J. Valančiūnas Toronte jaučiasi savas

„Atostogauju, - šypteli krepšininkas, paklaustas, kaip leidžia atostogas. - Šį kartą ilsėjausi be krepšinio. Kai būsiu Toronte, vėl imsiu į rankas kamuolį.“

Į debiutinį J. Valančiūno sezoną NBA sutilpo daug - įspūdingas startas, riešo ir kaklo traumos, mėnesio naujoko titulas, pirmoji vieta geriausių epizodų dešimtuke, karčios varžovų pamokos, „Raptors“ trenerių ir komandos draugų pagiriamieji žodžiai, aistruolių simpatijos.

17 numeriu pažymėtais „Raptors“ marškinėliais vilkintis NBA naujokas sužaidė 62 rungtynes, iš kurių 57 pradėjo starto penkete. Po 24 minutes aikštėje praleisdavęs lietuvis pelnydavo po 8,9 taško, atkovodavo po 6 kamuolius ir blokuodavo po 1,3 varžovo metimo.

Pirmąjį mėnesį NBA - lapkritį - J. Valančiūnas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atkovodavo po 5,5 kamuolio, blokuodavo po 1,2 varžovo metimo.

Paskutinį reguliaraus sezono mėnesį - balandį - šie skaičiai gerokai ūgtelėjo - 14,3 taško, 5,7 atkovoto kamuolio, 2,3 blokuoto metimo.

„Gavau daug patirties“, - įvertindamas pirmąjį savo sezoną stipriausioje pasaulyje krepšinio lygoje tikina J. Valančiūnas.

Pusantro mėnesio pailsėjęs aukštaūgis vėl kels sparnus už Atlanto - „Raptors“ laukia lietuvio vasaros pradžioje.

„Į Torontą vyksiu birželio 2 dieną. Man suplanuotas individualus darbas, nes turiu daug ką patobulinti. Būsiu ten ir dirbsiu individualiai. Taip pat buvo planuota, kad dalyvausiu NBA vasaros lygoje, bet kaip bus, nežinau“, - kalbėjo J. Valančiūnas.

Pokalbyje su lrytas.lt J. Valančiūnas papasakojo apie savo pirmuosius įspūdžius NBA, pažintį su Torontu, Lino Kleizos pagalbą, anglų kalbos pamokas, santykius su „Raptors“ treneriu ir būsimą rinktinės vasarą.

- Kaip vertinate savo debiutą NBA? - lrytas.lt paklausė J. Valančiūno.

- Aš tikrai ne mėgėjas vertinti savo pasirodymų. Nemanau, kad buvo labai blogas, gavau daug patirties - tuo atžvilgiu esu patenkintas. Vertinčiau į teigiamą pusę. Nesu mokytojas, balo sau nerašysiu.

- Šiek tiek jautėsi, nes grafikas buvo įtemptas - kartais per keturias dienas sužaisdavome trejas rungtynes, todėl ne visada būdavo tiek daug jėgų. Bet kovodavau, stengdavausi, o poilsį išnaudodavau maksimaliai ir sugrįždavo jėgos.

Kūnas atsistatė jau po pirmos poilsio savaitės - aš juk jaunas, nereikia man dar labai daug to poilsio (šypsosi).

- Kelionės, ritmas, pats NBA gyvenimas - kol apkeliauji visas rungtynes, nebeturi jokio laisvo laiko. Tai nėra lengva. Aišku, pats lygis nustebino.

- Malonu taip žaisti, nes turi galimybę kovoti su geriausiais krepšininkais. Tai suteikia tik papildomos motyvacijos.

- Gabūt su Nikola Pekovičiumi (210 cm ūgio juodkalniečiu, atstovaujančiu „Minnesota Timberwolves“. - Red.). Jis fiziškai labai stiprus ir tikrai geras žaidėjas. Apskritai, NBA lygoje „centrų“, su kuriais lengva grumtis, nėra. Nėra taip, kad sumeti savo taškelius ir išeini - visada atiduodavau visą save. Lengvų rungtynių nebuvo.

- Teko žaisti visose, ir pačiose geriausiose, arenose - jos vizualiai labai nesiskiria, bet skiriasi savo praeitimi, istorija. Ten, kur žaisdavo Kobe („Lakers“ lyderis Kobe Bryantas. - Red.) ar Shaqas (buvusi NBA žvaigždė Shaquille'as O'Nealas. - Red.), dabar žaidžiu aš. Tai prideda žavesio. Be abejo, didžiausią įspūdį patiko Niujorke esanti „Madison Square Garden“.

- Iš pradžių buvo labai nelengva, nes į kraują buvo įaugęs europietiškas krepšinis. Iš pradžių nemažai klydau, bet vėliau pavyko persigrupuoti į NBA taisykles.

- Teisėjai kartais galbūt patikrina jauną žaidėją, kaip jis vienoje ar kitoje situacijoje elgiasi, teisėjai bando pamatyti, ar tu protingas žaidėjas, ar ne.

Kiekvienas varžovas taip pat žino, kad tu esi jaunas ir duoda tau pamokų. Reikia būti labiau pasiruošus - ir fiziškai, ir protiškai. Jeigu nori kažką pasiekti, atsipalaiduoti negalima.

- Ten nebuvo labai rimta - dėl saugumo gydytojai turėjo patikrinti, ar nėra jokio įskilimo, ar nėra įtrūkimo. Medikams reikėjo įsitikinti, ar nieko blogo neatsitiko, todėl ir atsidūriau ligoninėje. Viskas atrodė baisiau nei buvo iš tikrųjų.

- Iš pradžių buvo sunkiau - nelabai ką suprasdavau, nelabai ką ir galėjau pasakyti. Įsibėgėjant sezonui stengiausi, turėjau šiokį tokį mokytoją, kartais užsukdavau į pamokas. Kažką išmokau, galiu ir aš pakalbėti angliškai (Šypteli.).

- Aš žaidžiau savo žaidimą, kažkam tarnauti nesistengiau (Juokiasi.). Turbūt viską pasiekiau darbu. Sezono pabaigoje pajutau, kad teisėjai galbūt šiek tiek kitaip į mane jau žiūri.

- Su treneriu santykiai buvo labai geri ir aš džiaugiuosi, kad teko dirbti būtent su šiuo specialistu, nes jaučiau jo palaikymą. Galėjau ir paklausti, ir pasikonsultuoti. Aišku, buvo visko, bet labai džiaugiuosi, kad mano kelyje buvo šis treneris. Tikiuosi, kad ir toliau bus.

- „Toronto Raptors“ sezono laukė su didelėmis ambicijomis, todėl komandai nepatekus į atkrintamąsias varžybas, užvirė diskusijos dėl to, kokia turėtų būti komanda ateityje. Spaudoje daug kritikos sulaukė D. Casey ir generalinio vadybininko Bryano Colangelo darbas.

- Nieko apie tai nežinau. Mano darbas - žaisti krepšinį, o ne gilintis, kas vyksta klubo vadyboje. Man buvo gerai, o kaip bus, nežinau. Jeigu kažkas keisis, bandysiu taikytis prie pokyčių. Jeigu nesikeis, toliau tęsiu tai, ką buvau pradėjęs.

- Miestas man patinka - jis labai europietiškas, žmonės tave priima kitaip. Čia gyvena daug europiečių, kurie taip pat sunkiai kalba angliškai, į tave žiūri kaip į savą. Todėl esu labai patenkintas, kad patekau ten - buvo lengviau adaptuotis.

Klubas buto nenuomoja, todėl reikėjo pačiam pasirinkti butą. Gyvenu netoli arenos, kad nevėluočiau, išvengčiau automobilių spūsčių.

- Kultūringi, viskas gerai, gal šiek tiek lėtoki, bet nieko (Juokiasi.).

- Būdavo visko. Žmonės tikrai aktyvūs ir turėjau nemažą palaikymą.

- Čia dominuoja ledo ritulys, bet krepšinis taip pat populiarus. Bilietai į visas rungtynes būdavo išparduodami, todėl krepšinis ledo rituliui pagal populiarumą nelabai ir nusileidžia.

Žiūrovai Toronte labai aktyvūs visus keturis kėlinius, jausdavosi palaikymas ir jų susirinkdavo labai daug.

- Buvau labai patenkintas, kad jis yra mano komandos draugas. Atvykęs turėjau labai daug klausimų, o jis nemažai man padėjo. Jis buvo geras gidas.

- Šį sezoną L. Kleiza žaidė mažai. Kaip manote, kodėl taip susiklostė?

- Čia jau ne mano daržas, jis pats geriau jums papasakotų. Labai daug nežinau. Taip jau susiklostė, toks trenerio sprendimas.

- Bendraudavome. Ir kai buvo susitikusios mūsų komandos, ir kartas nuo karto susirašydavome telefonais. Ryšį palaikome.

- Taip, juk įdomu, kas vyksta kitoje pusėje. Sekdavau, kas vykdavo Europoje, Lietuvos krepšinio lygoje. Internete skaitau.

- Mačiau ten kažką. Malonu, kad yra žmonių, kurie tai sukuria, smagu pažiūrėti, bet nesu iš tų, kurie dažnai tai žiūri. Didelio dalyko čia nematau.

- Nežinau, kaip bus. Man Toronte reikia būti birželio 2-ąją, o kaip ten dirbsime ir su kuo, paaiškės vėliau. Dabar nesu informuotas, bet galbūt teks ir su juo padirbėti.

- Galbūt porą savaičių. Bet neatostogausiu, o žaisiu krepšinį. Nemanau, kad pakenks, jei vėluosiu.

- Kokių rinktinės rezultatų tikitės Europos čempionate?

- Bus naujas treneris, tai bus kitoks krepšinis. Bus nelengva, reikės gerai pasiruošti, nes visi nori laimėti. Jeigu bus noras, būsime užsidegę, kažką tikrai pasieksime. Aišku, kad yra lengva kalbėti, bet sunku padaryti, todėl gal geriau aš pasirinksiu nekalbėti - tą padarysiu po Europos čempionato Slovėnijoje.

- Viską parodys krepšinis. Aš darysiu, ką treneris lieps, stengsiuosi dėl komandos. Galbūt vieną dieną geriau sužaisiu aš, kitą dieną - kažkas kitas. Nemanau, kad mūsų rinktinę trauks vienas lyderis. Žaisime kaip komanda ir bandysime laimėti kaip komanda.