Lietuvos sporto universitete (LSU) vykusio krepšinio trenerių seminaro metu T.Masiulis kartu su Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ trenere Birute Jankauskiene už praėjusių metų pasiekimus apdovanoti 10 tūkst. litų premijomis.
Dar 12 šalies trenerių Lietuvos krepšinio federacija (LKF) skyrė mažesnes premijas.
„Žalgirio“ krepšinio klubo kapitono raištį nešiojęs T.Masiulis, kuris pernai vadovavo ir puikiai pasirodžiusiai šalies vaikinų iki 19 metų rinktinei, jau vadinamas vienu perspektyviausių jaunosios kartos trenerių.
– Kas lėmė, kad gavote geriausio praėjusių metų jaunimo trenerio apdovanojimą? – „Laikinoji sostinė“ paklausė T.Masiulio.
– Turbūt lėmė geras pasirodymas su jaunimo rinktine pasaulio čempionate, kuriame iškovojome bronzos medalius. Tačiau tai ne mano vieno, o visos komandos nuopelnas – pačių vaikinų, asistentų.
Krepšinis yra komandinis žaidimas, kuriame vienas žmogus nieko negali pasiekti, o sporte viskas greitai kinta: vieną dieną esi geriausias, kitą – jau ne.
– Ko gali pasiekti jūsų treniruojamos vaikinų rinktinės nariai?
– Ši krepšininkų karta išsiskiria profesionalumu, komandos branduolys kelerius metus išliko nepasikeitęs. Nemažai vaikinų žaidė „Žalgirio“ jaunimo komandoje, ir aš juos pažįstu dvejus metus. Žinau, kaip krepšininkai gali žaisti, kaip reaguoja kiekvienu atveju.
Lietuvos krepšininkų ir trenerių stiprybė – komandinis žaidimas, ir ši karta nėra išimtis. Tarp bendraamžių jie yra vieni geriausių ir tai įrodė varžybose, tačiau vyrų krepšinyje teks pratintis prie kitokio žaidimo. Daug priklausys nuo pačių krepšininkų norų, kokioje komandoje atsidurs ir kas juos treniruos. Vaikinai supranta, kad norėdami kažką pasiekti krepšinyje turi daug paaukoti, neturėjau vargo įtikinėdamas juos atkakliai dirbti.
– Visai neseniai pradėjote dirbti treneriu. Ar sunku atsidurti kitoje barikadų pusėje, kai daugybę metų buvote krepšininkas?
– Baigęs krepšininko karjerą turėjau įvairių minčių dėl savo ateities. Gavau pasiūlymą iš Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos padirbėti su dviem jaunimo grupėmis. Pagalvojau, reikia pabandyti.
Kuo toliau, tuo labiau darbas patiko, netrukus gavau pasiūlymą treniruoti „Žalgirio“ jaunimo komandą. Dabar esu tikrai labai patenkintas, kad likau krepšinio pasaulyje.
Kai buvau žaidėjas, trenerio darbas atrodė daug lengvesnis ir paprastesnis, dabar į viską žvelgiu kitomis akimis. Kiekvieną akimirką treneriui tenka priimti sprendimus, kurie turi didelės įtakos visai komandai.
– Galima pamanyti, kad niekada nesupykstate ir atvirai nerodote emocijų? Ar tikrai visada išliekate toks ramus?
– Paklauskite Nacionalinės krepšinio lygos teisėjų (juokiasi). Emocijos sukyla, o žaidėjams taip pat reikia parodyti, kad už juos kauniesi, kartu dalyvauji žaidime.
Kita vertus, kartais atrodo, kad treneris labiau už žaidėjus nori laimėti, o tai nėra gerai. Norėčiau, kad ir žaidėjai visada degtų noru laimėti, tačiau tas noras neužgožtų šalto proto.
Kiekvienas treneris turi savo darbo stilių.
Aš pats neturėjau itin griežtų trenerių, viską dariau savo noru, tai ir dabar vadovaujuosi tokiomis taisyklėmis. Kartais išgirstu priekaištų dėl pernelyg švelnaus būdo, tačiau nenoriu krepšininkų spausti per jėgą. Žmogus pats turi norėti siekti tikslo, visą laiką neįmanoma prie jo stovėti.
Naudinga paklausyti kitų patarimų
Pirmajame šiais metais LSU vykusiame krepšinio trenerių seminare dalyvavo apie 300 specialistų iš visos šalies.
LSU dėstytoja Daiva Vizbaraitė kalbėjo apie krepšininkų mitybos ypatumus, o lektorius Vytenis Trumpickas – apie sportininkų traumų prevenciją, gydymą ir reabilitaciją.
Treneris Dainius Adomaitis surengė praktinį užsiėmimą, skirtą individualiai ir grupinei gynybai, jo kolega Tomas Keršis – jaunojo krepšininko įgūdžiams formuoti bei ugdyti.
Seminaro metu Lietuvos krepšinio rinktinių, pernai dalyvavusių oficialiose varžybose, vyriausieji treneriai pateikė ataskaitas. Pranešimus parengė tiek T.Masiulis, tiek „Žalgirio“ klubo vyriausiasis treneris Saulius Štombergas.
Krepšinio trenerių seminaro dalyviams išduoti pažymėjimai, o kitas toks renginys vyks vasarą.
