supranta krepšinį.
Aikštėje Antanas atiduoda visą širdį – ir per treniruotes, ir per varžybas. Jis yra išsilavinęs, kultūringas, jautrus ir bet kuria tema kalbėti galintis žmogus. Džiaugiuosi, kad Antanas pagaliau pateko ir į Lietuvos rinktinę”, – teigė R.Butautas.
Jautėsi kaltas dėl nesėkmės
Pastaruosius kelerius metus 27-erių A.Kavaliauskas nebelaisto ašaromis nesėkmių, nors buvo laikas, kai nuoskaudų nepavykdavo nuslėpti.
Vieną sunkiausių karjeros momentų vidurio puolėjui ilgai priminė ant spintelės priklijuota nuotrauka su užrašu „Never again”.
2005–2006 metų sezoną Teksaso „A & M” universiteto krepšinio komanda, kuriai atstovavo A.Kavaliauskas, buvo per žingsnį nuo Amerikos studentų čempionato NCAA aštuntfinalio, vadinamojo „Saldžiojo šešioliktuko” (anglų k. – „Sweet Sixteen”).
Teksaso komandai reikėjo tik įveikti Luizianos universiteto komandą, kuriai tuomet atstovavo Glenas Davisas, dabar žaidžiantis NBA klube „Orlando Magic”, ir Darrellas Mitchellas, vėliau rungtyniavęs „Lietuvos ryto” ekipoje.
Rungtynės vyko taškas į tašką. Po Acie Law metimo likus 15 sek. iki mačo pabaigos Teksaso krepšininkai pirmavo 57:55. Iš karto po to per minutės pertraukėlę „A & M” komandos treneris nurodė savo auklėtiniams po kiekvienos varžovų užtvaros keistis dengiamaisiais.
Per naują Luizianos universiteto komandos ataką G.Davisas pastatė užtvarą, ir A.Kavaliauskas atsidūrė prieš beveik 30 cm žemesnį gynėją D.Mitchellą.
„Darrellas kurį laiką varinėjosi kamuolį toli nuo tritaškio linijos, todėl baimindamasis, kad jis manęs neapeitų, aš šiek tiek atsitraukiau ir iškėliau ranką. D.Mitchellas metė iš labai toli ir pataikė, o mes pralaimėjome.
Kelias dienas su niekuo nekalbėjau, nes maniau, kad tai mano kaltė. Buvome taip netoli tikslo, o nepasisekė. Teksaso universitetas į „Sweet Sixteen” būtų patekęs po 21 metų”, – pasakojo A.Kavaliauskas.
Tą akimirką, kai kamuolys atsiplėšė nuo D.Mitchello rankos, spėjo užfiksuoti vieno laikraščio fotografas.
Draugai bandė paslėpti laikraštį, kuriame fotografija buvo išspausdinta, tačiau A.Kavaliauskas vis tiek ją pamatė.
„Toje nuotraukoje aš jau pašokęs, o kamuolys – dar Darrello rankose. Trūko labai nedaug, kad jį būčiau uždengęs.
Ta nuotrauka man ilgai buvo priminimas, kad dar centimetras, ir būtume laimėję, todėl ir užsirašiau „Never again”, – pasakojo vidurio puolėjas.
Lankė plaukimo treniruotes
Nuo tų rungtynių jau pralėkė daugiau kaip šešeri metai, bet A.Kavaliauskas prisimena kiekvieną detalę taip ryškiai, lyg jos būtų vykusios vakar.
Studijuodamas JAV krepšininkas subrendo, susipažino su simpatiška šviesiaplauke Amanda ir prieš ketverius metus sukūrė šeimą.
Dabar A.Kavaliauskas – mylintis vyras ir tėvas.
Jo dukteriai Alaynai – beveik dveji. Galvodamas apie ją ir žmoną, krepšininkas nebelaksto gatvėmis beprotišku greičiu, nors itin mėgsta galingus sportinius automobilius.
„Dabar esu atsakingas ne tik už save – ir už savo moteris”, – ramiai sukdamas balto sportinio „Mitsubishi Evoliution” vairą aiškino A.Kavaliauskas.
Krepšininko motina Birutė Kavaliauskienė – buvusi tinklininkė, matyt, todėl ir Antanas nuo mažens norėjo sportuoti. Pirmiausia jis pradėjo lankyti plaukimo treniruotes pas 1980-ųjų Maskvos olimpinę čempionę Liną Kačiušytę.
A.Kavaliauskas buvo perspektyvus plaukikas, nuolat pirmaudavęs Lietuvos jaunučių čempionatuose. Tačiau po trejų metų treniruočių plaukimą dėl ligos teko mesti.
Gydytojai draudė plaukioti apie du mėnesius, todėl Antanas nuėjo į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją ir į baseiną nebegrįžo.
Angliškai mokėjo tris žodžius
2003-iųjų rugsėjį išstypęs aštuoniolikametis išvyko į Ameriką mokėdamas tik tris angliškus žodžius: okay, no, yes (gerai, ne, taip).
Jis kalbėjo vokiškai ir rusiškai, bet anglų kalbos net nebuvo mokęsis.
Pritapti svečioje šalyje buvo nelengva, bet A.Kavaliauskui padėjo ekipos draugai. Jo pagalbininku, patarėju ir savotišku prižiūrėtoju tapo trejais metais vyresnis brazilas Joao Paulo Batista. Šis puolėjas vėliau rungtyniavo Vilniaus „Lietuvos ryto” komandoje.
„Iš pradžių bendraudavome gestais, – prisiminęs juokėsi A.Kavaliauskas. – Teksaso komandos treneris mums liepė kasdien rytą eiti į treniruoklių salę ir kilnoti svarmenis.
J.P. man kažką sako, o aš nesuprantu. Tada jis ima svarmenis ir kilnodamas rankas rodo: daryk taip dešimt kartų. Paskui parodo kitą pratimą.”
Anglų kalbą per tris mėnesius vidurio puolėjas išmoko žiūrėdamas televizorių.
Lietuvis įsijungdavo programą, kur kiekviena laida būdavo su anglų kalbos titrais.
„Iš pradžių nespėdavau skaityti, bet netrukus įgudau.
Išmokti kalbą labai padėjo ir komandos draugai, kurie nuolat su manimi kalbėjosi.
Pirmosios paskaitos buvo nesunkios – krepšinio, beisbolo ir amerikietiškojo futbolo taisyklės, todėl turėjau šiek tiek laiko mokytis kalbos”, – pasakojo A.Kavaliauskas.
Rekordas – dešimt mėsainių
Išstypusiam ir itin lieknam vidurio puolėjui stigo fizinės jėgos ir svorio, kad po krepšiu galėtų stumdytis su fiziškai tvirtesniais varžovais, todėl jam buvo liepta priaugti svorio. Kone kasdien A.Kavaliauskas kimšdavo mėsainius su keptomis bulvytėmis.
„Mane ten maitino per prievartą, bet kartą buvau labai alkanas ir norėjau pažiūrėti, kiek mėsainių įveiksiu.
Per vakarienę kiekvienas gavome po keturis dvigubus mėsainius su bulvytėmis. Sukirtau ir savo, ir draugo porcijas, o grįžus namo dar J.P.Batista du saviškius atidavė, tad iš viso suvalgiau dešimt”, – sakė A.Kavaliauskas.
Iki šiol jam patinka amerikietiški mėsainiai, bet jais mėgaujasi tiktai po krepšinio sezono.
„Man jie skanūs, bet jais piktnaudžiauju tik per atostogas. Tuomet žmona grasina su manimi nevažiuosianti į miestą, o uošvis priekaištauja, kad jam nuo mėsainių auga svoris ir didėja cholesterolio kiekis, – kvatojo vidurio puolėjas. – Bet per savaitę visi atsivalgome mėsainių ir vėl grįžtame prie normalaus maisto.”
Žmona patarė vykti
2007-aisiais A.Kavaliauskas bandė laimę NBA naujokų biržoje, bet nebuvo pašauktas ir sugrįžo į Europą pradėti profesionalo karjeros. Jis galėjo likti Teksaso universitete ir dar bent dvejus metus džiaugtis nerūpestingu studento gyvenimu, bet pasiūlymo tapti amerikietiškojo futbolo žaidėju atsisakė.
„Jau buvome bebaigiantys karjerą NCAA, kai prie manęs priėjo vienas amerikietiškojo futbolo komandos trenerio asistentų ir paklausė, ar nenorėčiau žaisti amerikietiškojo futbolo.
Aš būčiau buvęs vienas galinės linijos žaidėjas, kuriam reikėtų ir pasistumdyti, ir kartais pabėgioti. Bet atsisakiau, nes amerikietiškasis futbolas man atrodo labai šiurkštus sportas. Ten kiekvienas susidūrimas gali reikšti karjeros pabaigą”, – pasakojo A.Kavaliauskas.
Studijuodamas JAV vidurio puolėjas ne tik priaugo svorio, bet ir itin sutvirtėjo fiziškai. 208 cm ūgio krepšininkas išmoko ir tinkamai pasinaudoti savo tvirtu kūnu, tad stumdytis aikštėje su juo tikrai sunku, o lankstumu A.Kavaliauskui Lietuvos rinktinėje neprilygsta, matyt, niekas.
Į Lietuvos rinktinę jis sugrįžo be jokių garantijų, kad tikrai nuvyks į olimpinį Londoną, bet sulaukęs trenerio Kęstučio Kemzūros skambučio nedvejojo.
Robertą Javtoką nuo atrankos turnyro Venesueloje kamavo kairiosios pėdos skausmai, tačiau gydytojų išvados dar buvo neaiškios, kai K.Kemzūra, norėdamas apsidrausti, paskambino A.Kavaliauskui.
Prieš olimpinę atranką vidurio puolėjas buvo vienas paskutinių žaidėjų, kuriam rinktinės treneris padėkojo už darbą per treniruotes, bet į galutinį komandos sąrašą jo neįtraukė.
K.Kemzūra vidurio puolėjo paslaugų iš pradžių neprašė ir tuomet, kai komanda grįžo iš Karakaso, o prie jos prisidėjo traumas išsigydę Simas Jasaitis ir Renaldas Seibutis.
Tačiau R.Javtoko trauma privertė rinktinės trenerį vėl prisiminti nuoširdų aukštaūgį, kuris jau atostogavo.
Gavęs K.Kemzūros kvietimą A.Kavaliauskas paprašė laiko pasitarti su žmona.
„Ji mane ir išspyrė, – juokėsi vidurio puolėjas. – Amanda labai norėtų nuvažiuoti į Londono žaidynes.”
Kai po 30 valandų kelionės iš JAV A.Kavaliauskas atskubėjo į rinktinės treniruotę Palangoje, R.Javtokas Kauno klinikose kaip tik aiškinosi, kas nutiko jo kojai.
Į Palangą rinktinės kapitonas grįžo su medikų išvada – pėda patyrė stresinį lūžį – ir priesaku apsieiti be sporto du mėnesius.
„Pramušiau tau vietą rinktinėje”, – spausdamas ranką A.Kavaliauskui šyptelėjo R.Javtokas. Londono žaidynėse vienas labiausiai neįvertintų Lietuvos žaidėjų mėgins pasinaudoti jam suteikta galimybe."
