M.Fratello, be jokios abejonės, yra ryškiausia Ukrainos rinktinės žvaigždė. 66-erių amerikietis iki šiol yra vienas sėkmingiausiai dirbančių trenerių per visą NBA lygos istoriją.
Nors pastarąjį kartą NBA klubą jis treniravo prieš septynerius metus, buvęs „Atlanta Hawks”, „Cleveland Cavaliers” ir „Memphis Grizzlies” treneris stipriausioje pasaulio lygoje praleido net 17 sezonų ir iškovojo 667 pergales per 1215 reguliariojo sezono rungtynių.
– Treneri, kodėl jūs atvykote į Europą?
– Saša Volkovas (Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas. – Red.) prieš trejus metus pasiūlė treniruoti jo gimtinės rinktinę.
Kai dirbau „Atlanta Hawks” treneriu, Saša žaidė mano ekipoje. Jis buvo man tarsi sūnus, nepaisant savo 208 cm ūgio.
Visi mes turime sąrašą dalykų, kuriuos norėtume įgyvendinti savo gyvenime. Darbas Europoje buvo viena tokių mano svajonių, todėl pasinaudojau proga.
Paskutinįsyk dirbau NBA treneriu „Memphis Grizzles” 2007-aisiais (nuo tų laikų iki šiol M.Fratello yra televizijos komentatorius ir konsultantas per „Brooklyn Nets” rungtynes. – Red.), bet niekada nebuvau treniravęs komandos oficialiose varžybose Europoje. Senajame žemyne dalyvavau tik įvairiose krepšinio programose ir treniruočių stovyklose.
– Kokius ryškiausius skirtumus pastebėjote tarp NBA ir Europos krepšinio stiliaus?
– Yra labai daug skirtingų dalykų. Aišku, pirmiausia Europoje skiriasi taisyklės, prie kurių reikia priprasti.
Esu įsitikinęs, kad NBA treneris labiau kontroliuoja rungtynes, nes turi daugiau minutės pertraukėlių, kurios už Atlanto dar ir ilgesnės. Čia kartais nori prašyti minutės pertraukėlės mačo pabaigoje, bet situacija to neleidžia daryti. Net negali varytis kamuolio taip pat kaip NBA.
Bet noriu pabrėžti, kad žaviuosi Europos treneriais. Jie sugeba pasirinkti neįtikėtinus derinius komandoms atakuojant! Jie dirba labai kūrybiškai ir įspūdingai!
Galima išmokti daug naujų dalykų ir keistis unikalia patirtimi, kai susiduria šios dvi tokios skirtingos krepšinio kultūros.
– Ilgus metus NBA tiesiog ignoravo Europos krepšinį. Kas privertė amerikiečius pakeisti savo požiūrį?
– Akivaizdu, kad dabar mūsų ryšiai tikrai ne tokie, kokie buvo dar vos prieš 15 metų!
Norėdami suprasti, kodėl amerikiečiams atsivėrė akys, privalome prisiminti tuos pirmuosius žaidėjus, kurie padarė milžinišką įtaką NBA lygai ir privertė pakeisti seną požiūrį.
Dirkas Nowitzki ir Tony Parkeris dabar sėkmingai žaidžia lygoje jau 10–15 metų. Bet tikrieji pionieriai, kurie viską pakeitė, žaidė gerokai anksčiau. Tai – Draženas Petrovičius, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis ir kiti.
– A.Sabonis užsivilko „Portland Trail Blazers” aprangą. Ar tiesa, kad Lietuvos milžiną į NBA pirmiausia viliojote būtent jūs ir jis turėjo atsidurti Atlantoje?
– Taip, tai tiesa, bet NBA taip ir nesulaukė galimybės pamatyti tikrojo A.Sabonio, kai jis buvo karjeros viršūnėje.
„Atlanta Hawks” šioje istorijoje iš tiesų buvo tikri pionieriai.
Tuo metu klube turėjome tokį Mitchą, kuris kiekvieną vasarą mums atsiųsdavo savo sąrašą. Paprastą popieriaus lapą su žaidėjų, kuriuos jis matė arba buvo apie juos girdėjęs, pavardėmis.
Tais laikais NBA naujokų biržoje dar būdavo net dešimt turų! Mūsų logika buvo paprasta: užuot aštuntajame rate pasikvietę žaidėją, kurio JAV jau niekas nevertina rimtai, verčiau turime pabandyti ištraukti kitiems visiškai nežinomą kortą, kuri vėliau gali tapti mūsų koziriu.
A.Sabonį mes pirmieji pasirinkome dar 1985 metais, bet, deja, tuomet biržoje galiojo kitos taisyklės. Jeigu pasirinktas žaidėjas tą sezoną nežaidžia tavo klube, kitą vasarą jis vėl gali atsidurti ant biržos prekystalio.
Pašaukdami A.Sabonį sukėlėme kitų NBA klubų susidomėjimą. Politinė situacija neleido jam atvykti pas mus, ir lietuvis, kaip žinote, galiausiai visą savo karjerą praleido Portlande.
(1986 m. NBA naujokų biržoje “Blazers” klubas pasirinko A.Sabonį 24-u šaukimu, bet tais pačiais metais lietuvis pirmąsyk nusitraukė Achilo sausgyslę ir debiutavo NBA tik po devynerių metų - Red.).
