67-erių žurnalistas jau 21 metus fiksuoja Lietuvos krepšinio pulsą. Jį puikiai pažįsta ir treneriai, ir krepšininkai. Daugybę lobiu vadinamos archyvinės medžiagos sukaupęs V. Mačiulis šiame sezone sukosi Kauno „Žalgirio“ klubo koridoriuose, rūbinėse.
Kai „Žalgiryje“ buvo nustota mokėti atlyginimus, krepšininkai kreipėsi ir į jį: „Kas dabar bus?“ - klausdavo.
Hepatito C virusą įveikęs laidos „Krepšinio pasaulyje“ veidas šiuo metu ilsisi ir neliečia filmavimo kameros.
„Jaučiuosi puikiai, tačiau nusprendžiau pailsėti. Ne daug kas žino, tačiau turiu ir daugiau darbų, pareigų, todėl vis tiek esu užsiėmęs. Žinoma, jeigu atsirastų nauja aparatūra, galbūt ir dabar padirbėčiau“, - vandalų nuniokotus Kauno žurnalistų namus prisiminė V. Mačiulis.
„Esame prie pat naktinio klubo. Gal kas nors pamatė pro langą daug kamerų ir pagalvojo, kad tai – apsaugininkų kambarys, čia įrašinėjama tai, kas vyksta gatvėje? - svarstė žurnalistas ir patikino: – Lietuvos krepšinio archyvai visiškai nenukentėjo.“
V. Mačiulis interviu portalui lrytas.lt kalbėjo apie „Žalgirio“ trenerio Joano Plazos tvirtybę, iššūkius treneriams dirbant su Vladimiru Romanovu, žalgiriečių nuotaikas ir kalbas klubo finansinės krizės metu.
„Dabar Mindaugas Kuzminskas atsiskleidė, žaidžia nuostabiai, tačiau jeigu būtų likęs Aleksandras Trifunovičius, jam nebūtų pavykę to padaryti. A. Trifunovičius jį žlugdė“, - atskleidė V. Mačiulis, manantis, J. Plaza vertėtų įrašyti į geriausių „Žalgirio“ trenerių sąrašą.
A. Trifunovičius menkino M. Kuzminską
- Ar išgirdus prašymą įvertinti Kauno „Žalgirio“ sezoną, pirmiausia į galvą lenda geros mintys? - lrytas.lt paklausė V. Mačiulio.
- Po Jono Kazlausko 1999 metų neprisimenu tokio „Žalgirio“ sezono, kuris būtų buvęs toks įtemptas, malonus ir gražus akiai, kaip šis.
Buvo vienas ar kitas puikus mačas, tačiau tikrai nepamenu per savo gyvenimą tokio galingo sezono. Po 1999-ųjų toks sezonas yra „Žalgirio“ viršūnė.
Komanda turi nuostabų trenerį, kuris dirba nuosekliai, rimtai ir sugeba valdyti visą komandą. Visi žinome, kokie buvo klubo finansiniai sunkumai, todėl reikia nusilenkti prieš visus krepšininkus, trenerių štabą.
Labai gaila, kad buvo patirti pralaimėjimai vienu ar kelių taškų skirtumu. Jeigu būtų čia pasisekę, „Žalgiris“ galėjo žaisti ir finaliniame ketverte.
Tačiau to padaryti nepavyko, o kalbos apie nemokamus atlyginimus tik garsėjo. Viena bėda – ne bėda. Pralaimėjimai, pinigų trūkumas, tada ir žaidėjai pradėjo išvažinėti. Nepamirškime, kad koją kišo ir traumos.
Nerimą kėlė tai, kad „Žalgiris“ šiame sezone per anksti pasiekė gerą formą. Visus labai traiškėme, tačiau taip nebūna, kad komanda visą sezoną išlaikytų puikų, aukštą lygį. Vladas Garastas sakydavo, kad turi paskaičiuoti, jog finiše turėtum daugiausia jėgų ir būtum geriausias.
Duok Dieve, kad dar kada nors išvystume tokį „Žalgirio“ sezoną, koks buvo dabar.
- Ar sužinojęs apie naujus krepšininkus, trenerį, tikėjotės tokio „Žalgirio“ žygio?
- Kauno komanda tikrai viršijo mano lūkesčius. Per pastaruosius metus „Žalgiryje“ buvo pakeista daugybė žaidėjų, sporto direktorių, vyriausiųjų trenerių, todėl maniau, kad vėl bus tas pats. Atrodė, kad vėl visi paklus Vladimiro Romanovo norams.
Tačiau mane nustebino, kad J. Plaza šitaip atsilaikė, o V. Romanovas tesėjo savo žodį nesikišti į žaidimo reikalus.
Manau, kad V. Romanovas suprato, jog savo patarimais komandai nieko gero neduos. Jis nesikišo ir nenurodinėjo treneriui, kas kiek turėtų žaisti.
Ir kokius mes rezultatus pamatėme! Juk smagu, kai puikiai žaidžia M. Kuzminskas, o kur jis buvo praėjusiame sezone? Jį tiesiog užgujo A. Trifunovičius. M. Kuzminskas buvo nurašytas, psichologiškai sugniuždytas. A. Trifunovičius sakydavo, kad jis net antroje pagal pajėgumą lygoje nevertas žaisti. O kaip dabar atsiskleidė šis krepšininkas? Jis ir tada buvo talentingas, bet kai tave niekina, nieko negali padaryti.
Tačiau J. Plaza įžvelgė jo potencialą ir leido krepšininkui atsiskleisti.
„Žalgiris“ šiame sezone žaidė taip, kaip norėjo treneris. Visa komanda atrodė galingai.
Prisipažinsiu, kad maniau, jog broliai neatlaikys tokio ilgo ir rimto sezono. Vis dėlto amžius ne tas, traumos persekiojo. Tačiau ir Darjušas, ir Kšyštofas žaidžia labai tvirtai ir nuostabiai. Labai gerai atrodo ir Rimantas Kaukėnas. Jeigu „Žalgiryje“ dar būtų galėję žaisti Robertas Javtokas ir Paulius Jankūnas – būtume Eurolygoje pamatę visai kitokius rezultatus.
Žinoma, koją kišo ir piniginiai dalykai. Savo laidą „Krepšinio pasaulyje“ galiu nemokamai daryti, tačiau krepšininkai ilgai taip žaisti negali.
Tačiau noriu pabrėžti, kad labai senai V. Romanovas buvo pradėjęs kalbėti, kad nepatemps klubo, kad jam reikia paramos. Vėliau jis kreipėsi į sirgalius, savivaldybę.
- Kai krepšinio specialistai kalba, visuomet pamini J. Plazą. Ar šį trenerį laikytumėte geriausiu klubo istorijoje?
- Nepamirškime, kad dar buvo V. Garastas. Manau, kad dabar „Žalgiris“ turi tris iškiliausius strategus – V. Garastą, J. Kazlauską ir J. Plazą. Kiekvienas treneris pasižymėjo savo laiku.
Pripažinkime, kad J. Plaza turėjo labai gerą komandą, puikius žaidėjus. Ir savo griežtumu jis visus sustygavo. Kažkada paklausiau M. Kuzminsko, ar treneris labai rėkia, o jis man atsakė: „Jam nereikia rėkti. Užtenka pažiūrėti ereliškom akim, tai mes visi pritupiam.“
Be to, tikrai V. Garasto ar J. Kazlausko nervai nebūtų išlaikę dirbant su V. Romanovu.
Manau, kad J. Plaza „Žalgiryje“ nori likti ir kitąmet. Jam tikrai patinka Lietuva – jis liaupsina mūsų krepšinį, „Žalgirio“ sirgalius. Knygos pristatyme susirinko daug gerbėjų. Jis čia tikrai randa džiaugsmą.
Juk jo pinigai buvo ar yra įšaldyti po Ūkio banko griūties. Jeigu jam čia nepatiktų, būtų pasakęs, kad jam nemalonu, situacija netvarkinga, ir atsisveikinęs. Tačiau to nepadarė.
Treneriu norėtų matyti R. Kurtinaitį
- Minėjote, kad V. Romanovas šiemet nesikišo į žaidimo reikalus, leido treneriui dirbti savaip. Anksčiau V. Romanovas buvo pagarsėjęs savo pomėgiu nustatyti starto penketus, žaidėjų keitimus. Kas tokio nutiko, kad viskas pasikeitė?
- Atvykdamas J. Plaza žinojo V. Romanovo norus kištis į žaidimą. Tiksliai nežinau, bet manau, kad vienas iš J. Plazos reikalavimų buvo laisvė darbe.
Tačiau ir V. Romanovas suprato, kad nepritarsi čia per daug. Kaip savininkas jis turėjo teisę tai daryti. Jis galvodavo, kad reikia krepšininkus užauginti ir tada parduoti. Taip klubui atsirastų papildomų pinigų. Todėl jis skatindavo tuos dažnus keitimus.
O jeigu išvyktų (J. Plaza - red.), tai laukčiau Rimo Kurtinaičio. Jis pats yra pasakęs, kad labai nori grįžti į Kauną ir treniruoti „Žalgirį“.
- Tačiau ankstesniems treneriams tekdavo susidurti su tokiomis problemomis?
- Be abejo. Kažkada mane prisileisdavo anksčiau ir aš tada esu V. Romanovo kabinete nufilmavęs, kaip jis kalbasi su Iliasu Zouros. Tai buvo paviešinta. Jau vien iš to reportažo buvo galima suprasti, kad treneriams – labai sunku.
Tačiau kai tu kiši daug pinigų, tai ir užsimanai viską lyg šachmatų figūras stumdyti. Manau, kad tai – žmogiška. Juk kiekvienas klystame.
Nors V. Romanovas nėra labai mėgstamas, aš jį gerbiu. Juk jis mokėjo labai didelius pinigus ir ieškojo investicijų klubui. Gal net per daug pinigų jis įdėjo.
Neturėjo pinigų dantistui
- Jūs anksčiau, nei viešai buvo paskelbta, žinojote, kad „Žalgiryje“ nemokami atlyginimai. Su krepšininkais susitikdavote koridoriuose, kokios būdavo jų nuotaikos?
- Teko su krepšininkais pasikalbėti ar prie automobilio, ar gatvėje. Daug ten neprikalbėsi. „Kaip bus? Gal jūs žinot? Ar gausim tuos atlyginimus?“ - klausdavo jie. Visi yra žmonės ir visiems reikia pinigų. O kokia tų jaunųjų krepšininkų situacija buvo – juk griuvus Ūkio bankui buvo įšaldyti jų pinigai. Atliekamų tai jie neturėjo.
Pamenu, kad vienas iš tų jaunėlių ir sakė, jog ketino eiti pas dantų gydytoją, tačiau neturėjo už ką.
Tačiau man patinka žalgiriečiai tuo, kad jie padaro darbą ir tik tada nervinasi dėl pinigų.
- Gandai buvo patvirtinti. „Žalgiris“ oficialiai prakalbo apie skolas krepšininkams. Netrukus V. Romanovas kreipėsi į sirgalius ir patraukė į Kauno miesto savivaldybę prašyti dešimties milijonų litų. Žiniasklaida iškart atsisuko į krepšininkus. Ar viskam iškilus į paviršių neatsirado didesnė įtampa?
- Tada žalgiriečiai dar per daug nedramatizavo. Sauliaus Štombergo paklausiau, ir jis sako: „Na negaunu, bet kaip ir visi.“ Nebuvo tų pykčių. Manau, kad atsiskleidė „Žalgirio“ žaidėjų profesionalumas. Galbūt kita komanda seniai būtų pradėjusi boikotus ar išsivaikščiojusi.
Lietuvių toks charakteris. Jie visad galvoja, kad ateis laikas, kai viskas susitvarkys.
Vytenis Lipkevičius sakė: „Dabar negaunu pinigų, bet vis tiek sumokės. Mums dabar svarbu žaisti.“
Puikus požiūris. Aš stengdavausi paprovokuoti juos, tačiau dejonių nebuvo.
- O koks buvo legionierių tonas?
- Su legionieriais nebendravau, tačiau užtekdavo pažiūrėti į atsarginių suolelį per rungtynes. Mačas vyksta, lietuviai šokinėja, juda, o jie į viską žiūri šalčiau. Ir po rungtynių emocijos buvo labai menkos. Tačiau juk jie atvyko žaisti dėl pinigų.
Jie labiau jautė tą jausmą, kad gali prarasti visus pinigus.
Smerkia nekantrius sirgalius
- Dar visai neseniai LKL palietė nedidelis skandalas. Po Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos pergalės prieš „Žalgirį“ 73:70 pasklido sąmokslo teorija, kad rezultatas buvo sutartas.
- Nesąmonė. Tikrai to nebuvo. E. Bendžius pataikė tuos tritaškius ir užvedė „Lietuvos ryto“ komandą. Vilniečiams rungtynių svarba buvo aiški – gyvenk arba mirk. Jie padarė viską. Aš pats sėdėjau prie „Žalgirio“ atsarginių suolo. Matėsi emocijose, kad vilniečiai labiau trokšta pergalės. Nesakau, kad „Žalgiris“ nesistengė, tačiau jiems nepavykdavo pataikyti. Kodėl tada niekas nesakė, kad su „Real“ ar „Panathinaikos“ komandomis buvo sutarta baigtis?
- Jūs esate matęs ne vieną krepšininkų kartą. Žinote žaidėjų atsidavimą rinktinei savo mylimiausiam klubui. Internete matėme vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip „Žalgirio“ gerbėjas išmeta abonementą į Nemuną. Ar jūs, tiek laiko atidavęs krepšiniui, suprantate tokį poelgį?
– Mes visi esame ligoniai, o krepšinio gerbėjai – dvigubi. Iš gerosios pusės, žinoma. Tačiau tokie poelgiai – vaikiški. Juk nėra pasaulyje komandos, kuri visuomet laimėtų. Tai savęs išdavystė ir taip tikrai neturėtų būti. Tokiais poelgiais žeminame save. Man būtų gėda, jeigu taip pasielgčiau.
Galų gale, juk gali padovanoti kitam. Tokiam „Žalgirio“ sirgaliui, kuris neturi pinigų įsigyti abonementui, tačiau mielai stebėtų rungtynes arenoje. O pats eik ir sėdėk prie televizijos ekrano ar iš viso nebežiūrėk.
Tas elgesys – tikras pažeminimas.
Filmo apie „Žalgirį" ašis - broliai
- Esate minėjęs, kad būtų įdomu sukurti trumpą filmą apie „Žalgirio“ sezoną. Kokie būtų pagrindiniai akcentai?
- Broliai. Tikrai jie. Darjušas ir Kšyštofas su savo linksmumu, gebėjimais pokštauti kūrė puikią atmosferą. Kai kurie krepšininkai prieš rungtynes nėra linkę dalinti parašų ar gaišti laiko fotografuojantis. Tačiau ne broliai. Jie visada sustos, nusišypsos, nusifotografuos, pasirašys. Jie abu įkvepia visą komandą.
Jeigu toks filmas atsirastų, viskas suktųsi apie brolius – ir aikštėje, ir už jos ribų. Toks jų bendravimas ir šiltumas visą komandą broliais paverčia.
Kai „Žalgiris“ pralaimi, jie vis tiek pajuokauja, panaikina įtampą. O ant atsarginių suolelio visada reaguoja emociškai.
Žinoma, dar būtina paminėti Marko Popovičių. Net nesuprantu, iš kur ta jo meilė Lietuvai ir „Žalgiriui“. Tačiau paminėti turėtų būti visi – juk jie ir yra „Žalgiris“.
