Nacionalinio stadiono šmėkla slenka toliau – LFF pasiūlymo sulaukęs Vilnius atkerta: „Nesvarstome“

2024 m. gruodžio 11 d. 16:43
„Mes žaisdavom slėpynes tarp apleistų stadionų“, – vienoje iš dainų dainuodavo atlikėjai Rokas Yan ir Jessica Shy. Būtent stadionai Vilniaus kultūroje užėmė savo vietą ne tik dainose, bet ir futbole, tiesa, jame šių statinių kontekstas nupiešiamas ne iš pačios gražiausios pusės.
Daugiau nuotraukų (12)
Stadionai mūsų šalies galvos skausmu buvo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ir nors Ąžuolyne įsikūręs Kauno Dariaus ir Girėno stadionas prieš kelius metus buvo renovuotas ir triukšmingai „prikeltas“ antram gyvenimui, nemalonaus stadionų šleifo kvapo Lietuva neatsikratė.
„Pagaliau turime futbolo stadioną, bet jame negalime žaisti futbolo“, – dar rugsėjo mėnesį kalbėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius.
Būtent jo vadovaujama organizacija kartu su Lietuvos futbolo rinktine tapo situacijos įkaitais, kai dėl suniokotos stadiono vejos Kaune turėjusios vykti UEFA Tautų lygos rungtynės prieš Kiprą buvo perkeltos į Marijampolę.
To „kaltininkais“ tapo šio rašinio pradžioje jau minėta Jessica Shy bei pasaulinio garso muzikos žvaigždė Edas Sheeranas. Būtent po jų koncertų Dariaus ir Girėno stadiono veja buvo suniokota taip, kad jos atgaivinti iki futbolo rungtynių nepavyko.
Iš pradžių buvo buvo tikimąsi, kad šis nesusikalbėjimas ir nesusipratimas taps gera pamoka ateičiai, tačiau stadiono valdytojams, panašu, kad į futbolą toliau nusispjaut.
Birželį ir rugsėjį numatytų atrankos į 2026-ųjų pasaulio futbolo čempionatą langų metu ir toliau planuojami koncertai, kurie toli gražu vėl nenudžiugins Dariaus ir Girėno stadiono vejos.
Tokioje situacijoje Lietuvos futbolas vėl įstumiamas į nemalonią situaciją, kurioje lieka keli pasirinkimai – arba kelti rungtynes į kitą miestą, arba derėtis su UEFA atstovais, kad rungtynės būtų rengiamos mūsų šalies klimatui nepalankiais mėnesiais.
„Pokalbiai visada konstruktyvūs. Jie būna ir rimti, ir papokštaujame, bet tie futbolo langai iki 2030-ųjų nesikeis – mes žaisime tų pačių langų laikais.
Dabar bendraudami su UEFA juokaujame, kad esame atšiaurinė šalis, kai lapkričio ar kovo mėnesiais neįsivaizduodavome rungtynių organizavimo Lietuvoje, o dabar jau bandome pildyti paraiškas, kad žaistume kovą ar lapkritį, nors net nežinome, kokios bus oro sąlygos.
Taip turime daryti, nes negalime žaisti birželį ir greičiausiai negalėsime žaisti rugsėjį. Viskas atrodo keistai, bet tokia ir mūsų realybė“, – šią savaitę pripažino LFF prezidentas E.Stankevičius.
Būsimi Lietuvos rinktinės varžovai planetos pirmenybių atrankoje paaiškės gruodžio 13-ąją vyksiančioje burtų traukimo ceremonijoje.
Vis dėlto, kad ir kas būtų Lietuvos priešininkais, koncertų ir futbolo suderinamumo problema keistis net nežada.
Situaciją pagerinti galėtų kiek daugiau nei už 100 km nuo Dariaus ir Girėno stadiono įsikūręs „lietuviškasis Koliziejus“ Nacionalinis stadionas, bet jo statybos, kaip ir projekto patvirtinimas kol kas yra įstrigęs.
„Pasikalbame, pasidomime, bet kol kas tenai viskas tylu, ramu. Laukiame oficialaus atsakymo, ar bus patvirtintas šis projektas ir tada bus galima kalbėti kažką konkrečiau, bet aš grįžtu prie tos savo nuomonės, kad 18 tūkst. vietų Nacionalinis stadionas yra Lietuvai per mažai, tai parodo ir Kauno pavyzdys.
Manau, kad 25–30 tūkst. vietų stadionas yra tai, ko reikia sostinėje, mūsų šalyje yra populiarūs tiek koncertai, tiek ir futbolo rungtynės“, – tęsė E.Stankevičius.
LFF prezidentas tikisi, kad situaciją galėtų pasikeisti į gerąją pusę, jei Nacionalinio stadiono projektas sulauktų korekcijų.
„Šioje istorijoje visko gali būti, bet manau, kad pataisius šį projektą, viskas yra įmanoma, nes 18 tūkst. vietų nėra europinis ar pasaulinis standartas. Prie tokio stadiono mes nepadarysime nei moterų Čempionų lygos finalo, nei Supertraurės varžybų.
Jei turėtume 25–27 tūkst. vietų stadioną, tada būtų galima kalbėti su UEFA, kad didelio rango tarptautinį renginį būtų galima atvežti į Lietuvą, o su 15 tūkst. vietų net negalime aplikuoti.
Kiek Lietuva statosi sportui reikšmingus objektus? Turime žiūrėti į priekį. Jau dabar matome, kad Dariaus ir Girėno stadionas netalpina visų norinčių į koncertus, į tą patį futbolą, ypač, jei paaiškės, kad kitais metais reiks žaisti įdomioje grupėje“, – kalbėjo E.Stankevičius.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė LFF prezidentui atkerta, kad sutarties keisti net nesiruošia.
„Šiuo metu turime galiojančią sutartį, matome pagrindus tam projektui dar būti gyvybingam ir faktas, kad tomis sąlygomis turime greičiausiai ir pigiausiai pasistatyti stadioną.
Kitų variantų kol kas nesvarstome“, – sakė LNK televizijai kalbėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Primename, kad stadiono statybas perėmusi Arvydo Avulio vadovaujama „Hanner“ įmonė kol kas laukia Europos Komisijos išvadų, kad statybos galėtų būti pratęstos, tokiu atveju įmonė galėtų pratęsti sustojusias statybas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.