Laiko yra tiek, kiek yra – paros neištempsi. Po pergalingo ketvirtfinalio Lietuvos rinktinei buvo likusios 18 valandų ir atsigauti, ir pasikrauti pusfinalio mačui su kroatais. Labai mažai? Nieko panašaus, atsakytų rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas. Daug blogiau tos keturios paros be rungtynių, kaip kad lietuviams reikėjo gyventi iki ketvirtfinalio.
„Emocijos išlikusios nuo vakarykščių rungtynių, – neabejoja R.Gudas. – Kiekvieno žaidėjo organizmas dar dirba. Tai – privalumas ir fiziologiškai, ir psichologiškai. Reikia džiaugtis, kad žaisime greitai.“
Lietuvos rinktinės dienotvarkė šiandien sustyguota minutėmis. Vakar vėlai naktį sumigę žaidėjai kėlėsi 9 valandą, pusryčiavo, paskui ėjo į susirinkimą, kuriame treneriai maždaug pusvalandį pasakojo apie kroatų žaidimo ypatumus.
Iškart po to – į rytinę treniruotę, kurios, beje, Kroatijos rinktinė atsisakė. Pasportavę lietuviai pietavo ir, kaip įpratę, sugulė popiečio. Paskui – kava ir vėl į autobusą, į rungtynes.
Anot R.Gudo, šioje situacijoje sportininkams miego daug nereikia: „Svarbiausia, kad organizmas neužsimirštų, jog jis nesiilsi, o dirba.“
Patys Lietuvos rinktinės gydytojai bei masažuotojai dirba irgi automatiškai: žino kiekvieno žaidėjo kūną, ko jam labiausiai reikia. Savo ruožtu kiekvienas krepšininkas žino, ko reikia jam.
Todėl ir rengiantis pusfinaliui nuo rutinos nenukrypstama – jokių išskirtinių procedūrų. „Svarbiausia, kad komandoje nėra tokių traumų, dėl kurių mums reikėtų daugiau laiko paruošti žaidėją“, – kalba R.Gudas, kuris yra Kauno klinikų profesorius, ortopedas traumatologas.
Penktadienį rinktinės krepšininkai tradiciškai gauna dozę maisto papildų. Ekstremalių, kad kūną mobilizuotų ir suteiktų maksimalų kiekį energijos konkrečiam laikui. „Visi papildai leistini, visus naudojome ir naudosime, tik dabar jų reikia daugiau“, – sako R.Gudas.
Maksimaliu krūviu dirbę visą Europos čempionatą Lietuvos krepšininkai pasiekė aukščiausią tašką, kai aikštėje reikia daugiausiai energijos ir intensyvumo.
„Niekas nesiskundžia, – sako rinktinės gydytojas. – Ne vieta ir ne laikas skųstis.“
