Europos čempionato ketvirtfinalį su Italija mūsų šalies krepšininkai pasitinka nepamiršę skaudžių istorijos pamokų ir atlikę naujausius namų darbus.
Šiandien 22 valandą „Stožice” arenoje jau nebus svarbu, ką lietuviai ir italai nuveikė per ankstesnes aštuonerias rungtynes Slovėnijoje.
Iki Europos aukso – trys pergalės, bet pirmiausia reikia peršokti ketvirtfinalio barjerą.
„Lietuvos rytas” atkreipia dėmesį į tai, kas gali būti svarbiausia šiose rungtynėse su Italija.
1. Sulaikyti italų atakas
Kas stipresnis – italų puolimas ar lietuvių gynyba?
Italija pagal surinktus taškus užima ketvirtąją vietą čempionate, vidutiniškai pelnydama po 77,8 taško.
Lietuva pagal rezultatyvumą yra tarp pirmenybių vidutiniokų, užtat žengia antra pagal gynybą. Vidutiniškai per rungtynes lietuviai savo priešininkams leidžia įmesti tik po 66,1 taško ir pagal šį rodiklį nusileidžia tiktai ispanams.
2. Uždengti varžovų snaiperius
„Squadra Azzurra” snaiperiai Slovėnijoje šaudo taikliai. Pataikydami net 40 proc. tritaškių italai užima antrąją vietą pagal taiklumą tarp visų čempionato komandų ir pirmąją tarp likusių aštuonių ekipų.
Visa tai nereiškia, kad Italijos krepšininkai švaistosi tritaškiais. Jie meta tik po 18,1 karto per rungtynes – dar rečiau nei lietuviai (18,8).
Nebūtų keista, jei Lietuvos krepšininkai numuštų italų taikiklį. Žaisdami su Lietuva varžovai įprastai pataiko tik 27,4 proc. tritaškių – pagal šį rodiklį mūsų šalies komanda čempionate yra antra.
3. Pamiršti kontrolinį mačą
Būtų gerai, jei šių rungtynių rezultatas būtų panašus kaip Akropolio taurės turnyre Atėnuose, kur prieš tris savaites Lietuvos rinktinė nušlavė italus 79:63.
Bet Italijos komanda nuo tada iš „Fiat” persėdo į „Ferrari”.
Ruošdamiesi Europos čempionatui italai daugiau repeticijų pralaimėjo (6) nei laimėjo (5), bet Slovėnijoje šventė pergales 6 mačuose iš 8 – tiek pat, kiek ir lietuviai.
„Tik naivuoliai gali manyti, kad bus silpnas tas varžovas, kuris namo išsiuntė tokias komandas kaip Turkija, Rusija, taip pat nugalėjo Graikiją ir Ispaniją”, – pažymėjo Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.
4. Remtis Jonu Valančiūnu
Lietuvos rinktinės „centras” yra vienas naudingiausių čempionate, jei skaičiuotume tai, ką jis nuveikia aikštėje per minutę.
Bėda, kad aikštėje J.Valančiūnas praleidžia nedaug minučių – po 17 per rungtynes, per jas vidutiniškai pelno po 7,9 taško.
Lietuvos rinktinėje jis taikliausiai meta dvitaškius (69,7 proc.), pirmauja pagal atkovotus kamuolius (po 6) ir blokus (po 1).
Tačiau čempionato metu Lietuvos rinktinės treneriai vis dažniau remiasi planu B, kuriame vidurio puolėjai nebėra pagrindiniai veikėjai.
„Nereikia galvoti vien apie žaidimą per aukštaūgius, – tvirtino J.Kazlauskas. – Jeigu tik į tai susitelksime, neįmesime savo laisvų metimų, mūsų didelius žaidėjus varžovai uždengs. Jeigu esame geroje pozicijoje, privalome atakuoti.”
5. Dominuoti po krepšiais
Lietuvos rinktinė gali ir tiesiog privalo karaliauti po krepšiais šiame mače su Italija.
Marco Cusinas ne toks vikrus, o Nicolo Melli ne toks stiprus, kad prilygtų J.Valančiūnui, Darjušui Lavrinovičiui, Robertui Javtokui.
Lietuvos sunkieji puolėjai Linas Kleiza ir Donatas Motiejūnas irgi yra aukštesni ir galingesni fiziškai už savo varžovus.
Lietuviai pagal atkovotus kamuolius Europos čempionate užima 3-iąją vietą (po 39,5), italai – tik 16-ąją (34,9).
Tiesa, ūgis dar nėra smūgis – Marco Gasolis įrideno į italų krepšį 32 taškus, bet Ispanija vis tiek pralaimėjo italams paskutinį antrojo etapo mačą.
„Jie žaidžia rizikingą, nenuspėjamą krepšinį. Luigi Datome rungtyniauja kaip sunkusis puolėjas, nors yra žemesnis už mane. Tokios antros komandos nebūtų galima rasti šiame čempionate. Ji unikali”, – Italijos komandos braižu stebėjosi puolėjas Jonas Mačiulis.
6. Išardyti lyderių ketvertą
Italijos rinktinė yra vienintelė čempionate, kurios net keturi žaidėjai patenka tarp 24 rezultatyviausių turnyro žaidėjų: Alessandro Gentile renka po 14,6, Marco Belinelli – po 14,1, L.Datome – po 14, Pietro Aradori – po 13,4 taško.
„Italijos rinktinė turi tuos keturis labai gerus žaidėjus, kurie gali sužaisti vienas prieš vieną arba pataikyti iš toli ir tai padaryti iš labai nepatogios padėties. Todėl jie ir yra neparankūs”, – pabrėžė J.Kazlauskas.
Lietuvos rinktinėje nebeliko nė vieno žaidėjo, kurio taškų vidurkis būtų dviženklis. Bet tai nebūtinai yra minusas.
„Visa tai rodo, kad daug mūsų komandos žaidėjų pelno savo dalį taškų, mes neturime aiškaus lyderio, – pažymėjo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas M.Kalnietis, pelnantis po 9,9 taško. – Varžovai nežino, kas kurią dieną žais geriau.”
7. Prisiminti 2004-ųjų pamoką
Tai buvo istorinė galimybė laimėti olimpinį auksą, nes 2003 metų Europos čempionai į olimpines žaidynes Atėnuose atvyko dar stipresni.
Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas tuomet buvo ant bangos, o pusfinalį lietuviai pasiekė laimėję visus 6 mačus, tarp jų ir prieš JAV rinktinę.
Trys milijonai tautiečių tiesiog trynė rankomis, kad pusfinalyje pasimaišė ne galingos JAV ar Argentina, o kukli Italija.
Tačiau tuomet Italijos krepšininkai, vedami gražuolio žudiko Gianlucos Basile, pataikė 18 tritaškių ir pavogė auksinę viltį, subombardavę lietuvius 100:91.
„Italijos trenerių štabas mus pergudravo, – pripažino tuomet Antano Sireikos, o dabar J.Kazlausko asistentu dirbantis Gintaras Krapikas. – Italai atliko nuodugnią analizę ir suprato, kad mūsų atakų nesustabdys – tada Lietuvos rinktinės pelnomų taškų vidurkis buvo 93 taškai.
Jie nusprendė žaisti deriniais, pagal kuriuos ir aukšti, ir žemi žaidėjai meta tritaškius. Italai pabandė prieš mus laimėti puldami ir jiems pavyko.
Prisiminkite, kad ir vidurio puolėjas 210 cm ūgio Giacomo Galanda mėtė tritaškius. Tai darė ir visi kiti Italijos rinktinės žaidėjai. Jie į aikštę ėjo nusiteikę mesti tritaškius ir jiems tai pavyko. Tai buvo jų diena.
Dabartinė Italijos rinktinė taiko tą patį – tritaškiai yra jų pranašumas. Bet dabar šio ginklo jie nebepaslėps.
Mes taip pat atidžiai analizuojame ir žinome, kodėl jie laimėjo vienas ar kitas įtemptas rungtynes. Jie labai dažnai meta iš toli, taip pat mėgsta žaisti vienas prieš vieną. Bet mes esame pasiruošę.”
Iš 2004 metų olimpine vicečempione tapusios rinktinės Italijos komandoje nebeliko nė vieno žaidėjo.
Lietuvos komandoje yra du: tuomet pusfinalyje tik 5 minutes žaidęs R.Javtokas ir Kšyštofas Lavrinovičius, buvęs vienas rezultatyviausių 2004 metų pusfinalio rungtynių žaidėjų.
„Tada pelniau 15 taškų? – Liublianoje po treniruotės nustebęs perklausė K.Lavrinovičius. – Šiek tiek pamenu tas rungtynes, ypač pabaigą.
Jie pataikė visus metimus. Bet pykčio italams tikrai nejaučiu – galime pykti tik ant savęs.
Norėtųsi, kad tokios klaidos nesikartotų – kad eitume į aikštę susikaupę 100 procentų ir atiduotume visas jėgas.
Nesakau, kad tada neatidavėme visų jėgų, bet buvo ne mūsų diena. Kai pagalvoji – gal galėjome ką nors pakeisti. Bet tai jau praeitis. Dabar norisi tik vieno – nebekartoti tų klaidų. Norisi, kad viskas būtų į kitą pusę.”
8. Nekreipti dėmesio į kalbas
Italijos rinktinės krepšininkai ir treneriai tarsi bando užliūliuoti Lietuvos rinktinę.
Iškart po mačo su Ispanija jie kalbėjo apie po daug metų atsiradusią galimybę vėl patekti į pasaulio čempionatą, apie Lietuvos krepšinio mitus.
Bet Slovėnijoje lietuviai yra labai budrūs.
„Patyręs treneris Simone Pianigiani šiemet labai stengiasi nusikratyti psichologinės naštos ir mus dirbtinai daro favoritais, – atkreipė dėmesį G.Krapikas. – Nors čempionate jo vadovaujama rinktinė nugalėjo labai pajėgius varžovus, o abukart pralaimėjo tik rungtynių pabaigoje.
Jis naudojasi klasikinėmis priemonėmis, kaip spaudimą perkelti varžovams. Mes tam nepasiduosime.”
Ketvirtfinalio varžovė – Italija
Valstybė. Italijos Respublikos plotas – 301,3 tūkst. kv. km. Gyventojų – 59,7 mln. Sostinė – Roma (2,8 mln. gyventojų, su priemiesčiais – 4,2 mln.).
Europos čempionatai. Dalyvauja 35-ąjį kartą. 2 kartus laimėjo aukso (1983 ir 1999 m.), 4 kartus – sidabro (1937, 1946, 1991 ir 1997 m.), 4 kartus – bronzos (1971, 1975, 1985 ir 2003 m.) medalius.
Pasaulio čempionatai. Dalyvavo 8 kartus. Geriausias rezultatas – 4-oji vieta (1970 ir 1978 m.).
Olimpinės žaidynės. Dalyvavo 12 kartų. 1980 ir 2004 m. laimėjo sidabro medalius.
Italija prieš Lietuvą. Šios komandos žaidė 11 oficialių rungtynių, iš kurių Lietuva laimėjo 8. Lietuvių pergalėmis baigėsi ir dvejos pastarosios rungtynės 2006 m. pasaulio ir 2007 m. Europos pirmenybėse.
Treneris. S.Pianigiani rinktinės treneriu buvo paskirtas po to, kai italai neiškovojo kelialapio į 2009 m. Europos čempionatą. Jam vadovaujant komanda nelaimėjo kelialapio į 2011 m. žemyno pirmenybes, tačiau italai buvo pakviesti „FIBA Europe” nusprendus padidinti baigiamojo turnyro dalyvių skaičių nuo 16 iki 24.
Senbuviai. Praėjusiame Europos čempionate, iš kurio italai iškrito pirmajame etape, žaidė vos keturi dabartinės rinktinės krepšininkai. Iš jų tik M.Belinelli (vid. 12 taškų) buvo svarbus žaidėjas. Kiti trys (A.Cinciarini, L.Datome, M.Cusinas) per visą čempionatą kartu sudėjus pelnė 14 taškų.
Nuostoliai. Dėl sunkios traumos čempionate negali žaisti Danilo Gallinari, pasveikti po traumos nespėjo Danielis Hackettas. Treniruočių stovykloje plaučių uždegimu susirgo Andrea Bargnani, traumas patyrė Stefano Mancinelli ir Angelo Gigli.
Italijos rinktinės sudėtis
Nr.Krepšininkas Gimė Ūgis Klubas (2013–2014 m. sezoną) EČ*
4 Pietro Aradori 1988 194 Kantu „Pallacanestro” 1
5 Alessandro Gentile 1993 200 Milano „Emporio Armani” 1
6 Guido Roselli 1983 198 Venecijos „Umana” 1
7 Luca Vitali 1986 201 Venecijos „Umana” 1
8 Giuseppe Poeta 1985 191 - 1
9 Nicolo Melli 1991 205 Milano „Amporio Armani” 1
10 Marco Belinelli 1986 196 „San Antonio Spurs” 3
11 Travisas Dieneris 1982 185 Sasario „Banco di Sardegna” 1
12 Marco Cusinas 1985 211 Kantu „Pallacanestro” 2
13 Luigi Datome 1987 203 „Detroit Pistons” 3
14 Daniele Magro 1987 208 Venecijos „Umana” 1
15 Andrea Cinciarini 1986 190 Emilijos Redžo „Grissin Bon” 2
Tren. Simone Pianigiani 1969 - - 2
*kelintame Europos čempionate dalyvauja.
Italijos rinktinė šiame amžiuje
Metai Turnyras Vieta Treneris Lyderiai (taškų vidurkis)
2001 EČ 9 B.Tanjevičius G.Fučka (15), G.Basile (11,3)
2003 EČ 3 C.Recalcati M.Bulleri (11,7), G.Galanda (11)
2004 OŽ 2 C.Recalcati G.Basile (14,6), M.Bulleri (11,9)
2005 EČ 9 C.Recalcati D.Calabria (10,8), G.Basile (10)
2006 PČ 9 C.Recalcati M.Belinelli (13,5), M.Soragna (10,3)
2007 EČ 9 C.Recalcati M.Belinelli (15,5), A.Bargnani (12,7)
2011 EČ 17 S.Pianigiani A.Bargnani (22,8), D.Gallinari (15,2)
