Ilgametę trenerio patirtį turintis kaunietis sako, kad apie būsimas krepšinio žvaigždes reikia galvoti jau dabar.
E.Nickus tikina nežinantis nė vieno garsaus krepšininko, kurį būtų parengęs vienas treneris, todėl Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšinio akademijoje savo žinias jauniesiems krepšininkams perduoda ir patyrę treneriai, ir krepšininkai.
Apie krepšinį ir jaunųjų krepšininkų ateitį – pokalbis su treneriu E.Nickumi.
– LSU savaitgalio krepšinio akademija įkurta prieš du mėnesius. Ar pasiteisino jos veikla?
– Akademijoje daug dėmesio skiriame žaidėjų krepšinio technikos veiksmams gerinti. Jaunieji krepšininkai pluša negailėdami jėgų kiekvieną sekmadienį. Be to, su vaikinais nemažai kalbame apie ateitį, norime, kad jie būtų išskirtinės asmenybės.
Remiuosi ilgamete patirtimi, stebiu Lietuvos krepšinio lygos žaidėjus ir galiu tvirtinti, kad svarbus ne tik geras fizinis ar taktinis, bet ir psichologinis pasirengimas, stipri valia. Jaunasis krepšininkas privalo pasitikėti savimi, turėti tikslą.
Pastebėjau, kad ne pirmo ryškumo žaidėjai krepšinyje lieka ilgiau – tampa gabiais treneriais, vadybininkais ar net pasirinkę kitą kelią neatitolsta nuo krepšinio.
Vis dėlto pagrindinis akademijos tikslas – parengti kuo geresnį krepšininką. Taip pat labai svarbu, kad čia praktiką atlieka universiteto studentai, būsimieji treneriai.
– Kokie treneriai akademijoje dalijasi patirtimi?
– Stengiamės, kad savo žinias jauniesiems krepšininkams perduotų patyrę treneriai. Užsiėmimus vedė Rimvydas Samulėnas, Romualdas Petronis, Darius Dikčius, Laimonas Eglinskas, patirtimi dalijosi Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Kšyštofas Lavrinovičius.
Lietuvoje daug gerų specialistų. Norime, kad jie perduotų savo žinias. Nežinau nė vieno aukštumų pasiekusio krepšininko, kurį būtų parengęs vienas treneris. Apie būsimas žvaigždes turime galvoti jau dabar.
Dažnai pakalbu su treneriais, matau dar vieną Lietuvos krepšinio bėdą.
Nemažai talentingų 17-mečių krepšininkų taip ir neateina į vyrų krepšinį. Nelabai turime ką kviesti į Lietuvos krepšinio lygos komandas. Kažką darome neteisingai. Dažnai jaunuoliai, baigę sporto mokyklas, neturi kur tęsti krepšininko karjeros, nedaug galimybių ir įstojus į aukštąją mokyklą.
– Treniruotės vyksta sekmadieniais. Jauniems krepšininkams – tai nemažas krūvis.
– Jauniems krepšininkams geriausias pavyzdys galėtų būti Rūta Meilutytė. Pažiūrėkite, kiek laiko ji treniruojasi. Ar nors vienas krepšininkas tiek skiria treniruotėms?
Tam, kad pasiektum aukštumas, reikia dėti daug pastangų. Apskritai daugumos vaikų sveikata labai prasta. Nemažai ateinančių sportuoti jaunuolių duomenys neatitinka minimalių reikalavimų.
Mūsų akademijoje treniruojasi 11–18 metų krepšininkai. Stengsimės, kad kuo daugiau jaunuolių taptų ne tik gerais krepšininkais, bet ir išskirtinėmis asmenybėmis.
– Tikitės, kad dar daugiau jaunuolių susidomės akademijoje rengiamomis treniruotėmis?
– Mes galime padėti jauniems krepšininkams, tačiau vien trenerio norų neužtenka. Neabejoju, kad per tuos du mėnesius jie jau pagerino įgūdžius, padėjome jaunuoliams įžvelgti klaidas.
Ateityje ketiname daryti ilgesnes treniruotes, nes matome, kad pusantros valandos neužtenka. Jaunieji krepšininkai turi treniruotis tris valandas per dieną.
Stengsimės pakviesti geriausius trenerius, norime, kad akademiją lankytų apie pusė šimto jaunuolių. (LS)