Ketvirtadienį Lietuvos rinktinė įtemptose rungtynėse 81:77 palaužė Italijos krepšininkus ir žengė į Europos čempionato pusfinalį. Jame jau penktadienį 18 val. 45 min. Jono Kazlausko auklėtiniai susitiks su Kroatija.
Kokie mūsų pranašumai buvo prieš italus? Kodėl pabaigoje leidome sumažinti skirtumą? Kas galėjo nustebinti italus? Į šiuos klausimus portalui lrytas.lt atsakė krepšinio specialistai Š.Sakalauskas ir A.Brazys.
Ekspertai taip pat kalbėjo apie nepatogų rungtynių tvarkaraštį ir Kroatijos rinktinės barjerą.
Įspūdis.
A.Brazys: „Tai buvo sunkiausio etapo mačas. Ketvirtfinalis dėl psichologijos būna labai įtemptas. Vėliau būna šiek tiek paprasčiau. Matėme, kad abejoms komandoms buvo sunku, jautėsi įtampa. Tačiau ketvirtfinalis reikalauja kitokio pasirengimo ir, vėlgi, mes tai matėme. Taktikos, schemos, žaidimas – buvo kitokie nei anksčiau. Lietuviams tikrai lengva nebuvo ir dėl varžovų, nes italai – netradicinė komanda. Ji neturi stiprios priekinės linijos, tačiau mažesni – pajėgūs.“
Š.Sakalauskas: „Žaidimas buvo ir gražus, ir kokybiškas. Palyginti su pirmuoju etapu, tai jis labai skiriasi, į gerąją pusę. Trenerių parengti planai veikia. Matėme, kad skirtingi planai buvo parengti belgams, prancūzams ir italams. Ir ta taktika vis būna kitokia gynyboje, puolime. Varijuojama penketais.“
Gynyba.
A.Brazys: „Treneris nenorėjo leisti įsisiautėti varžovų snaiperiams. Todėl vyko keitimai, tačiau tik tarp tam tikrų žmonių. Šįkart buvo parinkti specifiniai krepšininkai. Mūsų aukštaūgiams buvo sunkoka gintis, nes varžovai – labai judrūs. Tačiau Lietuvos rinktinė tą problemą gana neblogai išsprendė.“
Š.Sakalauskas: „Nepasakyčiau, kad kituose kėliniuose blogiau gynėmės nei ketvirtajame. Pirmajame praleidome 15-a taškų. Kituose – po devyniolika, išskyrus antrąjį. Tada labiau nesisekė. Mes buvome pajėgesni ir šviežesni. Mūsų gynyba veikė gerai. Italai stengėsi ištampyti mūsų gynybą – išplėsti ją, kad galėtų veržtis, tačiau to padaryti nepavyko – po krepšiu sutikdavo pasipriešinimą.“
Ketvirtas kėlinys ir pergalė.
A.Brazys: „Italų žaidimas turi subtilybių, bet yra paprastas. Jis turi savo braižą, tačiau anksčiau ar vėliau trumpas atsarginių suolelis padaro savo. Ketvirtojo kėlinio pradžioje italai „pasėdo“. Lietuviai buvo šviežesni, turėjo daugiau jėgų. Pabaigoje jautėsi, kad lietuviai viso čempionato metu naudojo visus krepšininkus.“
Š.Sakalauskas: „Italijos rinktinė ketvirtajame kėlinyje pavargo. Žaidimas buvo labai spartus ir tos spartos italai neatlaikė. Jų žaidimas puolime rėmėsi išsidėstymu toli nuo krepšio. Jie turėjo daug veržtis, daug judėti, kad būtų laisvi. Tai pareikalavo daug jėgų. Lietuvos rinktinė rengė greitas kontratakas. Šįkart rotacija buvo maža – tik aštuoni žaidėjai. Mes atlaikėme tą tempą, o italai ne.
Italijos rinktinė ketvirtajame kėlinyje skubėjo, darė per greitus metimus, norėdami prisivyti. Čia dar pridėkime nuovargį.“
Ištirpęs pranašumas (nuo 72:58).
Š.Sakalauskas: „Tos bangos dažnai būna. Galime beveik visų mačų ketvirtuose kėliniuose išvysti panašius dalykus. Kai komanda laiminėja ketvirtojo kėlinio antroje pusėje, jos žaidėjams, treneriams ir sirgaliams vis tiek atrodo, kad pranašumas – per mažas. Atsiranda nervingumas. O ta komanda, kuri pralaimi, tokių problemų neturi. Ji sau leidžia daugiau rizikuoti ir taip nutinka, kad pataiko. Tokios visų mačų pabaigos – panašios. Matėme, kad jau ketvirtajame kėlinyje italų trenerių štabas nerodė tokio pasitikėjimo. Jie suprato mačo eigą, jautė įtampą ir nuovargį. Žinojo, kur link viskas juda.“
A.Brazys: „Tokiose rungtynėse keturiolika taškų – visai daug. Tačiau tada prasideda psichologija, dar nuaidėjo keletas teisėjo švilpukų, ne mūsų naudai. Varžovai pataikė keletą netikėtų metimų, prasidėjo padrikas žaidimas. Tačiau tokiose rungtynėse natūralu, kad atsiranda duobės. Mes į ją ir papuolėme, tačiau mes gerai sužaidžiame rungtynių pabaigas. Ne pirmas kartas, kada šioje atkarpoje išsaugojome pranašumą.“
Meistriškumas.
Š.Sakalauskas: „Per rungtynes didelio meistriškumo skirtumo nebuvo – tai rodo ir rezultatas. Abi komandos turi pajėgų žaidėjų. Italai – pirmosios, antrosios ir trečiosios pozicijos žaidėjų. O mes praktiškai visose ir netgi ne po vieną.
Kai prieš mačą lyginome žaidėjus, italų pranašumas buvo mažesni krepšininkai. Tačiau rungtynės susiklostė taip, kad iššovė mūsiškiai. Mes dominavome italų stipriosiose pozicijose.“
A.Brazys: „Pagal sudėtį mes buvome stipresnė komanda, tik tą reikėjo įrodyti aikštėje. Mūsų komanda turi ilgesnį suolelį, tačiau abi ekipos turi panašaus meistriškumo krepšininkų. Tačiau mes jų turime daugiau. Juk dar ne visus išnaudojome, tačiau treneriai buvo parengę taktiką su kitais krepšininkais.“
Aukštaūgiai ir žemesnieji.
Š.Sakalauskas: „Mes matome, kad rinktinėje – daug aukštaūgių. J.Kazlauskas prieš čempionatą akcentavo, kad juos reikia išnaudoti. Dėl šių priežasčių ir sklinda aidas, kad reikia žaisti per priekinę liniją. Tačiau rungtynių planas yra rungtynių planas. Varžovas buvo išstudijuotas, žinojome jo silpnąsias ir stipriąsias puses. Treneriai nusprendė, kad prieš daug judančią, iš toli mėtančią ir žemesnę komandą reikia pastatyti mobilius ir neaukštus žaidėjus. Planas suveikė. Žinoma, į pergalę yra daugiau kelių. Būtume laimėję remdamiesi vien aukštaūgiais, tačiau laimėjome tokiu būdu ir tai džiugina.“
A.Brazys: „Nuolat buvo akcentuojami aukštaūgiai. To pro ausis nepraleido ir varžovai. Italai rengėsi planui, kuomet mes visą naštą užkrausime priekinei linijai, tačiau taip nenutiko. Blizgėjo mūzų mažieji ir tai, manau, nustebino Italijos komandą. Sakyčiau, tai pribloškė varžovus ir italai tam nebuvo pasirengę.“
Kroatijos barjeras.
A.Brazys: „Išvysime kitokį krepšinį. Kroatai visose pozicijose turi gerų krepšininkų. Tai reiškia, kad čia dirbs ir aukštaūgiai. Kroatai dabar yra „ant bangos“. Rinktinėje jaučiasi komandinė dvasia. Jie vienas kitą palaiko, o aštuonių pergalių iš eilės serija tik sustiprina visą komandą. Žaisti nebus lengva ne tik dėl jų pajėgumo, bet ir emocinio pakilimo. Tačiau ketvirtfinalio rungtynėse su Ukraina pastebėjau, kad ketvirtojo kėlinio pabaigoje jie šiek tiek pavargo. Galbūt ir čia išnaudosime savo suolelį?“
Š.Sakalauskas: „Tai panaši ir kartu kitokia komanda nei italai. Kuo panaši? Ji taip pat daug meta iš toli ir turi krepšininkų, kurie gali įmesti. Tačiau nuo italų skiriasi tuo, kad meta ir avantiūristinių metimų. Negali žinoti, kada ir kuris žaidėjas įmes. Kroatai turi aukštų krepšininkų, ko neturėjo italai. Luka Žoričius, Ante Tomičius – agresyviai ir aktyviai žadžia po krepšiu. Ne visada jie rezultatyvūs, tačiau dirba daug. Bet A.Tomičius nežaidžia taip, kaip Ispanijos čempionate. Galbūt jį kamuoja nuovargis. Tačiau pusfinalis yra pusfinalis. Ekipų trūkumai išsilygina, jeigu ekipa tiki savo jėgomis, turi emocinę paspirtį.“
Tvarkaraštis.
Š.Sakalauskas: „Nukentės ir kroatų, ir mūsų žaidimas. Europos čempionatas turėtų būti organizuojamas komandoms, kad jos galėtų pademonstruoti kokybiškiausią krepšinį. Juk žiūrovas jį turi išvysti. O kai yra tokia situacija – sunku ir komandai, ir žiūrovams. Tarpas nedidelis, todėl neatsiranda to pasiilgimo, suteikiančio daug emocijų. O krepšininkams reikia atstatyti kūną, atsigauti emociškai, apdirbti surinktą informaciją apie varžovus. Šio čempionato formulė sulaukė daug kritikos.“
A.Brazys: „Tvarkaraštis sudėtingas abejoms komandoms. Taip, kroatai turi šiek tiek daugiau laiko pailsėti, tačiau nemanau, kad tai jų pranašumas. Mes visą čempionatą remiamės daugeliu žaidėjų, esame gerai paskirstę krūvį ir tai išryškės per tokias rungtynes. Suprantu, kad po tokių įtemptų rungtynių lietuviams nepraeina net para, bet tai neturėtų būti problema.“
