„Jei tik pačiai nėra treniruotės ar rungtynių visada skubu pažiūrėti kaip žaidžia „Lietuvos rytas“. Nors labiau į sesę žiūriu, o ne krepšinį, - nusijuokė krepšininkė D. Belickaitė, - Kartais net laukiu kol treneris paprašys minutės pertraukėlės. Norisi pažiūrėti kaip sesė šoka.“
Pasuko skirtingais keliais
Seserys Belickaitės nuo mažens gyveno šokio ritmu. Abi lankė pramoginių šokių pamokas, tačiau prieš penkerius metus jų keliai išsiskyrė.
Tuomet dar 11-os metų Dalia nusprendė išbandyti krepšinį.
„Žaisti krepšinį man patiko daug labiau nei šokti. Šokių treniruočių vis bandydavau išvengti, o į krepšinį ėjau su malonumu“, - prisiminė neseniai 16-ąjį gimtadienį atšventusi krepšininkė.
Tuo tarpu Sigita pramoginių šokių atsisakė ne savo noru. Merginą paliko partneris, nusprendęs atsidėti mokslams. Naujo porininko paieškos buvo nesėkmingos, todėl prieš dvejus metus Sigita pravėrė „Lietuvos ryto“ palaikymo šokėjų grupės duris.
„Turėjau galimybę išbandyti krepšinį. Tėtis siūlė ir man, kai sesė pradėjo žaisti, bet man labiau patiko šokti“, - kalbėjo S. Belickaitė.
Debiutas, paženklintas sidabru
Pasibaigęs Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezonas D. Belickaitei buvo debiutinis. Profesionalės karjerą perspektyvi penkiolikmetė pradėjo sostinės „Kibirkšties“ ekipoje ir sezono pabaigoje pasidabino sidabro medaliu.
D. Belickaitė šiais metais vos spėjo suktis. Ji ne tik rungtyniavo LMKL čempionate, bet ir padėjo Vilniaus krepšinio mokyklos jaunių komandai iškovoti Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) nugalėtojos titulą.
„Tarp moterų ir moksleivių lygų yra didžiulis skirtumas. Kai žaidžiu su mergaitėmis, daugiau reikia vienai sužaisti, dažniau imtis iniciatyvos, o su moterimis - visai kitoks žaidimas. Jos kitaip mąsto, jos fiziškai stipresnės.
Kaip derinu? Treniruojuosi su moterimis, čia įgaunu daugiau patirties, tobulėju, o prieš MKL rungtynes nueinu į vieną treniruotę, prisimenu derinius, komandos drauges“, - pasakojo Dalia.
Stereotipams sako "ne"
Krepšinio šokėjos dažnai susiduria su skeptiška aplinkinių nuomone, esą joms pakanka gražiai atrodyti ir minutės pertraukėlės metu pasisukioti aikštėje.
„Tiesą sakant, buvau panašios nuomonės, kol pati nepradėjau šokti. Pirmas dvi savaites buvo taip sunku, kad grįždavau namo, atsiguldavau į lovą ir negalėdavau pajudėti. Visus raumenis skaudėdavo. Negalvojau, kad bus taip sunku. Čia reikia daug lankstumo, ištvermės“, - tikino Sigita.
Dar vienas stereotipas, su kuriuo susiduria šokėjos – draugystė su krepšininkais. 18-metė juokdamasi papurtė galvą: „Žmonės taip kalba tik todėl, kad mes sukamės toje pačioje aplinkoje.
Turime draugų krepšininkų, bet tai, kad siekiame su jais draugauti tikrai nėra tiesa. Viskas priklauso nuo žmogaus.
Ar sulaukiame jų dėmesio? Visaip būna. Būna pasisveikina, paklausia kaip sekasi. Nepraeina kaip per tuščią vietą.“
Simpatizuoja skirtingoms komandoms
Pradėjusi šokti „Lietuvos ryto“ palaikymo grupėje Sigita perėjo į kitą barikadų pusę. Nuo mažens seserys palaikė Kauno „Žalgirio“ krepšininkus, tačiau pastaruosius dvejus metus Sigita ploja vilniečiams.
„Palaikome abi komandas, tačiau, kai jos žaidžia tarpusavyje aš labiau sergu už „Žalgirį“, o Siga palaiko „Lietuvos rytą“. Tai suprantama, juk ji ten šoka, ten jos komanda“, - sakė Dalia.
„Anksčiau sirgau už „Žalgirį“, kaip ir visa šeima, net pradėjusi šokti galvojau, kad toliau žalgiriečius palaikysiu, bet „Lietuvos ryto“ komanda dabar man artimesnė, daug laiko čia praleidžiu. Kai tarpusavyje žaidžia šios komandos ir Dalia ploja „Žalgiriui“ visada priekaištauju, sakau: „Baik gi, juk „Lietuvos rytas“ turi laimėti“, - juokėsi Sigita.
Seserys nepraleidžia progos kartu per televiziją ar internetu pažiūrėti krepšinio rungtynių.
„Komentuojame, ginčijamės. Būna, kad Sigita nežino kokių nors taisyklių, todėl tenka jai paaiškinti, tačiau sesers krepšinio žinias įvertinčiau gana gerai“, - pagyrė D. Belickaitė.
Sigita – dažnas svečias „Kibirkšties“ rungtynėse, tačiau prisipažino, kad vyrų krepšinis jai įdomesnis.
„Jei sesė nežaistų, ko gero, nebūtų taip įdomu, nes moterų krepšinyje mažiau veiksmo. Tačiau, kai žaidžia Dalia – žiūriu su didesniu susidomėjimu, nei „Lietuvos ryto“ rungtynes. Man patinka stebėti kaip ji bėga, veržiasi, meta, kaip stengiasi ir kovoja“, - kalbėjo Sigita.
Dalijasi rūbais ir paslaptimis
Neretai galima išvysti Sigitą dėvint Dalios suknelę, arba Dalią su sesers palaidine. Panašaus ūgio ir sudėjimo merginos dalijasi rūbus, batus ir aksesuarus, tačiau neslepia, kartais tai iššaukia barnius.
„Ne visada pasiseka pasidalinti. Jei aš išeinu į mokyklą su jos rūbu, būna, kad gaunu žinutę: „Nejaugi išėjai su mano suknele?“ Supyksta truputį, bet esame susitarusios, kad dalinsimės“, - šypsojosi Sigita.
„Abi esame labai mergaitiškos. Anksčiau aš buvau sportiškesnė, beveik kaip berniukas, išvaizda man buvo visiškai nesvarbi, treningus apsirengdavau ir būdavo gerai. Dabar žymiai labiau pradėjau rūpintis savimi“, - pasakojo Dalia.
Nors tarp seserų yra dvejų metų skirtumas, viena kitą jos vadina geriausia drauge. Vyresnėlė Sigita negaili patarimų Daliai, tačiau to paties sulaukia ir iš sesers.
„Ji viską žino apie mane, o aš apie ją. Labai artimos esame, pasitariame, klausiame viena kitos nuomonės“, - aiškino D. Belickaitė.
„Dažniausiai broliai ir seserys nelabai gerai sutaria, o mes esame tokios artimos! Anksčiau nesutardavome, pasipešdavome, prieš kelerius metus susivienijome“, - antrino Sigita.
Vis dėlto, posakis „nėra namų be dūmų“ galioja ir Belickų namuose. Pavargusias po treniruočių seseris dažnai suerzina net menkiausia smulkmena, dėl kurios kyla ginčai.
„Būna, kad pavargusios išsiliejame viena ant kitos. Viskas erzina. Tai daiktas ne ten padėtas, tai šiaip kažko nepadarė. Organizmas pavargęs tai ir ieško prie ko prikibti“, - pasakojo Dalia.
„O jei dar mama liepia šunį išvesti, tai ir susipykstame, kurios čia eilė“, - juokėsi Sigita.
Skirtingi ateities planai
Merginos neslepia, užimtas treniruočių ir rungtynių grafikas mokslams ne į naudą.
„Jei jau nebespėju, jei labai daug kontrolinių darbų kitą dieną - tariuosi su trenere, leidžia neiti į treniruotę, bet taip būna retai. Jei vieną dieną nespėju paruošti namų darbų – kitą dieną ruošiuosi daugiau“, - pasakojo Sigita.
„Grįžtu pavargusi iš treniruotės, kartais neparuošiu namų darbų, tačiau kol kas mokslai labai nekenčia“, - tikino Dalia.
Devintą klasę baigusi Dalia ateityje save mato su krepšinio kamuoliu. Šiuo metu mergina su Lietuvos rinktine varžosi Estijoje vyksiančiame Europos jaunučių (iki 16 metų) B diviziono čempionate.
„Norėčiau sieti ateitį su krepšiniu, bet visko gali atsitikti, gali trauma koją pakišti. Vis dėlto, labai tikiuosi, kad mano krepšininkės karjera klostysis gerai“, - viliasi Dalia.
Tuo tarpu būsima abiturientė Sigita šoks dar kelerius metus. Vėliau merginos planuose - studijos ir darbas pagal įgytą specialybę.
„Nematau didelių perspektyvų šokiuose. Jei būčiau toliau lankiusi pramoginius šokius ir su partneriu būtume buvę gera pora, būtume galėję mokyti kitus, o dabar net nežinau ką su šokiais galėčiau daryti. Tai tik hobis. Galvoju apie psichologijos ar ekonomikos studijas, bet dar nesu apsisprendusi“, - planais dalijosi Sigita.
