UEFA Čempionų lygos revoliucija: kam ji naudinga?

Čempionų lyga ir kiti Europos futbolo klubų turnyrai nutarė žengti milžinišką žingsnį JAV profesionalų sporto lygų link.

Už Atlanto krepšinio, beisbolo, amerikietiškojo futbolo, ledo ritulio, futbolo lygose seniai įprasta, kad į konferencijas ir regioninius pogrupius suskirstytos komandos kovoja ne tik tarpusavyje, bet ir keliauja po visą šalį.

Nuo šiol tokia sistema bus taikoma ir Europos futbole – visuose trijuose turnyruose reguliariajame sezone komandos bus rikiuojamos bendroje lentelėje, o 8 geriausios iškart žengs į aštuntfinalį.

Dažnai sakoma, kad pasaulyje futbolas niekada nesustoja – nė savaitei.

Taip buvo ir šią vasarą, kai likus šešioms dienoms iki Europos čempionato finalo, kuriame Ispanija Berlyne 2:1 nugalėjo Angliją, prasidėjo naujasis UEFA Čempionų lygos sezonas. Tada buvo sužaistos šešerios pirmojo atrankos etapo rungtynės visoje Europoje.

Turnyro atomazga įvyks beveik po metų, 2025 m. gegužės 31-ąją Miuncheno „Allianz“ arenoje vyks finalas.

Tarp dviejų datų – ištisi mėnesiai futbolo kovų pagal atnaujintą modelį, kuris ne vieną nustebins.

Dar 2022-ųjų gegužę UEFA patvirtino naują varžybų formatą Čempionų lygai ir kitiems turnyrams.

Kaip tai atrodys realybėje, pamatysime nuo rugsėjo mėnesio, kai prasidės grupių etapas.

Tik šiemet jis bus vadinamas ne grupių, o lygos etapu.

Kokie esminiai pokyčiai? Pirmiausia – 36 komandos vietoj 32.

Viena didelė lyga vietoj aštuonių mini turnyrų grupėse po keturias.

Aštuonerios rungtynės prieš aštuonias skirtingas komandas, užuot sužaidus su trimis grupės varžovais namuose ir išvykose.

Pasibaigus lygos etapui aštuonios geriausios komandos pateks tiesiai į aštuntfinalį. Kitos 16 dalyvaus atkrintamosiose varžybose dėl teisės prisijungti prie jų.

O paskutiniai 12 klubų krinta iš tolesnių varžybų.

UEFA Europos lyga ir UEFA Konferencijų lyga irgi žais taip, tik žemiausiame pagal rangą turnyre lygos etape klubai žais po 6 rungtynes.

Kuo daugiau, tuo smagiau, tiesa?

Daugiau rungtynių reiškia didesnes pajamas daugumai suinteresuotų šalių. Didesnės pajamos iš parduotų bilietų ir didesnės premijos klubams.

Daugiau reginių gerbėjams, daugiau pelningų rėmimo sandorių klubams ir brangesnių TV sutarčių su UEFA, kuri reinvestuoja didelę dalį savo pajamų į tolesnę Europos futbolo plėtrą.

Šį sezoną UEFA išdalins Europos klubams 3 mlrd. 317 mln. eurų, iš jų 2 mlrd. 467 mln. atiteiks Čempionų lygos dalyviams.

Tikimasi, kad pajamos iš transliacijų leis dar labiau padidinti šias sumas ateityje, mat dabar per Čempionų lygos sezoną bus žaidžiamos 189 rungtynės vietoj buvusių 125.

Tačiau net moksleiviai chemijos pamokose išmoksta, kad druska vandenyje tirpsta tik iki tam tikros ribos. Taip ir futbolas negali būti žaidžiamas kiekvieną dieną.

Vis daugiau rungtynių reiškia perkrautą varžybų grafiką. Tai jau senokai tapo karšta futbolo tema.

Stipriausių klubų ir rinktinių rungtynių skaičius ir toliau auga, todėl treneriai ir žaidėjai ėmė kalbėti apie išsekimą.

Buvęs „Liverpool“ treneris Jurgenas Kloppas šiemet gegužę prabilo už daugelį: „Žaidėjai pervargę. Jūs nukerpate vienas rungtynes, bet geriausioms komandoms papildomai numatote trejas Čempionų lygos rungtynes!“

Kadangi rudenį, o kai kas ir pavasarį turės sužaisti daugiau Čempionų lygos rungtynių, UEFA turėjo išspausti papildomų rungtynių dienų. Ji tai padarė pratęsdama lygos etapą žiemą ir įtraukdama į kalendorių rungtynes 2025 m. sausio 21, 22 ir 29 d. (lygos etapo 7 ir 8 turai) bei 2025 m. vasario 11 ir 18, 19 d. (atkrintamasis etapas dėl teisės žaisti aštuntfinalyje).

Nors sirgaliai kartais plūsta į tribūnas nepaisydami oro sąlygų, reikia palaukti ir pamatyti, ar Vidurio ir Šiaurės Europos klubai šiuo metų laiku gali turėti tinkamas aikštes.

Dėl didesnės traumų rizikos ir susikaupusio nuovargio ilgesnis klubų sezonas turės įtakos kitoms pagrindinėms varžyboms – pasaulio ir Europos bei Pietų Amerikos čempionatams.

Todėl nereikėtų nustebti, jei lyginių metų vasarą vis daugiau komandų pradės žaisti gynybinį futbolą.

Pagal ankstesnį Čempionų lygos modelį stipriausi klubai grupių etape retai susikibdavo tarpusavyje, o įveikę kelis silpnesnius varžovus paskutiniuose turuose galėjo verstis be lyderių. Dabar supermačų nereikės laukti iki atkrintamųjų varžybų.

Čempionų lygoje tik kitą savaitę paaiškės paskutiniai septyni dalyviai, o tvarkaraščio burtai bus traukiami rugpjūčio 29-ąją.

Bet jau dabar aišku, kad 36 komandos bus suskirstytos į keturis krepšelius po devynias.

Lygos etape kiekvienas klubas žais po dvejas rungtynes su visų krepšelių klubais.

Todėl labai tikėtina, jog sirgaliai neturės laukti iki atkrintamųjų, kad pamatytų tokias rungtynes kaip „Manchester City“ – Madrido „Real“ arba „Barcelona“ – Miuncheno „Bayern“.

Juk sirgaliams įdomiau pamatyti rungtynes su dviem skirtingomis komandomis nei du kartus žaisti su ta pačia komanda.

Bet ši sistema turi kitą pusę, kuri daliai aistruolių nepatiks. Traukiant burtus išliks tikimybė gauti kaip varžovus stipriausias 2-ojo krepšelio komandas (pvz., Londono „Arsenal“, Madrido „Atletico“), kurios vertos būti 1-ajame.

Be to, jei kam teks likimas žaisti su Madrido „Real“ svečiuose, tai nebus taip smagu, kaip priimti stipriausią Europos komandą savo stadione.

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad šį sezoną Čempionų lygoje bus keturiomis komandomis daugiau nei pastaraisiais metais.

Po atrankos etapų prisijungs 7 klubai, o tarp jų bus ir rečiau matomų tokio rango turnyruose.

Sakoma, kad bet kokios varžybos, kurių formatui apibūdinti reikia daug žodžių, yra per sudėtingos. Ankstesnis modelis buvo aiškesnis, bet dėl to galima ginčytis.

Viskas, kas iš pradžių atrodo nauja ir mįslinga, vėliau tampa sena ir aišku, net nuobodu.

UEFA pabrėžia, kad nuo šiol kiekvienos rungtynės bus svarbios, ir pateikia tai kaip svarbiausią naujojo formato bruožą.

Akivaizdu, kad varžybose dalyvaujant 36 komandoms vienoje didelėje lygoje kiekviena pergalė ar net lygiosios turės reikšmingos įtakos turnyro lentelei.

Nors tai atrodo teisinga, gali būti išimčių.

Juk kuo ilgesnis turnyras, tuo daugiau erdvės klaidoms.

Tarkim, jei keturių klubų grupėje pralaimi du kartus iš eilės, klubo šansai žengti toliau iškart pakimba ant plauko.

O jeigu naujoje lygoje pralaimite dvejas rungtynes, vis dar esate puikioje padėtyje, kad patektumėte į kitą etapą.

Kitas svarbus pokytis yra tai, kad 12 komandų iškris pasibaigus lygos etapui – nebus jokių perėjimų į Europos lygą ar Konferencijos lygą.

Tai bus trečdalis visų komandų, todėl yra didelė tikimybė, kad likus vienoms ar dvejoms rungtynėms matematiškai jau bus iškritę 4–6 silpniausi klubai.

Įsivaizduokite, kad jie paskutiniame ture žais su kita jau iškritusia komanda. Arba su „Manchester City“ svečiuose.

Bet, viską sudėjus, privalumų yra daugiau nei trūkumų.

Vienintelis aiškus minusas yra tarptautinio varžybų kalendoriaus išpūtimas.

Bet visa kita atrodo įdomiai ir futbolo sirgaliams bus labai smalsu pamatyti, kaip tai veikia ir ar veikia išvis. („Mightytips.com“, LR)

1955–1956 m. Nuo pat pradžios turnyre buvo taikomas atkrintamųjų varžybų formatas su rungtynėmis namuose ir išvykoje. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, jis prasidėjo išankstiniu etapu, 1/32 arba 1/16 finalo. Šis varžybų formatas nesikeitė iki 1991 m.

1991–1992 m. – po 1/32 finalo ir 1/16 finalo atkrintamųjų varžybų buvo įvestas 8 komandų dviejų grupių etapas. Į finalą pateko pirmąją vietą užėmusios komandos.

Tai buvo paskutinis sezonas prieš sukuriant Čempionų lygos prekės ženklą.

1993–1994 m. Formatas išliko toks pat, bet dabar dvi geriausios kiekvienos grupės komandos pateko į pusfinalį (žaidė po vienas rungtynes).

1994–1995 m. Grupės etapas buvo išplėstas iki 16 komandų. Dvi geriausios keturių grupių komandos pateko į dvejų rungtynių ketvirtfinalį.

1997–1998 m. Atsirado 24 komandos grupių etape. Į ketvirtfinalį pateko šeši grupių nugalėtojai ir dvi geriausiai pasirodžiusios antrosios komandos.

1999–2000 m. Dar vienas grupės etapo išplėtimas – iki 32 komandų. Atsirado antrasis 16 komandų etapas, po kurio buvo žaidžiamas ketvirtfinalis.

2003–2004 m. Antrasis grupių etapas buvo pakeistas atkrintamuoju aštuntfinalio etapu.

2024–2025 m. Grupių etapas pakeistas 36 komandų lygos etapu, po kurio žaidžiamos atkrintamosios varžybos dėl teisės žaisti aštuntfinalyje. Toliau – įprastos atkrintamosios varžybos nuo aštuntfinalio.

Madrido „Real“, „Manchester City“, Miuncheno „Bayern“, „Paris Saint-Germain“, „Liverpool“, Milano „Inter“, Dortmundo „Borussia“, „Leipzig“, „Barcelona“.

Lėverkuzeno „Bayer“, Madrido „Atletico“, Bergamo „Atalanta“, Turino „Juventus“, Lisabonos „Benfica“, Londono „Arsenal“, „Brugge“, Donecko „Šachtar“, „Milan“.

Roterdamo „Feyenoord“, Lisabonos „Sporting“, Eindhoveno PSV, Glazgo „Celtic“, Berno „Young Boys“/Stambulo „Galatasaray“, Zagrebo „Dinamo“/„Qarabag“, „Lille“/Prahos „Slavia“, „Midtjylland“/Bratislavos „Slovan“, „Bodo Glimt“/Belgrado „Crvena zvezda“, Kijevo „Dinamo“/„Salzburg“ (iš pastarųjų trijų porų vienas laimėtojas paklius į 4-ąjį krepšelį).

„Monaco“, Birmingamo „Aston Villa“, „Bologna“, „Girona“, „Stuttgart“, Graco „Sturm“, „Brest“, „Malmo“/Prahos „Sparta“.