Pastarieji rungtynes pradėjo po pačiu šalčiausiu vandeniu nuprausdami savo varžovus – praėjus 10 minučių nuo pirmojo teisėjo švilpuko rezultatas švieslentėje degė 0:2. 3 min. pasižymėjo izraeliečių kapitonas Doras Peretzas, o dar po 7 min. persvarą padvigubino jo bendravardis, Doras Turgenmanas. Po tokio sukrėtimo „Panevėžiui“ buvo atrasti savo žaidimą, jie buvo priversti dažniau atsimušinėti, vietoje to, kad bandytų sukurti ką nors pavojingo.
Tačiau antrajame kėlinyje pamatėme visai kitokią Lietuvos ekipą – ji aktyviai spaudė, kūrė progas bei panašėjo į tą komandą, kuri be didesnių sunkumų nukalė Suomijos čempioną, Helsinio HJK. Futbolo dievai įvertino pastangas ir 70 min. Sivertas Gussiasas sumažino panevėžiečių deficitą. Šie įgavo antrąjį kvėpavimą ir siekė išlyginti rezultatą, bet „Maccabi“ gynyba atsilaikė.
Du skirtingus kokybės lygius kėliniuose pažymėjo ir „Panevėžio“ vyr. treneris Stijnas Vrevenas, kuris po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje labai piktai kalbėjo apie pirmas 10 min., bet kiek atlaidžiau apie antrąją mačo pusę.
„Šiose rungtynėse komandos pasirodymas turėjo du veidus. Pradžia buvo tikrai dramatiška. Jei po 10 minučių atsilieki 0:2, vadinasi kažką darai ne taip ir nesi pasiruošęs žaisti tokiame mače prieš tokį varžovą, ypač šiame lygyje. Įvarčius praleidome labai lengvai. Sakiau tai auklėtiniams, todėl galiu pasakyti ir čia – prisiimu pilną atsakomybę už viską, kas nutinka rungtynėse.
Tačiau net ir tada, kai taktika yra visiškas mėšlas, negalime praleisti dviejų įvarčių per 10 minučių. Tai pernelyg lengva, nes energijos lygis vis dar būna pilnas, todėl gali gintis visu pajėgumu. Noras, širdis ir aistra tuo metu turi būti aukščiausiame taške. Taip privalo būti, jei nori žaisti tokio lygio mače. Kai per 10 minučių praleidi du įvarčius, nebepasitiki savimi ir darosi labai sunku rungtyniauti. Būtent tai pamatėte pirmojoje rungtynių pusėje. Nepasitikėjome savimi, per lengvai prarasdavome kamuolio kontrolę, net ir vos ją atsikovojus. Buvo tikrai sunku.
Nepasaint to, bent man, antroji mačo dalis buvo visiška priešingybė. Kartais taip keistai nutinka – kai jauti, kad neturi, ko prarasti, tada atsiranda daugiau pasitikėjimo, susikuri geresnes progų prieš varžovą. Tokie mes ir buvome. Išpildėme savo taktikas ir judėjome gerai su kamuoliu, kūrėme daugiau progų. „Maccabi“ vaikinai buvo labiau pavargę, todėl kontroliavome žaidimą, atrodėme daug solidžiau. Taip pat manau, kad po keitimų į aikštę žengę žaidėjai įnešė komandai papildomos energijos bei kokybės.
Įmušėme gerą įvartį, dar galėjome ir išlyginti rezultatą. Būtina paminėti, kad antrojoje rungtynių dalyje nuo šimtaprocentinės priešininkų progos mus išgelbėjo vartininkas Vytautas Černiauskas. Vis dar esame gyvi“, – savo auklėtinių pasirodymą įvertino strategas iš Belgijos.
Dar kartą į prastą pirmąjį kėlinį atsigręžęs 51-erių S.Vrevenas labiausiai akcentavo ir aikštėje vykusį spaudimą, ir jos netikrą dangą.
„Žinojau, kad „Maccabi“ yra kokybiška ir gerai su kamuoliu judanti komanda, – pradėjo treneris. – Tačiau jie buvo dar geresni ant sintetinės žolės, o mūsų presingu sužavėti nebuvo. Varžovai nesunkiai išlaikė kamuolį spaudžiant juos, taip parodydami savo klasę. Žaidžiant ant tokios dangos viskas vyksta žymiai greičiau, dėl to ir turėjome daug problemų.
Taip pat taikėme aukštą spaudimą jų vartininkui išsimušant, bet kiekvieną kartą kamuolį priimdavo „Maccabi“ žaidėjas, kas man labai nepatiko. Tuo pačiu pažiūriu ir į save veidrodyje – ar buvo protinga priimti tokį sprendimą rungtynėse ne ant tikros žolės? Lengva kalbėti po visko. Pertraukos tarp kėlinių metu šiek tiek pakeitėme strategiją ties presingu ir nuo tada pradėjome žaisti geriau, su daugiau tikėjimo. Tokiu būdu privertėme Izraelio čempionus dažniau daryti klaidas. Tiesa, sklandesnio pasirodymo nelėmė tik sutvarkytas spaudimas, mat varžovai buvo jau ypač pavargę. Nepaisant visko, tiesa slypi viduryje.“
Apie sintetinę dangą vyr. treneris S.Vrevenas kalba ne be priežasties – „Aukštaitijos“ (red. past. – „Panevėžio“ namų aikštė) stadionas su natūralia žole turi antrą kategoriją, tad jame vykdyti bet kurių Europos atrankos varžybų trečio etapo rungtynių nėra galimybių. Klubas pasirinko žaisti Vilniuje, Lietuvos futbolo federacijos stadione.
Ne savo namų aikštėje šeimininkavusiems panevėžiečiams trūko fanų užnugario, bet belgas į tokias šnekas net nesivėlė.
„Taip, sunku, – paklaustas, ar sunku žaisti europines rungtynes ne namų stadione, atsakė S.Vrevenas. – Tiesa, būtent prieš dabartinį varžovą šis faktorius praranda prasmę, nes jie irgi nežaidžia savo namuose. Nesu to šalininkas. Žinau, kad nors ir neturime 10 tūkst. žiūrovų „Aukštaitijos“ stadione, atmosfera rungtynėse prieš Helsinio HJK vis tiek buvo gera. Ji duoda energijos energijos žaidėjams.
Tačiau negalime ieškoti pasiteisinimų. Turime suprasti, jog nuo šio etape Panevėžyje jau nebežaisime. Šiandien turėjome kažkiek palaikymo iš mūsų sirgalių, tai pakylėjo futbolininkus. Manau, kad jie padarė viską, ką galėjo, bet dar negana. Pasikartosiu, nesiteisinu, mes turime su tuo susitvarkyti. Sekančiame atrankos žingsnyje gal žaisime Kaune, gal dar kažkur, nežinau... Tačiau nebe čia.“
Dar pirmojoje rungtynių pusėje dėl traumos priverstinai buvo pakeistas vienas komandos lyderių – Ernestas Veliulis. Paklaustas apie jo traumos rimtumą, „Panevėžio“ strategas pozityvu nespindėjo, o tuo pačiu pranešė apie dar vieną susižeidusį auklėtinį.
„Manau, kad labai laiku pakeičiau Lucasą de Vegą. Tačiau E.Veliulio trauma daug rimtesnė, – atviravo S.Vrevenas. – Jau aišku, kad jis negalės žaisti sekmadienį („TOPsport A lygos“ rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“). Po jų mes turėsime dieną iš dienos stebėti traumos situaciją. Dar reikia padaryti echoskopą, kad žinotume daugiau.“
Šiame susitikime debiutavo naujausias Aukštaitijos komandos narys. Po keitimo aikštėje pasirodęs belgas Amine'as Benshaibas jau buvo sykį karjeroje dirbęs su dabartiniu „Panevėžio“ vairininku. Pasak pastarojo, antrasis kartas prasidėjo išties gera nata.
„Aš labai džiaugiuosi, nes futbolininkas turi tik vieną progą padaryti gerą pirmą įspūdį, o tai jam pavyko labai gerai. A.Benshaibas gerai jautėsi su kamuoliu, įėjęs į aikštę kartu su savimi atnešė ir daugiau futbolo intelekto. Buvau patenkintas belgo judėjimu tiek su kamuoliu, tiek be jo. Aišku, pasirodymas galėjo būti kokybiškesnis, bet jis dar turi priprasti prie mūsų komandos žaidimo filosofijos.
Tas pats galioja ir Frederico Palaciosui, bet mes ir taip žinojome, ką jis sugeba“, – aikštėje pasirodžiusius futbolininkus gyrė S.Vrevenas.
Galiausiai, 51-erių specialistas pažvelgė į ateinantį komandų susitikimą, kuris vyks rugpjūčio 15 d., 21 val. 30 min., Vengrijoje, Sombathėjaus mieste.
„Rungtynės bus kitokios, nes žaisime ant natūralios dangos. Reikės visiškai skirtingo mačo plano. Kalbant apie pagarbą („Maccabi“ treneris spaudos konferencijoje išreiškę didelę pagarbą panevėžiečiams už solidų pasirodymą antrajame kėlinyje – red.), tai yra gerai, nes mes tikrai dažniau ir su daugiau pasitikėjimo kontroliavome kamuolį. Pasikartosiu – kitas susitikimas bus velniškai sunkus.
„Maccabi“ ir ant suolo turi aukštos klasės žaidėjų. Pavyzdžiui, šias rungtynes nuo pat pradžių pradėję puolėjai buvo ne tie, kuriuos įsivaizdavau startuojant. Tai reiškia, kad ten yra daug kokybiškų futbolininkų, ypač visiems grįžus iš olimpinių žaidynių turnyro. Tačiau tikime visais šansais, kuriuos turime. Net jei yra 10, 20 ar 50 proc. galimybė, nežinau... Tikime tokiais šansais, tuo labiau po gero antrojo kėlinio pasirodymo. Viskas yra įmanoma tik tada, kai tuo tiki“, – kupinas vilties baigė S.Vrevenas.
Primename, jog pirmadienį buvo ištraukti europinių turnyrų ketvirtojo atrankos etapo burtai. Jei „Panevėžys“ laimėtų prieš Izraelio čempionus, kitame UEFA Europos lygos atrankos etape jie susitiktų su Bačkos Topolos TSC komanda iš Serbijos. Tačiau vieta UEFA Europos Konferencijų lygos grupėse jau būtų užtikrinta.
Jei panevėžiečiai pralaimėtų prieš „Maccabi“, paskutiniame UEFA Europos Konferencijų lygos atrankos etape jų lauktų Hinčešio „Petrocub“ (Moldova) ir Osvertrio „The New Saints“ (Velsas) poros pralaimėtojas.