Buvęs lietuvių bendražygis, dabar Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas O.Volkovas prabilo apie dviejų Lietuvos krepšinio superžvaigždžių politinius nesutarimus.
„Man netelpa galvoje, kad dvi Lietuvos krepšinio legendos visada yra skirtingose sporto politikos stovyklose“, – Rusijos dienraščiui „Sport ekspres“ sakė abiejų mūsų šalies didžių krepšininkų bičiulis O.Volkovas.
A.Sabonis šiuo metu vadovauja Lietuvos krepšinio federacijai ir yra įkūręs savo vardu pavadintą krepšinio mokyklą – kaip ir buvęs LKL prezidentas Š.Marčiulionis.
„Su nuoskauda žiūrime į tai, – patikslinęs, kad kalba apie Š.Marčiulionį ir A.Sabonį, pažymėjo O.Volkovas. – Lietuva – mažytė šalis. Jiems reikėtų suvienyti jėgas, o jie vis tolsta vienas nuo kito.“
Rusijos žurnalistas teigė, kad būdami krepšininkai A.Sabonis ir Š.Marčiulionis net buvo susimušę atstovaudami Sovietų Sąjungos rinktinei.
„Na, tai buvo vaikiška. Dabar abu yra suaugę dėdės“, – atsakė O.Volkovas.
Aplankė ir egzotiška dama
Atvirame interviu O.Volkovas prisiminė pašėlusius nuotykius, kurių pasitaikė rungtyniaujant kartu su lietuviais SSRS rinktinėje.
1988 metais komanda, į kurios sudėtį įėjo keturi lietuviai – A.Sabonis, Š.Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, Seule iškovojo olimpinį auksą.
Šis titulas olimpiniame kaimelyje buvo audringai švenčiamas tris dienas.
„Tos dienos praėjo kaip kine, – prisimena O.Volkovas. – Tai buvo unikali komanda – draugiška ir susitelkusi. Linksmybės niekada nesibaigė.
Mus apgyvendino dviejuose butuose. Holas, kur analizuodavome rungtynes, virto padengtu stalu. Suplūdo minia. Gal kas ką pakvietė, o gal pagal kvapą susirinko. Užklydo net metikė iš kažkurios Afrikos šalies.
Tai buvo rutulio stūmikė, o gal kūjo. Didžiulė moteris, odos spalva – juoda-violetinė. Tamsesnės nebūna. Aš išėjau į balkoną pakvėpuoti grynu oru ir pamačiau, kad vienas mūsų žaidėjų su ja glėbesčiuojasi, bučiuojasi. Supratau, kad vakarėlis pasiekė kulminaciją.“
O.Volkovas teigė, kad į savo lovą sugrįžti negalėjo, nes pavargę svečiai tiesiog įgriūdavo į jo vietą ir užmigdavo. Daugiausia tai buvo sunkiaatlečiai, kuriuos sunku nustumti. Net vonioje kažkas miegojo.
Krepšininkų vakarėlis buvo toks triukšmingas, kad pasiekė net tuomečio Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Juano Antonio Samarancho ausis.
„Vienu metu A.Gomelskis (Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės treneris. – Red.) perėmė krepšį su buteliais.
Bet Vitia Pankraškinas jį lengvai pergudravo ir grąžino alkoholį žmonėms.“
Rankoje – 4 šampano buteliai
O.Volkovas prisiminė smagių istorijų apie aukščiausius SSRS rinktinės vyrus.
A.Sabonis jį stebino savo vidine teigiama energija.
„Tai buvo Europos čempionate 1995 metais Graikijoje. Buvau siaubingos būklės – negalėjau gulėti, vos vos vaikščiojau, – pasakojo O.Volkovas, kurį tuo metu kankino traumos. – Sabas užėjo į svečius, ir man tapo lengviau.
Sakiau jam apie tai: pasikalbėjome, ir skausmas iškart atlėgo. Štai kokia tavo energetika.“
Kitas SSRS rinktinės milžinas Vladimiras Tkačenka garsėjo savo galia – jis mokėjo vienoje rankoje nešti keturis šampano butelius.
V.Tkačenka buvo draugiškas tylus milžinas, jam tekdavo išklausyti smarkesnių komandos draugų juokelių.
„Visa tai priminė šakalų ataką prieš meškiną. V.Tkačenka – tylus, nepiktas vyras. Tačiau jei pagaudavo, maža nepasirodydavo. Kartą jis už sprando pagavo Igorį Miglinieką.
Visi chi chi, cha cha, Igoris irgi šypsosi. Po poros sekundžių žiūriu – jis nebeturi kuo kvėpuoti, praranda sąmonę. Neįvertino V.Tkačenkos jėgos.“
Kitas SSRS rinktinės aukštaūgis, šį pasaulį jau palikęs V.Pankraškinas labai daug rūkė.
S.Jovaiša mokėjo išsisukti
Tuomet SSRS rinktinę treniravęs A.Gomelskis pasitikėjo žaidėjais ir dažnai užmerkdavo akis į jų nuotykius.
O.Volkovas prisiminė, kaip vykstant į Europos čempionatą įkliuvo Sergejus Jovaiša, šiuo metu išrinktas į Seimą.
„S.Jovaiša nusižengė režimui, oro uoste vos laikėsi ant kojų, – prieš tris dešimtmečius buvusią istoriją pasakojo O.Volkovas. – A.Gomelskis suriko: „Viskas, tu nevažiuoji.“
Seriožą (S.Jovaišą. – Red.) vaikinai mėgo ir užstojo: „Duokite paskutinį šansą.“
Treneris suminkštėjo, vėl pakvietė S.Jovaišą: „Tu juk veteranas, kaip galėjai taip prisiryti prieš tokį įvykį?“
Ir tada įvyko dialogas, apaugęs legendomis. S.Jovaiša atsiduso: „Jei žinotumėte priežastį, mane suprastumėte.“
„O kas nutiko?“ „Žmona paskambino ir pasakė, kad vaikai – ne mano.“
Dėl tokio įžūlumo ir lakios vaizduotės A.Gomelskis prarado kalbos dovaną.“
Planuoja bendrą žvejybą
Senų bendražygių draugystė nenutrūko, nors, subyrėjus SSRS, krepšininkai tarptautiniuose turnyruose atstovavo savo šalių rinktinėms.
O.Volkovas šiltai bendravo su A.Saboniu ir per šių metų Europos pirmenybes Slovėnijoje. Ukrainos krepšinio federacijos vadovas prasitarė, kad vis dar planuoja nuvažiuoti su A.Saboniu pažvejoti į Norvegiją ar Aliaską.
Taip buvo 1996 metų olimpinėse žaidynėse Atlantoje. Ten NBA klube „Atlanta Hawks“ tuomet žaidęs O.Volkovas per olimpiadą pakvietė A.Sabonį, R.Kurtinaitį ir A.Gomelskį su sūnumi pažvejoti ežere.
Nors treneris A.Gomelskis taip užkabino blizge savo sūnui pirštą, kad vos neprireikė operacijos, žvejyba buvo sėkminga.
„Prigaudėme upėtakių, namie juos paruošiau. Kurtis iki šiol tvirtina, kad nieko skanesnio nėra valgęs.“ („Sport ekspres“, LR)
