Kažkada likimas jiems nepagailėjo nuotykių ir buvo nuvedęs į abiejų amžinų varžovų gretas.
Dabar jie nutolę nuo komandų, turi kitos veiklos, bet vakarais vis dar atidžiai seka dabartinių Kauno ir Vilniaus komandų žaidimą iš tribūnų, televizoriaus ar kompiuterio ekrane.
Prieš šiandien prasidedančią LKL finalo seriją „Lietuvos rytas” paprašė pasidalinti įžvalgomis trijų krepšininkų, kurie yra atstovavę abiem mūsų šalies superklubams.
37 metų Kęstutis Šeštokas „Žalgiryje” rungtyniavo 1993–2000 m., o „Lietuvos ryte” – 2000–2003 ir 2004–2005 m. Kaimo turizmo sodyboje dabar šeimininkaujantis buvęs krepšininkas 7 kartus yra tapęs LKL čempionu, o pastarąjį kartą krepšinį gyvai stebėjo Kaune, kai „Žalgiris” žaidė su Madrido „Real”.
36 metų Kęstutis Marčiulionis, kurio advokatai iki šiol bylinėjasi su „Žalgiriu” dėl neišmokėto atlyginimo, Kauno klube praleido pusantro sezono, o 2001 metais perėjęs į „Lietuvos rytą” padėjo vilniečiams tapti lygos čempionais.
Įvairia veikla, kuri nesusijusi su krepšiniu, dabar užsiimantis buvęs krepšininkas turi įsigijęs abonementą į „Lietuvos ryto” varžybas „Siemens” arenoje, o „Žalgirio” žaidimą įprastai stebi per televizorių.
30-metis P. Čukinas „Lietuvos ryte” žaidė 2002–2006 m., „Žalgiryje” – 2009–2010 metais. Šį sezoną „Prienų” klube pradėjęs, o vėliau į Iraną persikėlęs vidurio puolėjas nuolat seka Lietuvos krepšinio įvykius net būdamas užsienyje.
Sudėtis. „Kauno klubas tiesiog turi daugiau geresnių ir labiau patyrusių žaidėjų, – įsitikinęs K. Šeštokas, kuris pats dalyvavo 34-eriose LKL finalo serijos rungtynėse. – Broliai Lavrinovičiai, Marko Popovičius, šį sezoną atsiskleidęs Mindaugas Kuzminskas – gali iššauti bet kuris jų.
Vilniečiai – jaunesni. Be to, jų suolas dar labiau sutrumpėjo atleidus Dejaną Ivanovą.”
P. Čukinas irgi mano, kad svarstykles finalo serijoje Kauno klubo naudai turėtų nusverti stipresnė sudėtis: „Tai natūralu, nes „Žalgiris” išleido žaidėjams gerokai daugiau pinigų.”
„Kauno komanda tiesiog turi daugiau ginklų”, – pridūrė K. Marčiulionis.
Grandys. Atkrintamosiose varžybose broliai Lavrinovičiai net ir žaisdami mažiau nei po 20 minučių kartu rinko po 28,8 taško. „Žalgirio” aukštaūgiai drauge su Robertu Javtoku turėtų sudaryti grandį, kuri dominuos po krepšiais. Tuo įsitikinę visi trys pašnekovai.
„Nors Pauliaus Jankūno labai trūks, Kauno klubas turėtų pasinaudoti savo priekine linija. Juolab kad „Lietuvos ryto” aukštaūgiai Tomislavas Zubčičius ir Patrickas O’Bryantas įprastai žaidžia nedaug”, – pabrėžė K.Šeštokas.
„Broliai ir R. Javtokas turės persvarą, bet „Lietuvos rytas” gali juos pristabdyti savo agresyvia gynyba, kuria vilniečiai visada pasižymėjo”, – sakė P.Čukinas.
K. Marčiulionis mano, kad „Lietuvos ryto” atsvara varžovų priekinei linijai gali tapti tolimi metimai: „Jei tritaškiai kris, kaip šį sezoną buvo ne kartą, vilniečiai turi šansų.”
Naudingiausias. K.Šeštoko nuomone, naudingiausiu LKL finalo serijos žaidėju taps Lavrinovičius: „Tik nežinau, kuris – Darjušas ar Kšyštofas. „Lietuvos ryto” komandoje geriausias turėtų būti Renaldas Seibutis.”
K. Marčiulionis spėja, kad LKL finalo serijoje aikštėje geriausiai jausis tokie patyrę žaidėjai kaip Rimantas Kaukėnas.
„Gerai jį pažįstu ir žinau, kad, nepaisant „Žalgirį” užgulusių sunkumų, finale R. Kaukėnas atiduos 100 proc. jėgų, – kalbėjo K. Marčiulionis. – „Lietuvos ryto” komandoje man patinka Nemanja Nedovičius.
Šio krepšininko žaidimas kiek banguoja, bet tai geras žaidėjas ir matyti, kad taps dar geresnis ateityje.”
Pernai LKL finalo serijoje naudingiausiu žaidėju tapo žalgirietis Tomas Delininkaitis, ir niekas pernelyg nenustebtų, jei per šią LKL finalo seriją atsiskleis kuris nors nuo atsarginių suolo kylantis krepšininkas.
„X faktoriumi galėtų tapti Adas Juškevičius, – svarstė P. Čukinas, prisiminęs, kaip per pastarąsias LKL pusfinalio rungtynes Klaipėdoje „Žalgirio” gynėjas per 27 min. pelnė 27 taškus. – Kita vertus, finalo serijoje Joanas Plaza tikriausiai labiau remsis patyrusiais žaidėjais.”
Treneriai. Katalonas J. Plaza ir vokietis Dirkas Bauermannas – vienas kito verti varžovai, bet vertinant trenerius buvusių krepšininkų nuomonės išsiskyrė.
„J. Plaza puikiai valdo komandą. Užtenka prisiminti, kokius sunkumus jis turėjo įveikti šį sezoną, – pažymėjo K. Marčiulionis. – Jis geriau žino savo žaidėjų galimybes, o D. Bauermannas neturėjo tiek laiko apsiprasti Vilniuje. „Lietuvos rytui” jis vadovauja trumpiau nei du mėnesius, jam kiekviena diena vis dar nauja ir reikia daugiau laiko įdiegti savas sistemas.”
K. Šeštokas mano, kad D. Bauermannas savo idėjas spėjo įdiegti: „Jis padarė permainų, ir su šiuo treneriu „Lietuvos ryto” gynyba tapo tvirtesnė. J. Plaza Eurolygos varžybose neišvengė klaidų rungtynių metu keisdamas žaidėjus.”
Spėjimai. 4:2 laimės „Žalgiris” – tokią LKL finalo serijos baigtį pranašauja K. Šeštokas ir K. Marčiulionis.
P. Čukinas irgi mano, kad LKL čempionu taps „Žalgiris”. „Bus 4:3, – spėjo krepšininkas. – Norėčiau, kad čempionas paaiškėtų po lemiamų rungtynių.”
Varžovai – skaičių veidrodyje
„Žalgiris” „Lietuvos rytas”
Kelias į finalą
Reguliariajame sezone užėmė 1-ąją vietą (10 ir 2). Ketvirtfinalyje nugalėjo „Nevėžį” 2:0, pusfinalyje – „Neptūną” 2:0. Lyderiai: M. Kuzminskas – 13,2 tšk., 4,8 atk. kam., K. Lavrinovičius – 11,7 tšk., D. Lavrinovičius – 11,6 tšk., R. Javtokas – 8,6 tšk., A.J uškevičius – 8,4 tšk., 2,4 rez. perd.
Reguliariajame sezone užėmė 2-ąją vietą (10 ir 2). Ketvirtfinalyje nugalėjo „Juventus” 2:0, pusfinalyje – „Prienus” 2:0. Lyderiai: R. Seibutis – 16,1 tšk., 3,3 rez. perd., M. Katelynas – 11,5 tšk., 4,7 atk. kam., N. Nedovičius – 11,3 tšk., 3,6 rez. perd., T. Lydeka – 10 tšk., J. Blūmas – 8,4 tšk.
Tarpusavio rungtynės
Reguliariajame sezone komandos pasidalijo po pergalę. Vilniuje laimėjo „Žalgiris” 90:79 (M. Popovičius 20, I. Jaaberas 16, R. Kaukėnas 12/R. Seibutis 25, N. Nedovičius 11, M. Katelynas 10), Kaune – „Lietuvos rytas” 73:70 (po pratęsimo; E. Bendžius 18, R. Seibutis 17/ A. Juškevičius ir M. Kuzminskas po 10).
Kiti turnyrai
Eurolygos pirmojo etapo grupėje užėmė 1-ąją vietą (8 ir 2), „Top 16” etapo grupėje – 6-ąją vietą (6 ir 8). Jungtinės lygos grupėje užėmė 1-ąją vietą (16 ir 2) ir pateko į ketvirtfinalį.
Iš viso žaidė 58 rungtynes ir pasiekė 44 pergales.
Eurolygos pirmojo etapo grupėje užėmė 5-ąją vietą (2 ir 8) ir į „Top 16” etapą nepateko. Jungtinės lygos grupėje užėmė 7-ąją vietą (9 ir 9) ir į atkrintamąsias varžybas nepateko.
Iš viso žaidė 44 rungtynes ir pasiekė 25 pergales.
Visi LKL finalai: nuo 1994-ųjų iki 2012-ųjų
Metai Čempionas Vicečempionas Rezult.
1994 „Žalgiris” (1) „Atletas” (2) 3:1
1995 „Žalgiris” (1) „Atletas” (2) 3:0
1996 „Žalgiris” (2) „Atletas” (1) 3:2
1997 „Žalgiris” (1) „Žemaitijos olimpas” (2) 3:0
1998 „Žalgiris” (1) „Atletas” (3) 3:1
1999 „Žalgiris” (1) „Lietuvos rytas” (2) 3:0
2000 „Lietuvos rytas” (2) „Žalgiris” (1) 3:1
2001 „Žalgiris” (2) „Lietuvos rytas” (2) 3:2
2002 „Lietuvos rytas” (1) „Žalgiris” (2) 4:3
2003 „Žalgiris” (2) „Lietuvos rytas” (1) 4:2
2004 „Žalgiris” (1) „Lietuvos rytas” (2) 4:0
2005 „Žalgiris” (1) „Lietuvos rytas” (2) 4:0
2006 „Lietuvos rytas” (1) „Žalgiris” (2) 4:0
2007 „Žalgiris” (1) „Lietuvos rytas” (2) 4:2
2008 „Žalgiris” (2) „Lietuvos rytas” (1) 4:1
2009 „Lietuvos rytas” (2) „Žalgiris” (1) 4:1
2010 „Lietuvos rytas” (1) „Žalgiris” (2) 4:3
2011 „Žalgiris” (1) „Lietuvos rytas” (2) 4:1
2012 „Žalgiris” (1) „Lietuvos rytas” (2) 3:0
Skliaustuose – reguliariajame sezone užimta vieta.
