Taip mėlynoje ir geltonoje spalvose paskendę Ukrainos sirgaliai pasauliui priminė, kad ypatinga pergalė – daugiau nei triumfas futbolo aikštėje.
Ukrainos rinktinė antradienio vakarą 2:1 palaužė Islandijos futbolininkus ir pateko į 2024 metų Europos futbolo čempionatą. Didelę nuostabą dėl elementaraus supratimo, kaip susitelkti žaisti, kai tavo šalis kariauja, daugeliui keliantys futbolininkai užtikrino, kad Ukrainos daina skambės ne tik mūšio lauke, bet ir viename didžiausių renginių planetoje.
„Tokiais laikais, kai priešas bando mus sunaikinti, mes kiekvieną dieną įrodome, kad ukrainiečiai yra ir bus“, – po pergalės skelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo žodžius kartojo viso pasaulio žiniasklaida.
„The Guardian“ žurnalistas Jonathanas Liewas, stebėjęs lemiamas rungtynes Vroclave, puikiai įvardijo, ką reiškia V.Zelenskio žodžiai ir futbolininkų ryžtas: „Čia yra aiški žinutė: Ukraina niekada nepasiduoda, todėl nepraraskite dėl jos vilties.“
Savo istorijas lemiamose atrankos į „Euro 2024“ dvikovose rašė ir pirmą kartą istorijoje į Europos čempionatą patekęs Sakartvelas, fantastiškai į traukinį įšokusi Lenkija, tačiau Ukrainos žingsniai – kažkas neįtikėtino ir kartu ypatingai svarbaus.
Ukrainiečių futbolininkai neslepia, kad save laiko ne tik sportininkais, bet ir savo šalies ambasadoriais, lobistais, o „Euro 2024“ – ne tik vienas svarbiausių turnyrų, bet ir įspūdinga erdvė skleisti žiniai.
„Tai bus labai svarbu. Visas pasaulis stebės šį turnyrą. Tai nereali proga parodyti, kokia gera komanda esame ir kaip gera būti ukrainiečiu“, – sakė 27-erių Londono „Arsenal“ saugas Oleksandras Zinčenka.
Euforijos akimirkoje futbolininkai neužmiršo ir tų, kurie fronte kiekvieną dieną rizikuoja savo gyvybe, kad sustabdytų Vladimiro Putino Rusijos karo mašiną.
„Ši pergalė – mūsų žmonėms, mūsų kariams, kurie gina mūsų laisvę. Pažiūrėkite, kas per pastarąsias dienas įvyko Ukrainoje, kas nutiko per pastarąsias savaites. Į mūsų miestus paleisti dronai, raketos, bombos. Todėl mums reikia paramos“, – pabrėžė 49-erių Ukrainos rinktinės treneris Serhijus Rebrovas.
Vos keliais žodžiais išskirtinę pagarbą ir supratimą Ukrainai parodė ir Islandijos rinktinės treneris 70-ies Age Hareide.
„Pralaimėti kam nors kitam būtų gėda, nemalonu. Bet pralaimėti Ukrainai...Viskas gerai“, – pabrėžė jis.
Už save kalba ir faktai – šią pergalę Ukrainos rinktinė iškovojo Lenkijoje, nors per burtų ceremoniją buvo išrinkta šeimininke. Įprastai ukrainiečiai būtų žaidę namuose, bet namus puola Rusija.
Vroclave rungtynes stebėjo 30 tūkstančių aistruolių. Tribūnos paskendo Ukrainos spalvose. Kaip pastebi „The Athletic“, čia savo vaidmenį atliko Ukrainos emigrantai ar bėgti priversti žmonės. Bet Ukrainos gerbėjų jūra nusidriekė už stadiono ribų. Socialiniuose tinkluose jau plito įvairios nuotraukos, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainos kariai fronte mažuose ekranuose stebi rungtynes.
„Aš dirbu kariuomenėje ir atsinešiau Ukrainos kario pasirašytą vėliavą, – sakė Londone gyvenantis Artiomas Genne, laikantis užrašą „Tęskite darbą dėl Ukrainos taikos ir klestėjimo“. – Dieną prieš rungtynes nuėjome susitikti su komanda, gavome nuotrauką su jais ir vėliavą, kuriuos galėsime nusiųsti kariams. Kai kurie mano šeimos nariai gyvena prie karinių objektų ir matė daugybę atakų. Daug mano draugų gyvena Kijeve, jie siunčia nuotraukas ir įrašus su išdaužytasis langais. Tai vyksta kiekvieną dieną. Net jeigu ten nesi, tave vis tiek paliečia faktas, kad tavo draugai slepiasi požeminėse slėptuvėse.“
Tarp sirgalių buvo ir Romanas Labunski, į Lenkiją atvykęs iš Berlyno. Kartu atvyko ir jo žmona, du sūnūs. Vyriausiasis – Nathanas – trylikametis. Ukrainoje jis buvo vos dukart, tačiau per 2014 metų Maidano revoliuciją sėdėjo tėčiui ant pečių.
Tokių istorijų stadione Vroclave – ne viena. Ukrainos rinktinės palaikymas – jau ilgiau nei dveji metai, kaip reiškia daugiau nei meilę futbolui.
Futbolo rinktinės pergalės virsta matomumu, o matomumas leidžia dar labiau skleisti žinią apie būtiną paramą, kurios šiuo metu nepakanka. Ji stringa JAV Kongrese, Europos pastangų irgi kol kas nepakanka.
„Apie tai turime garsiai kalbėti kiekvieną dieną. Tai vienintelis būdas mums laimėti“, – teigė O.Zinčenka.
Kuo ilgiau Ukrainos rinktinės išsilaikys Europos čempionate, tuo garsiau jų žinutė skambės.
„Euro 2024“ pirmenybėse ukrainiečiai žais E grupėje, kur sąlygos – tikrai neblogos. Čia varžytis teks su Belgija, Rumunija ir Slovakija. Pastarosios dvi rinktinės ukrainiečiams tikrai įveikiamos. Palaužti belgus būtų sensacinga.
Svarstoma, kad Ukrainai minimalus lūkestis – atkrintamosios. Bet pasiekiamas ir ketvirtfinalis.
