Primename, kad turnyro pusfinalyje lietuviai 2:0 nugalėjo Latvijos ekipą, tuo tarpu Estija namuose 4:1 susitvarkė su Farerų Salų komanda.
Prieš rungtynes dalyvavęs oficialioje spaudos konferencijoje rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas kalbėjo apie esminius dalykus, kurie gali nulemti mačo baigtį.
„Svarbu bus disciplina, psichologinis nusiteikimas taip pat. Tai yra finalas, mes tai suprantame, klaidos kaina gali būti labai didelė, nutikti čia gali visko.
Pasiruošimas – toks pats, kaip ir Estijos rinktinės, abi komandos žaidė tą pačią dieną dviejų valandų skirtumų, kelionės irgi buvo panašios. Komandos yra panašioje emocinėje būsenoje ir turi tokį patį tikslą. Tai yra finalas, vienintelis mūsų pranašumas gali būti namų sienos, savi sirgaliai ir jų palaikymas, kuriuo mes be galo didžiuojamės ir džiaugiamės, jis padarė didelę įtaką ir pergalei Latvijos aikštėje“, – sakė rinktinės treneris.
Taip pat jis išskyrė ir pagrindines stiprybes Estijos ekipoje.
„Tai yra labai atletiška komanda, labai agresyvi komanda, vos praradusi kamuolį žaidžianti kietą futbolą. Ieško kontakto, kad atsikovotų kamuolį, o kai jį turi – turi savo braižą, gerus puolėjus, krašto saugus, po to buvome nukentėję ir anksčiau. Su latviais labai gerai susitvarkėme baudos aikštelėje, tai duoda pasitikėjimo savo jėgomis, tad stosime į kovą geromis nuotaikomis ir pasiruošę“, – dėstė E. Jankauskas.
Jis taip pat dar kartą nusikėlė į šeštadienio dvikovą Liepojoje ir, išanalizavęs tas rungtynes, pasidalino esminiais jų akcentais.
„Žinojome, su kokiomis bėdomis susidursime, tai yra žaidėjų fizinė forma. Pirmas kėlinys nebuvo labai sėkmingas, antrame radome resursų, jautėme, kad jų reikės, nes pirmame kėlinyje ir kamuolys nesilaikė, neradome išėjimų konstruodami atakas, netinkamai reaguodavome į spaudimą. Net ir nebūdami savo geriausioje formoje mes atrodėme labai brandžiai. Ne viskas pavyko, bet to pakako, kad pasiektume tą užtikrintą pergalę“, – mintimis dalinosi strategas.
Pats E. Jankauskas savo karjeroje yra žaidęs ne vieneriose rungtynėse dėl trofėjų ir paklaustas apie tai, kokią žinią reikia siųsti žaidėjams, prisiminė vieno buvusio trenerio sentenciją.
„Yra tokie žodžiai, jie yra ne mano, o vieno mano buvusio trenerio – finalai yra ne tam kad juos žaistum, o tam, kad juos laimėtum. Aišku, turbūt kitoje rūbinėje treneris sakys tą patį, bet tie, kas yra žaidę finaluose ir juos laimėję ar pralaimėję žino, kokia yra didelė jausmų amplitudė, kai laimi finale arba jį pralaimi. Rytoj kažkurį iš tų jausmų mes pajausime, labai norėčiau, kad tai būtų pergalės džiaugsmas. Manau, kad ši komanda jau pribrendo, ji daug paaukojo, kad ta taurė po ilgų metų grįžtų čia“, – kalbėjo treneris.
Estijos rinktinei šiame lange tai bus jau trečiasis išbandymas, visgi Lietuvos treneris to nesureikšmino ir didelio akcento tam neteikė.
„Estai po rungtynių su šveicarais pakeitė gal 8 žaidėjus, jie turi ilgą sudėtį, jie nemažai rotavo, o kokią strategiją pasirinks rytoj – pažiūrėsime. Tokio lygio futbole, jei esi režime, tos rungtynės kas kelias dienas nėra kažkas nesuvokiamo. Žaidėjai yra prie to pripratę ir tai neturėtų būti lemiamas faktorius“, – sakė jis.
Estai prieš Baltijos taurę atsisveikino su vyriausiuoju treneriu bei komandos legenda, daugiausiai rungtynių sužaidusiu šalies rinktinėje Konstantinu Vassiljevu. E. Jankauskas šiam estų veteranui skyrė ne vieną gerą žodį.
„Šalia Ragnaro Klavano, Andreso Opero tai yra ryškiausios figūros, kurios leido apie save žinoti ne tik savo šalyje, bet ir Europoje. K. Vassiljevą aš labai gerai atsimenu, net ir būdamas garbaus amžiaus jis muša įvarčius, nuo jo nukentėjusi ir Lietuvos komanda. Pajėgus, įdomus ir nestandartinis žaidėjas“, – prisiminė Lietuvos rinktinės treneris.
