Jam – 36-eri, bet energijos Š.Jasikevičius vis dar turi tiek, kiek ir prieš 10 metų. Jis neturi sutarties ateinančiam sezonui su jokiu klubu, bet vis dar treniruojasi ir laukia: gal bus kam reikalingas. Jis – dviejų vaikų tėvas, bet pats dar siaučia kaip paauglys.
Dabar, kaip ir prieš 10 metų, Š.Jasikevičius – ryškiausias, triukšmingiausias ir labiausiai atsipalaidavęs auksinės 2003-iųjų Lietuvos rinktinės krepšininkas.
Kauno „Žalgirio” arenoje šeštadienio vakarą beveik visi 2003-iųjų rugsėjo 14-ąją Švedijoje auksą iškovoję Lietuvos rinktinės krepšininkai – nebuvo tik Kšyštofo Lavrinovičiaus ir Giedriaus Gusto – žaidė su įvairių Europos ir ne tik žaidėjų komanda „EuroStars”.
Lietuviai laimėjo 85:68, bet užvakar Kaune emocijos buvo svarbesnės nei krepšinis.
Š.Jasikevičius iš visos širdies ir žaidžia krepšinį, ir švenčia. Todėl po rungtynių nesidrovėdamas paėmė į rankas mikrofoną ir su Marijumi Mikutavičiumi sudainavo „Tris milijonus”.
„Dainuoti tikrai nesitreniravau ir jūs tai patys žinote, – juokėsi Š.Jasikevičius. – Bet ši daina labai dažnai skamba rinktinės autobuse – net nereikia nieko laimėti. Turbūt „Trys milijonai” autobuse skamba ir šiemet.”
Krepšinio dar nepamiršo
2003-iaisiais Švedijoje prie Lietuvos rinktinės vairo stovėjo Antanas Sireika. Šį sezoną jis dirba Japonijoje, todėl į jubiliejaus rungtynes negalėjo atvykti. Jį pakeitė kitas buvęs auksinės rinktinės trenerių štabo narys Valdemaras Chomičius.
„Macai, ar galėsi bent kelias minutes pažaisti?” – prieš dvikovą užvakar Arvydo Macijausko visai rimtai klausė V.Chomičius.
„Žinoma! Galiu ir daugiau – kai būnu Majamyje, treniruojuosi dukart per dieną”, – patikino už Atlanto po pusmetį per metus praleidžiantis buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas 33 metų A.Macijauskas. Kad baigia krepšininko karjerą, Macas paskelbė 2010-ųjų birželį, nors krepšinio nežaidė jau nuo 2008-ųjų, kai patyrė kojos traumą.
Profesionaliai krepšinio nebežaidžia ir daugelis kitų auksinės rinktinės krepšininkų: Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Eurelijus Žukauskas, Virginijus Praškevičius, Mindaugas Žukauskas.
Į jubiliejaus rungtynes visi susirinko iš skirtingų miestų ar net kraštų. Pavyzdžiui, Š.Jasikevičius iš Barselonos atskrido šeštadienio naktį. Ir V.Chomičiaus klausimas A.Macijauskui buvo suprantamas.
„Tikrai neįsivaizduoju, kiek kuris gali”, – prisipažino treneris.
Bet šeštadienio vakarą Kaune čempionų komanda įrodė, kad dar gali pataikyti į krepšį ir apsiginti.
Geriausiais karjeros metais kaip puolimo, o ne gynybos specialistas garsėjęs A.Macijauskas šį kartą vėl svaidė tritaškius, bet prie jų dar pridėjo tris blokuotus metimus. E.Žukauskas vėl mėgino mesti puskablius, o Š.Jasikevičius – improvizuoti aikštėje.
„Treniruojuosi, nors šiandien taip ir neatrodė, – kvatojo įžaidėjas. – Ar jautėme vienas kitą? Gal nereikia meluoti – nelabai tas jausmas buvo.
Pamenu, kaip būdavo, kai varydavausi kamuolį ir pamatydavau Eurelijų (Žukauską. – Red.): „Aura, nagi, ateik čia, užtvarą pastatyk!” Bet šiandien buvo ne tokios rungtynės, kad šauktum Aurą statyti užtvarų.”
Komentavo buvęs krepšininkas
Krepšinio rungtynės šįsyk buvo tik pramoginės – be kietos gynybos, be derinių ir be užtvarų.
Š.Jasikevičius aikštėje flirtavo su teisėjais, buvęs Kauno „Žalgirio” legionierius Hryhorijus Chižniakas – su žiūrovais. Buvęs Ukrainos rinktinės vidurio puolėjas atstovavo „EuroStars” komandai, bet „Žalgirio” arenos sirgaliams tvirtino, kad serga už lietuvius.
Ukrainietis kelioms minutėms tapo rungtynių komentatoriumi, o žiūrovų širdis užkariavo parodęs, kad dar nepamiršo lietuvių kalbos, nors Kauno klubui atstovavo prieš 11 metų.
Buvęs Prancūzijos rinktinės gynėjas, 2000 m. Sidnėjaus olimpinis vicečempionas Moustapha Sonko užvakar Kaune glėbesčiavosi su lietuviais krepšininkais – dauguma jų geri pažįstami, bet 2003 metais Švedijoje į rungtynes su jais ėjo lyg į karą.
Prieš dešimtmetį Europos čempionato pusfinalyje Lietuva nugalėjo Prancūziją 74:70, o finale pranoko Ispaniją 93:84.
„Puikiai prisimenu tas pusfinalio rungtynes – paskutinę minutę dar turėjome galimybių išplėšti pergalę, bet nepavyko. Pralaimėjome pusfinalį lietuviams, galiausiai negavome ir kelialapio į 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes.
Tąsyk Lietuva turėjo labai gerą komandą. Jos galimybes laimėti čempionatą būčiau vertinęs 50 ir 50. Kodėl lietuviai tapo čempionais.
Gal dėl to, kad turėjo daugiau patirties?” – svarstė M.Sonko.
Rinktinės įžeisti nenorėjo
Oficialūs kostiumai ir džinsai, kuriuos į jubiliejui specialiai pagamintą aprangą iškeitė auksinės rinktinės krepšininkai, dabar yra dažnesnė jų apranga nei sportiniai marškinėliai.
2003-iųjų rugsėjo 14-ąją aukštaūgiai vyrai iš Lietuvos privertė nusilenkti krepšinio Europą, o 2013-ųjų rugsėjį ne vienam jų pergalė aikštėje buvo tiktai širdį glostantis prisiminimas.
„Dabar aš bedarbis, – neslėpė keturiskart Eurolygos čempionas Š.Jasikevičius, pastarąjį sezoną baigęs „Barcelona” komandoje. – Krepšinyje viskas būna labai arti ir labai toli – po vieno skambučio viskas gali pasikeisti. Bet jeigu to skambučio iki šiol nesulaukiau, kažin ar dar sulauksiu.
Ačiū Dievui, kad yra internetas, kur galiu surasti pergalingas mūsų rungtynes. Kai apima blogos emocijos, kai sužaidžiu prastai, jas įsijungiu.
Mano vaikai nebematys manęs gerai žaidžiančio, bet galėsiu jiems parodyti bent įrašus.”
„2003-iaisiais kiekvienas buvome išskirtinis ir gerai sulipome. Nėra išskirtinių rinktinių – yra sėkmė ir yra geras žaidimas. Tuomet gal pataikėme ant bangos, tad Švedijoje viskas taip gerai ir baigėsi”, – svarstė V.Praškevičius.
„Ne kiekvienam tenka nueiti visą kelią iki pabaigos, pasiekti išsvajotą tikslą, o mums tada pavyko. Bet kiek pralaimėjimų buvo iki tol...
Puikiai žinojome, koks nusivylimas apima, kai nepasieki aukščiausio laiptelio, nes kam nors netikėtai pralaimėjai, – juk įdėjai tiek jėgų, tiek paaukojai, o namo grįžti be nieko.
Ir kaip būna nuostabu, kai pasieki viršūnę – viską, apie ką svajojai”, – pergalingą lietuviams 2003-iųjų čempionatą prisiminė S.Štombergas.
Š.Jasikevičius šiemet nežaidžia Lietuvos rinktinėje, kuri grumiasi Europos čempionate Slovėnijoje, nors treneriui Jonui Kazlauskui yra pažadėjęs atvykti į komandą ateityje, jei bus reikalingas.
Su J.Kazlausko asistentu rinktinėje Gintaru Krapiku Š.Jasikevičius stojo į neakivaizdinę dvikovą pareiškęs, kad šiųmetis Europos čempionatas Slovėnijoje – itin silpnas.
„Beveik visi tie, kurie taip sako, čia netgi nedalyvauja”, – tai išgirdęs Slovėnijos sostinėje Liublianoje pyktelėjo G.Krapikas.
Įžeisti šiemetės Lietuvos rinktinės Š.Jasikevičius tikrai nenorėjo: „Tai, kad čempionatas silpnas, nėra problema.
Svarbiau, kad mes turime stiprią komandą su patyrusiu treneriu, turime ten nuvykusius mūsų sirgalius ir privalome parsivežti tai, kas yra mūsų.”
Galbūt dėl to ant „Žalgirio” arenos scenos jis kiek pakeitė M.Mikutavičiaus „Trijų milijonų” žodžius tvirtai užtraukdamas: „Dėl savo garbės pabandom iš naujo.
Šiais metais vėl pabandom!”
Iš mačo protokolo
Lietuvos 2003 m. rinktinė – „EuroStars” 85:68 (20:10, 19:16, 21:19, 25:23). A.Macijauskas 12, S.Štombergas ir E.Žukauskas po 11, D.Songaila 10, D.Šalenga - 9, R.Šiškauskas ir V.Praškevičius po 8, D.Slanina 6, Š.Jasikevičius ir M.Žukauskas po 5/D.Needhamas 13, J.Dillardas ir D.Domani po 9, M.Skelinas 8, Z.Pašutinas 7.
