J.Kazlauskui neprieštaravo
V.Masalskis ir T.Pačėsas patarė pasikliauti rinktinės stratego sprendimu atsisakyti M.Gecevičiaus. O ir pats gynėjas nedemonstravo tokio gero žaidimo, kuris leistų ginčytis dėl J.Kazlausko nuosprendžio.
„Treneris priėmė logišką sprendimą, nes gynėjų skaičius rinktinėje yra ribotas. Nenoriu komentuoti, tai buvo teisinga ar ne. Viską parodys gyvenimas ir rungtynės“, – portalui lrytas.lt sakė T.Pačėsas.
V.Masalskis pasakojo, kad M.Gecevičiaus žaidimas jo pernelyg nesužavėjo.
„Na, jis juk nebuvo tarp lyderių, – sakė Utenos „Juventus“ strategas. – Prieš silpnesnius varžovus treneris galėjo patikrinti kai kuriuos krepšininkus. Tačiau matant klaidas žaidžiant netgi su tokiais priešininkais, ką galvoti, kas būtų su stipresnėmis komandomis.“
Trylikto žaidėjo dilema
Neabejojama, kad J.Kazlauskas užtrenks duris dar mažiausiai vienam gynėjui. Tai greičiausiai bus Adas Juškevičius, Vytenis Čižauskas arba Tomas Delininkaitis.
Būtų logiška, jei J.Kazlauskas atsisakytų ir vieno iš šešių aukštaūgių. Tačiau pasirinkti iš jų gali būti taip sudėtinga, jog treneris galbūt netgi turės atsisveikinti ne su vienu, o dviem gynėjais.
„Išskyrus vakarykštį mačą, rinktinė žaidimą pasiruošime grindžia per priekinę liniją. Manau, kad nacionalinė komanda ir toliau remsis aukštaūgių meistriškumu. O tie aukštaūgiai – visi reikalingi“, – pažymėjo T.Pačėsas.
Jeigu J.Kazlauskas nedrįs gynėjų grandyje palikti tik keturių žaidėjų – pavyzdžiui, Manto Kalniečio, Martyno Pociaus, Renaldo Seibučio ir vieno iš trijų „rizikos zonoje“ esančiųjų (A.Juškevičiaus, T.Delininkaičio arba V.Čižausko), kurio priekinės linijos „bokšto“ reikės atsisakyti? Brolių Lavrinovičių arba Donato Motiejūno?
„Broliai šiuo metu atrodo vieni geriausių rinktinėje. Jie labai universalūs ir naudingi komandai. Be to, Lavrinovičiai yra tokie žaidėjai, kurie drauge yra labai stiprūs. Kaip kokia šeima. O kas būna, kai lieka po vieną, mes matėme 2011 metų Europos čempionate, kur Kšyštofas tikrai nesužaidė geriausio čempionato. Pavyzdžiui, pernai „Žalgiryje“ jų buvimas kartu duodavo daugiau naudos, nei jie žaisdavo atskirai“, – komentavo V.Masalskis.
T.Pačėsas tikino, kad banguotas aukštaūgių žaidimas dar neleido susidaryti įspūdžio, kuris jų atrodo prasčiausiai: „Vieną kartą geriau sužaidžia vienas, kitą – kitas.“
Pasak T.Pačėso, pasiruošimo cikle liko nemažai rungtynių ir po jų bus galima pamatyti skaidresnį vaizdą.
Tuo metu V.Masalskis teigia, kad jei vis dėlto teks atsisakyti kurio nors aukštaūgio, viskas priklausys nuo J.Kazlausko strategijos – visas pajėgas mesti šiam Europos čempionatui ar galvoti apie ateitį.
„Jeigu man reiktų rinktis, o meistriškumo skirtumas tarp karjerą baigiančio ir ateities žaidėjo nebūtų didelis, žiūrėčiau į jauną žaidėją“, – portalui lrytas.lt neakivaizdžiai D.Motiejūną užstojo V.Masalskis.
