Rungtynės.
S. Jovaiša: „Apie kažkokią krepšinio estetiką, ypač pirmoje rungtynių dalyje, būtų sunku kalbėti. Žalgiriečiai dėl suprantamų priežasčių atrodė nusiminę, praradę visas viltis ir ne per daug besistengę. Žaidė tiek, kiek leido CSKA. Varžovai norėjo įgyti pranašumą ir tai padarė gana anksti. Po dviejų kėlinių atrodė, kad liko tik formalumas, tačiau trečiojo kėlinio antroje dalyje matėme intrigą, kai individualiais veiksmais Oliveris Lafayette'as, kiti žaidėjai nubaudė užmigusius maskviečius. Matėme, kad varžovai daugiau norėjo ir turėjo daugiau vidinės energijos iškovoti pergalę. Jiems tereikėjo stabtelėti, gauti pylos iš trenerio ir reikalai vėl pasisuko jų naudai. Žalgiriečiai ne tai, kad nenorėjo, bet tiesiog nesugebėjo sėkmingai užbaigti šių rungtynių. Galime tik pasidžiaugti, kad nebuvo sutriuškinimo.“
T. Keršis: „Smagu, kad pralaimėjome nedideliu skirtumu. Manau, kad tokiomis sąlygomis būtų sunku siekti pergalės. Kauniečiai kaip galėjo, taip stengėsi ir kovėsi.“
Pralaimėjimo priežastys.
S. Jovaiša: „Jau seniai tęsiasi ne kokia situacija klubo viduje su finansais, su žaidėjų pasitraukimu iš komandos. Ir vis dėlto, vyrai randa jėgų pakovoti. Manau, kad nusiteikimas būtų buvęs kitoks, jei būtų buvusi reali galimybė pakovoti dėl vietos ketvertuke savo grupėje. Kadangi tokių vilčių nebėra tai ir žaidimas tampa atsargesniu, atsidavimas rungtynėms ne toks aistringas.“
T. Keršis: „Iš pirmo žvilgsnio man šios rungtynės priminė ikisezonines, kai nėra labai daug dėl ko kovoti, o treneriai bando kažkokias naujoves, žaidėjus. Žaisti gavo Vladimiras Micovas, Zoranas Ercegas, Theodoros Papaloukas žaidė ilgiau nei įprastai. Matyt ir derinius naujus išbandė, todėl CSKA išsimušdavo iš ritmo. Tačiau visada jautėsi, kad aikštės šeimininkai gali įjungti aukštesnę pavarą, sužaisti rimčiau ir nugalėti.
„Žalgiris“ prarado T. Dardeną, M. Popovičių, jų labai trūko. Ir manau, kad šiai dienai CSKA yra stipresnė komanda. Žalgiriečių žaidime pasigedome tokios aistros, kai kovojama ar tai už Lietuvos rinktinę, ar „Žalgirio“ vardą.
Mesta mažai baudos metimų ir rungtynės, pagal Eurolygos standartus, vyko trumpai. Paprastai žaidžiama apie dvi valandas, o dabar viskas baigėsi per pusantros valandos. Toks įspūdis, kad ir vieni, ir kiti saugojosi traumų. Nors stengėsi ir bėgo iš visų jėgų, bet papildomos aistros trūko.“
Kodėl išlyginus rezultatą nepavyko perimti iniciatyvos? (Trečio kėlinio pabaigoje – 48:48)
S. Jovaiša: „Pirmiausia, nurodymus susikaupti labai laiku gavo CSKA komanda. Juk jiems pergalė taip pat buvo reikalinga kovojant dėl aukščiausių vietų grupėje ir geresnės pozicijos ketvirtfinalio varžybose. Sugrįžo jų jėga, susikaupimas, todėl mūsiškiai nebegalėjo likti ant tos bangos ir lygiai kautis iki rungtynių pabaigos. Nėra aistros ir nusiteikimo, kad būtinai reikia laimėti. Tas ir suveikė.“
T. Keršis: „Toks jausmas, kad CSKA treneris eksperimentavo, o pagrindiniai žaidėjai buvo nusiteikę avantiūriškai, žaidė nejausdami didelės atsakomybės dėl prarasto kamuolio ar neįmesto metimo . Tai leido žalgiriečiams sukurti intrigą ir išlyginti rezultatą, bet tik iki to momento, kai varžovai ketvirtajame kėlinyje sumąstė susiimti ir padaryti labai nedaug, kad iškovotų pergalę. Tai kažkiek net priminė NBA, kai abi komandos laukia ketvirtojo kėlinio, kai reikės susiimti ir pažiūrėti, kurie čia stipresni.
Manau, kad rezultato išlyginimas buvo susijęs su CSKA veiksmais aikštėje – keitimų, eksperimentų. Net suabejočiau ar patys žalgiriečiai tikėjo, kad šiai dienai CSKA yra įveikiama.“
Žalgiriečių nusiteikimas.
S. Jovaiša: „Nežiūrint į tai, kokia situacija yra komandoje ir, kad sezono pabaiga gali būti rūškana, ypatingai jauniems žaidėjams reikėtų nesidairyti, kaip jaučiasi vyresni žaidėjai. Jie tiesiog elgiasi kaip dabartiniai profesionalai, moka atlyginimą – žaisime, nemoka – tiek to, ateisime, valdiškai atbūsime, kad labai neužkliūtume žiūrovams, kažką darysime, bet ne daugiau. Norėtųsi, kad jauni žaidėjai taip nesielgtų ir tokie neaugtų. Visko gyvenime būna, bet pagarbą reikia užsitarnauti jau nuo ankstyvo žaidėjo amžiaus. Būtų galima paminėti, kad šiose rungtynėse Mindaugo Kuzminsko ir Mario Delašo taip normaliai ir nesimatė. Bendra nuotaika palietė ir juos. O to nesinorėtų. Juk jaunimas turėtų viduje kautis ir rodyti geresnes savybes.“
T. Keršis: „Pats esu buvęs panašioje situacijoje prieš keletą metų. Gal ne tokioje drastiškoje, kaip žalgiriečiai. Reikia ir juos suprasti. Kaip kiekvienas iš mūsų elgtųsi, jei ilgą laiką negautų atlyginimo, o kiekvieną rytą reikia keltis, rasti pinigų kurui, važiuoti į darbą, nevėluoti ir dirbti fiziškai alinantį darbą? Manau, kad jautėsi, jog tas Eurolygos aštuonetas slysta iš rankų ir žaidėjai užbaiginėja sezoną. Kol dar buvo viltis kautis dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas, matėsi, kad kiekvienas yra pasiruošęs gulti ant kamuolio ir neskaičiuoti mėlynių ant savo kūno. Manau, kad situacija, kuri yra dabar, labai paveikė žaidėjus. Dėl ko griūti, dėl ko verstis per galvą, kai padėtis tokia? Kiek įmanoma treneris Joanas Plaza sugebėjo įkvėpti komandą, kad kautųsi garbingai, kad siektų pergalės. Vis dėlto, manau, kad situacija yra sudėtingesnė, nei mes galime įsivaizduoti.“
„Žalgirio“ netektys.
S. Jovaiša: „Ar būtų buvę visi žaidėjai, ar tiek, kiek žaidė – ta vidinė nuotaika ir nežinia kiek jau seniai yra paveikusi komandą. Reikia pagirti vyrus, kad jie nepalūžo nepaisant skaudžių nesėkmių, pralaimėjimų vienu tašku keliose rungtynėse. Tačiau viskas susidėjo į bendrą slogią nuotaiką. Žinoma, jei būtų žaidusi ta komanda, kuri buvo sezono pradžioje, būtų visai kiti rezultatai. Bet viskas prasidėjo prieš tris mėnesius, visos finansinės nesąmonės ir nežinomybė klube. O tai atsiliepia psichologiškai tiek kiekvienam individualiai, tiek visai komandai.“
T. Keršis: „Nežinau dėl ko M. Popovičius negalėjo žaisti, kokio rimtumo ta trauma ar šiaip saugojosi, kad nuvažiuotų sveikas į kitą komandą, jei turi tokių planų. Bet tiek jis, tiek T. Dardenas buvo labai svarbūs žaidėjai, apie juos nemažai sukosi žaidimas. Tokie žaidėjai, kaip M. Kuzminskas, kaip visi aukštaūgiai, gyvena nuo M. Popovičiaus ir T. Dardeno sukuriamų situacijų. Jų netektys pakeitė „Žalgirio“ žaidimą ir braižą.
Sezono pradžioje dėtos viltys.
S. Jovaiša: „Buvo tikrai daug žadanti pradžia, su didelėmis viltimis. Mes net galvojome, kad galime pakovoti dėl aukščiausių vietų ir patekimo į finalo ketvertą. Ir tam buvo tikrai neblogos prielaidos. Tačiau viską sustabdė tos vidinės nelaimės klube, kurios prasidėjo neapskaičiavus verslo plano. Kaip galima sėkmingai baigti darbą, jei finansavimas nutrūksta vidury statybų? Visi mechanizmai sutrinka.
Dar norėčiau paminėti pralaimėjimą Jungtinės lygos turnyre „Minsk“ komandai. Tai ne pralaimėti CSKA. Mes puikiai suprantame kokia yra situacija, bet norisi, kad jie liktų profesionalais ir tokias komandas nugalėtų. Tas pralaimėjimas situacijos nepagerins ir garbės nedaro. Bet ką padarysi, negalime kaltinti žaidėjų, jei jie viduje blogai jaučiasi ir negali atsiduoti, kaip privalo.“
T. Keršis: „Sezono pradžioje matėme labai gerą žaidimą, kuris sukėlė didelį ažiotažą ir užkėlė didelius lūkesčius. Diskutavome, ar ne per anksti buvo pasiekta optimali sportinė forma. Treneris J. Plaza darbą pradėjo šiek tiek iš kitos pusės, nei kiti treneriai. Jis akcentavo, kad žaidėjai neturi ilsėtis, jie turi kautis, o pavyksta ar ne – čia kitas dalykas. Jis diegė vertybes komandai. Todėl tie keli mėnesiai mus žavėjo, tikėjomės geros pabaigos. Bet, nenustebčiau, kad tuo metu, kai nesitreniruoja, žaidėjai gal net sapnuoja tas finansines situacijas.
Manau, kad jei būtų reali galimybė patekti į kitą etapą, jei būtų dėl ko kautis, tai ir mes tikėtume komanda ir žaidėjai patys tikėtų ir kautųsi dėl garbės ir tų vertybių, kurias įdiegė atėjęs treneris. Bet dabar, kai suvokia, kad vilčių nebėra, tai kiekvienas galvoja, kodėl jis dirba tokį alinantį darbą ir ieško galimybių, kaip daugiau negyventi į skolą.“
