Ramūnas Šiškauskas – prieš Robertą Piresą, Joe Arlauckas – prieš Cristianą Karembeu. Tokios neįprastos dvikovos tarp krepšinio ir futbolo legendų penktadienio vidurdienį vyko Londono širdyje – Trafalgaro aikštėje.
Šis neįprastas mačas buvo vienas iš sirgaliams skirtų Eurolygos finalo ketverto socialinės programos renginių. Kartu su žvaigždėmis aikštėje bėgiojo jauni sportininkai.
Dukart Eurolygos čempiono 34-erių R. Šiškausko komandoje žaidė kroatas Nikola Vujčičius ir 1998-ųjų pasaulio futbolo čempionas Ch. Karembeu.
Lietuviško kraujo turinčio J. Arlaucko, kuris kartu su Arvydu Saboniu 1995-aisiais atvedė Madrido „Real” į Europos klubų krepšinio viršūnę, ekipoje dar buvo kitas planetos futbolo čempionas iš Prancūzijos Robertas Piresas, Anglijos futbolo rinktinės eksžaidėjas Graeme’as Le Saux, taip pat krepšininkai – NBA rungtyniaujantis ispanas Ricky Rubio ir amerikietis Trajanas Langdonas, kuris 2008-aisiais drauge su R. Šiškausku padėjo Maskvos CSKA klubui laimėti Eurolygą.
Žvaigždžių pasirodymas pradėjo masinių krepšinio renginių maratoną Trafalgaro aikštėje Eurolygos finalo ketverto dienomis įrengtoje sirgalių zonoje.
Rungtynės, kuriose pasirodė R. Šiškauskas, buvo pramoginės. Krepšinio ir futbolo žvaigždės pokštavo, dalijo perdavimus kartu žaidusiems vaikams.
Po dviejų kėlinukų krepšinio kamuolį pakeitė futbolo – komandos rungėsi, kuri atliks daugiau perdavimų neatidavusi kamuolio varžovams.
„Neįprasta vieta, neįprastos rungtynės, - kalbėjo R. Šiškauskas, kurį į Trafalgaro aikštę atlydėjo žmona Edita. – Bet aš palaikau tokius renginius, kuriais populiarinamas krepšinis”.
Aiškiai matėsi, kad buvę krepšininkai futbolo techniką įvaldę daug geriau nei futbolininkai – krepšinio. 211 cm ūgio N. Vujčičius puikiai žongliravo kamuoliu kojomis ir galva.
„Neabejoju, kad yra daug krepšininkų, kurie puikiai žaidžia futbolą”, - sakė R. Šiškauskas, sergantis už Miuncheno „Bayern” futbolo klubą.
O ar tai nebuvo pirmas kartas, kai futbolininkai išbandė krepšinį?
„Ne, - tikino Ch. Karembeu. – Aš pažaisdavau krepšinį vaikystėje, su draugais. Bet, žinoma, tokiose parodomosiose rungtynėse kaip šios dalyvavau pirmą kartą. Apskritai man patinka krepšinis, žinau, kas vyksta NBA ir Europoje”.
„Aš nežaidžiu futbolo, bet jis man patinka”, - šypsojosi J. Arlauckas, 47-erių amerikietis, gimęs imigrantų iš Lietuvos šeimoje ir prieš porą dešimtmečių žibėjęs Europos arenose ir net kalbintas užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius.
