Legendinis „Philadelphia 76ers“ krepšininkas dar vaikystėje sužavėjo išskirtine technika ir gebėjimais pergudrauti visus – net ir patį Michaelą Jordaną, neslepia strategas.
Jis „čiurnų laužytojo“ meno mokė 1998-1999 metų gimimo krepšininkus.
„A.Iversonas turėjo savitus judesius, kurių kiti krepšininkai nesugeba atkartoti, - sakė A.Menkevičius. - Judesiai sudėtingi, tad ne visiems pavyktų taip judėti, tačiau yra gerų elementų, o suskaidžius į primityvius judesius, galima mokytis.“
Vertina tik pagal įgūdžius
Kai A.Iversonas 1996 metais NBA naujokų biržoje sulaukė pirmojo šaukimo, daugelis jį vertino atsargiai. Tai buvo techniškas, bet smulkus – 183 cm ūgio, 75 kg svorio – žaidėjas, su ydingu gyvenimo būdu. Seni draugai iš gatvės, teismas dėl marihuanos ir ginklų laikymo – tik keli įrašai iš 38 metų A.Iversono CV, bet tai jo talento neužgožė.
„Aš nesieju žaidimo ir jo gyvenimo. Pastarasis – visai kitas klausimas ir čia jis tikrai nėra pavyzdžiui jaunajai kartai. Dabar yra visokių krepšininkų su įvairiomis istorijomis, bet muzikantą turi vertinti pagal gebėjimus groti“, - sakė A.Menkevičius.
Pirmąjį sezoną jis „76ers” gerbėjus nudžiugino „išmaudęs“ M.Jordaną, o NBA naujokų rungtynėse šešėlyje paliko Kobe Bryantą. Tais metais jis tapo geriausiu naujoku, o vėliau tik pildė apdovanojimų sąrašą – per keturiolika metų jis vienuolika kartų pateko į „Visų žvaigždžių“ komandą, keturiskart buvo rezultatyviausias sezono žaidėjas, kartą išrinktas naudingiausiu NBA krepšininku. Neminint krūvos kitų, smulkesnių pasiekimų.
„Man buvo spardoma į užpakalį dėl aprangos, išvaizdos. Bet man visada buvo svarbiausia išlikti savimi. Dabar NBA visi žaidėjai turi tatuiruotes, nors anksčiau tai buvo keista, - per kovo pirmosios iškilmes, kai į „76ers“ arenos palubes buvo iškelti jo marškinėliai sakė A.Iversonas. - Likti savimi norėjau ir aikštėje, ir gyvenime. Man tai pavyko. Bet nesiūlau kitiems būti kaip aš – būkite dar geresni.“
Vienas žaidėjas darys viską
Ar mokyti lietuvius amerikiečio žaidimo stiliaus – naudinga ir prasminga? A.Menkevičius teigia, kad taip. Pasak trenerio, su kiekvienais metais technikos reikalavimai krepšininkams tik augs, tad ir aukštesni žaidėjai turi pasitempti.
„Krepšinis juda į priekį, - sakė 1998-1999 m. gimimo berniukus treniruojantis specialistas. - Kai šie jauni žaidėjai pasieks piką, ar taps profesionalaus, manau, kad skirstymasis į pozicijas užims mažesnę vietą. Tada turėtų dominuoti tokio stiliaus žaidėjai kaip LeBronas Jamesas, Kevinas Durantas ar senesnės kartos atstovas Dirkas Nowitzkis. Jis būdamas gerokai virš dvejų metrų moka daryti klaidinančius judesius, mesti iš toli ir žaisti nugara į krepšį. Ateitis priklauso tiems, kurie darys viską.“
Tačiau A.Menkevičius pabrėžia, kad kopijuoti vieną žaidėją – ne visuomet teisinga.
„Kobe Bryantas kartoja praktiškai visus M.Jordano judesius ir yra ne ką blogesnis krepšininkas, bet tai nereiškia, kad vien kopijuodamas tapsi geru krepšininku. A.Iversonas yra sakęs, kad nenori būti panašus į kitus. Jis norėjo likti savitas“, - sakė treneris.
Europa – tarsi antra lyga
A.Menkevičius teigia, kad ir dabartis, ir ateitis priklauso individualistams, nors supranta, kad ne visi Europoje tai pripažįsta.
„Europa yra antra lyga, kur labiau išreikštas komandinis krepšinis, bet stipriausi krepšininkai ir komandos žaidžia NBA. O čia pirmoje vietoje – asmeniniai gebėjimai“, - sakė treneris.
Ką treneris pasakytų konservatyviems krepšio gerbėjams, kartojantiems, kad amerikietiškas krepšinis – primityvus, o europietiškas – apgalvotas, dat pirmasis Senojo žemyno krepšinio radikaliai nepakeis?
„Dar pažiūrėsime, - juokėsi A.Menkevičius. - Iš tiesų ateitis parodys, ar individualizmas netaps numeriu vienas ir Europoje.“
Lietuviui būtų sunku
A.Iversono tipo krepšininkas Lietuvoje būtų keistenybė, tad A.Menkevičius įsitikinęs, kad mūsų šalyje tokiam lietuviui lengva nebūtų.
„Mūsų tradicijos ir krepšinio specifika yra kitokia. Mes metame į krepšį, prieš tai daugiausia atlikę vieną ar du klaidinančius judesius. O A.Iversonas tą sugebėdavo vienas prieš tris žaidėjus padaryti atlikdamas begalę judesių, - sakė jis. - Nemanau, kad toks kelias – pats teisingiausias. Tačiau įžaidėjui tokios metodikos treniruotės ar savybės būtų į naudą.“
Ar toks žaidėjas galėtų vilkėti rinktinės marškinėlius?
„Kodėl ne? Įžaidėjo problema nėra paslaptis, tad šią nišą užpildyti reikia. Įžaidėjų trūkumas nuolat garsiai aptariamas“, - sakė treneris.
A.Iversonas dažniausiai žaisdavo atakuojančio gynėjo pozicijoje, bet, pasak A.Menkevičiaus, tai netrukdytų tokio stiliaus krepšininkui valdyti komandos. Treneris siūlo pavyzdžių ieškoti Lietuvos klubuose.
„Justinas Dentmonas (Kauno „Žalgiris“, - red.), anksčiau „Žalgiryje“ žaidęs Oliveris Laffayete'as. „Lietuvos ryte“ žaidė Hollisas Price'as, - sakė A.Menkevičius. - Įžaidėjas turi būti pats pavojingas. Jis turi pritraukti du žaidėjus ir tada gali atlikti perdavimą laisvam krepšininkui. O jeigu tave gali sulaikyti vienas prieš vieną, tai naudos mažai. Juk ir visi komandos draugai tada dengiami.
