Prieš nacionalinės vyrų rinktinės treniruočių stovyklą ruošiantis Baltijos taurei Gytis Paulauskas viešėdamas tinklalaidėje apie futbolą „padkaStas“ su jos vedėjais Jaroslavu Michalkevič, Luku Gintautu ir Arūnu Klimavičiumi pasidalino savo patirtimi Ukrainoje.
AR SAUGU UKRAINOJE?
Bene aktualiausias klausimas išliekantis žmonių mintyse iki šiol – nepaisant karinės situacijos, ar saugu yra gyventi Ukrainoje? Šalia Kyjivo gyvenantis rinktinės puolėjas neslėpė, jog prieš atvykstant į Ukrainą dvejojo.
„Klubas man siūlė atvykti dar 2023 metų vasarą, bet aš atsisakiau. Atsisakiau dėl karo, nes pagalvojau, kad ten nėra saugu. Tačiau artėjant žiemai jų susidomėjimas vėl atsirado, tada pradėjau svarstyti apie jų pasiūlymą gerokai rimčiau“, – pasakojo vilnietis.
Prieš priimdamas sprendimą Gytis neslėpė, jog tarėsi su nacionalinės rinktinės vyriausiuoju treneriu ir legendiniu šalies futbolininku Edgaru Jankausku: „Kalbėjome su treneriu, paaiškinau jam situaciją, o jis manęs klausia – tai kas tau netinka, ko bijai? Sakau, kad kaip ir nieko nebijau, tik šeima jaudinasi. Treneris atsakė – tai gerai, dabar vienintelis tavo darbas yra nuraminti šeimą ir tada važiuot į Ukrainą pasirašyti kontrakto“, – šypsojosi puolėjas.
Vis dėlto futbolininkas neslėpė, jog vos atvykus į Ukrainą viduje jautė nerimą.
„Dabar Kyjive jaučiuosi taip pat, kaip Lietuvoje – visi alarmai ir pranešimai apie atakas... tu pripranti prie to. Kai aš tik atvažiavau, praėjo keturios dienos ir ramu, aš net pagalvojau – tai kada tas alarmas bus, kada pajausiu tą šiurpuliuką?
Tačiau man padeda ir tai, kad aš kietai miegu ir negirdžiu, kas vyksta naktį. Vieną kartą likau nakvoti pas legionierių iš Brazilijos, atsikeliu ryte, o jis manęs klausia – girdėjai kaip naktį viskas griaudėjo nuo sprogimų ir numuštų raketų? O aš į jį žiūriu ir nesuprantu apie ką jis kalba.
Seku naujienas, turiu aplikacijas, kurios informuoja apie galimą pavojų ir net rodo pavojaus lygius. Kartais būna, kad ukrainiečiai dėl oro pavojaus pakelia naikintuvus į orą ir įprastai jie skraido 20 minučių aplinkui ir tada juos nuleidžia – reiškia pavojus yra netoli, galit daryti ką norit, tačiau turėkite omenyje, kad galimai reikės slėptis. Bet jeigu tas naikintuvas jau 40 minučių skraido, tada reiškia kažkas negerai, jau kažką rusai paleido ir visose grupėse skelbiama, pavyzdžiui, skrenda dronai ar raketos Kyjivo link – bėkite slėptis“, – patirtimi dalinosi lietuvis.
APIE UKRAINOS FUTBOLO LYGĮ
Paklaustas apie Ukrainos futbolo lygį puolėjas neslėpė, jog priprasti buvo labai sunku. Futbolininkas akcentavo treniruočių intensyvumą bei kitokį paties futbolo supratimą, kurio jis nebuvo patyręs nei Lietuvoje, nei Albanijoje.
„Čia yra geriausia lyga, kurioje esu žaidęs – labai intensyvi ir tikrai konkurencinga. Pasiruošime sezonui man labai sunku buvo, nes tiesiog nebuvau pasiruošęs prie tokių krūvių, tokio darbo apimties ir tokių greičių. Pasiruošime tikrai turėjau daug problemų, jau kai įsižaidžiau, prie manęs buvo priėję kai kurie komandos draugai sakydami „kai tik atvažiavai į pasiruošimą, mes nesupratome, už ką dėl tavęs pinigus mokėjo, tu taip tragiškai atrodei...“. Bet aš ir jaučiausi tragiškai, nes tu pavargęs – dvi treniruotės per dieną, kitą dieną – vėl dvi treniruotės ir tu tiesiog nespėji atsistatyti nuo vakar, o kitą dieną tave vėl užkrauna. Buvo dienų, kai kamuolys rieda link mano kojos ir atsimuša lyg nuo medžio, tada nesupranti kas darosi, kaip taip gali būti. Bet su laiku pripratau prie tų sąlygų ir pradėjau žaisti geriau“, – pasakojo G. Paulauskas.
KOKIOS YRA KOVALIVKOS „KOLOS“ KLUBO VERTYBĖS?
Išskirdamas „Kolos“ klubo unikalumą G. Paulauskas pabrėžė šeimos faktorių – pasak vilniečio, klubo vadovas stengiasi įskiepyti šeimos tradicijas bei padėti visiems klube dirbantiems žmonėms.
„Mūsų klube tiesiog neįmanoma išeiti iš klubo, tu darbo vietos niekada neprarasi. Pavyzdžiui, baigi žaidėjo karjerą – tampi skautu, baigei trenerio karjerą – viceprezidentu. Mūsų prezidentas į klubą žiūri kaip į šeimą.
Pavyzdžiui, likus penkerioms rungtynėms iki sezono galo atrodė, kad tuometinis treneris turėtų užbaigti sezoną, bet po rungtynių prezidentas sukvietė visus į rūbinę ir pranešė, kad mūsų vyriausiasis treneris pakilo pareigose – nuo šiol jis klubo viceprezidentas, o šalia jo stovėjęs treneris iš dublerinės komandos perims jo vairą“, – šypsojosi rinktinės puolėjas.
