Praėjus daugiau nei savaitei futbolo bendruomenė sulaukė tęsinio – dėl nešvarių žaidimų iš pirmenybių išspirta Marijampolės ekipa nutarė priminti apie save ir penktadienio popietę Vilniuje surengė „garbės ir orumo“ spaudos konferenciją.
Užmiršote šios melodramos priešistorę? Nesijaudinkite, portalas lrytas.lt yra pasiruošęs ją priminti.
Pačiame praėjusios vasaros įkarštyje 15min.lt žurnalisto Manto Kransnicko išjudintos istorijos įkvėpimą pagavusioje Lietuvos futbolo bendruomenėje vis garsiau ėmė skambėti samprotavimai apie negerus dalykus Marijampolėje.
Pirmoje lygoje (antrajame šalies futbolo divizione) rungtyniaujantis „MML City“ klubas sulaukė kaltinimų dėl „vokeliuose“ mokamų atlyginimų, įstatų pažeidimų bei sutartų rungtynių.
Šią skandalų puokštę dar rugpjūčio pradžioje stebėjo LFF, kuri tada skelbė apie vykdomus tyrimus.
„Šią situaciją vertiname neigiamai. Tikrai viskas atrodo neskaniai, renkame puokštę įtarimų apie šį klubą“, – rugpjūtį kalbėjo LFF prezidentas E.Stankevičius.
Po mėnesio, rugsėjį, LFF sukvietė žiniasklaidos atstovus ir pristatė vykdytų tyrimų išvadas.
LFF turėjo duomenų, kad rugsėjį galimai vyko manipuliacijos dvikovoje su Plungės „Babrungu“ – dar prieš mačą sužinota, kad Marijampolė pirmą kėlinį pralaimės 4 įvarčiais, o iš viso bus pelnyti 7 įvarčiai. Taip ir buvo – po pirmojo kėlinio „Babrungas“ pirmavo 4:0.
Dar liepą problemos iškilo per mačą su Kretingos „Minija“, o per rungtynes su Vilniaus „Riteriais“, marijampoliečiams per pertrauka buvo pasakyta, kad yra žinoma apie jų bandymą sužaisti sutartą mačą ir komanda neišėjo į aikštę žaisti antrojo kėlinio.
Taip pat skandalingai vyko akistata su Vilniaus „Žalgirio B“, kur Marijampolės atstovai tiesiog pralaimėjo 0:6.
Bausti, negalima pasigailėti. LFF nusprendė dėti kablelį šio sakinio pradžioje ir priėmė sprendimą šalinti Marijampolės „MML City“ iš Pirmosios lygos.
„Turėjome LFF Vykdomojo komiteto pasitarimą nuotoliniu būdu. Džiugu, kad sprendimas priimtas vienbalsiai – tokiems klubams mūsų tarpe vietos nėra. Tas klubas vykdė manipuliacijas, keitėsi dalininkai ir tapo aišku, kad jau patys jie nesusitvarko su savo bėdomis. Skaudu girdėti, kad taip pasirodė Pirmosios lygos ekipa, bet padarėme viską, kad išlaikytume LFF įvaizdį.
Sprendimas gal turėjo būti pasiektas anksčiau, bet kaip pamatėme, Marijampolės ekipa yra pasisamdžiusi gerus teisininkus. Jie vilkino situaciją, kabinosi į įvarius „kabliukus“, siekė baigti čempionatą, po to mąstyti, kaip toliau elgtis. Užbėgdami įvykiams už akių mes nutarėme vis dėlto šalinti klubą. Pasitarime buvo du klausimai: pirmasis – atimti pirmosios lygos licenciją iš „MML City“, o antras – pašalinti ją iš čempionato“, – tąsyk tikino prezidentas E.Stankevičius.
Praėjus kiek daugiau nei savaitei po šio sprendimo vienas iš „MML City“ bendrasavininkių ir futbolo funkcionierius Levanas Gulordava sukvietė žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją su intriguojančiu pavadinimu: „Patvirtinkime arba paneikime Lietuvos sporto bendruomenę sujaudinusį skandalingą sprendimą“.
L.Gulordava svaidėsi kaltinimais tiek į LFF, tiek ir į prieštaringai vertinamo Žydrūno Buzo pusę.
Pateikiame vieno iš „MML City“ bendrasavininkių iš Sakartvelo monologą:
„Rugsėjo 25-ąją vykusiose rungtynėse su „Kauno Žalgiriu“ išvakarėse klubas neteko profesionalios licencijos. Apie tai aš ir klubo nariai sužinojo iš žiniasklaidos. Žiniasklaidoje buvo pateikti šie LFF prezidento žodžiai. Noriu juos pacituoti.
„Kas liečia Marijampolės komandą gavome kelis signalus iš instancijų, todėl teko imtis veiksmų. Norėjau padaryti tai anksčiau, bet dėl juridinių asmenų negalėjau. Nemaloni situacija, bet manome, kad tai vienintelis tinkamas žingsnis“.
O dabar dėmesio. Pareiškime, kurį gavome mes, nebuvo nė vieno žodžio apie sutartas rungtynes. Su mūsų advokatais buvome šokiruoti šiuo pranešimu (mojuoja dokumentu).
Po kelių dienų gavome dar kelis dokumentus. Tai jau disciplinos komiteto dokumentai, kurie pranešė, kad mūsų klubas neteko licencijos dėl to, kad penkių dienų bėgyje neinformavome LFF dėl akcininkų pasikeitimo. Nebuvo nė vieno žodžio dėl sutartų rungtynių.
Tokiu atveju kyla logiškas klausimas – kokia buvo mūsų pašalinimo priežastis? Norėčiau pabrėžti, kad LFF priimdama šį sprendimą pažeidė savo įstatus. Tuo pačiu ši instancija neturėjo teisės išduoti šio sprendimo. Apeliacijoje yra nurodyta, kad ši instancija neturėjo tokios teisės.
Kad išsiaiškinti kodėl LFF daro tokius veiksmus, reikia žinoti visų įvykių chronologiją.
Aš buvęs futbolininkas, funkcionierius, nesu milijonierius, esu toks pat samdomas darbuotojas kaip treneris ar futbolininkas. Tiesiog skirtinguose klubuose mano pareigos gali būti įvardinamos kitaip.
Aš tas žmogus, kuris turi pritraukti pinigus į futbolą. Taip nutiko, kad atsidūriau Lietuvoje ir kaip bet koks žmogus ieškojau savo užsiėmimo, man reikėjo tokio projekto, susijusio su futbolu, nes aš futbolo žmogus.
Sužinojau, kad parduodamas „Sūduvos“ klubas, susisiekiau su savininku Vidmantu Murausku, parašiau projektą ir pateikiau jį investuotojams, jiems patiko šis projektas, reikia paminėti, kad tai žmonės, kurie mėgsta skirtingus projektus.
Įvyko keli susitikimai, jie buvo sėkmingi, po kelių susitikimų jau buvome sukirtę rankomis. Vieną iš dienų turėjo prasidėti procesas. 11 ryto turėjome sutvarkyti visus finansinius reikalus ir turėjau pradėti generalinio direktoriaus pareigas.
Bet 9 ryto sulaukiau V.Murausko skambučio ir jis pranešė, kad jis ima pertrauką. Dar nespėjau susitikti su investuotojais, kai valandos bėgyje suskambo telefonas. Žmogus prisistatė Žydrūnu Buzu. Jis pasakė, kad jis yra vieno iš federacijos komitetų prezidentas. Marijampolės apskrities futbolo vadovas ir kad mes turime būtinai susitikti.
Kai ruošiesi nusipirkti futbolo klubą ir prisistato toks žmogus, nesusitikti būtų nelogiška. Šis žmogus valandos bėgyje prisistatė „Radisson“ viešbutyje. Pirmas dalykas, kurį jis pasakė, kad „Sūduvos“ klubą jis nori nusipirkti jau trejus metus, jei ne jisai, tai niekas ir nenusipirks.
Suprantate, kai tai sako žmogus, kuris yra komiteto narys, mes neatėjome su tuo kovoti. Jis pasiūlė mums alternatyvą ir pasiūlė mums Marijampolės „City“ klubą. Man teko perrašyti visą projektą ir įkalbėti investuotojus, kad šį klubą taip pat galima pirkti.
Man paskambino geras pažįstamas treneris iš Ukrainos, tai buvo Igoris Kostiukas. Jis man davė rekomendacijas, kadangi tai buvo vasario mėnuo, juridiniai klausimai negalėjo laukti, po 10 dienų turėjo prasidėti čempionatas ir turėjome surinkti komandą, todėl skubėdamas ir pasitikėdamas Igorio žodžiais nusprendžiau, kad pasitikiu juo ir iš mūsų pusės buvo sutvarkyti visi reikalai.
Tačiau klubo perdavimas užsitęsė iki šiandien. Dabar aiškiai supratome, kad turime reikalą su aferistu ir papuolėme į jo schemą.
Toliau Ž.Buzas pateikė savo trenerius, jau minėjau, kad buvo vos 10 dienų, ieškoti kitų specialistų nebuvo laiko. Šie žmonės padėjo surinkti komandą nuo nulio.
Visi futbolininkai buvo lietuviai, nežinojau Lietuvos rinkos ir pasitikėjau šiais žmonėmis. Tik priimdavau arba atsisakydavau jų pasiūlymus. Sutikdavau, jei futbolininkas man patikdavo, o visą kitą tvarkė jie.
Komandą surinkome, bet pirmi pavojaus signalai pasirodė po trečiojo turo. Rungtynės buvo su Panevėžio klubu, laimėjome 3:1 ir tai buvo trečioji pergalė iš eilės. Turėjome tris pergales, bet po šios pergalės man paskambino Ž.Buzas.
Jis sakė man, kad po trečios pergalės LFF kaltina mus susitarimu. Tą pačią dieną nuvykau į LFF, prezidento nebuvo, bet sutikau su atitinkamais žmonėmis. O man atsakė, o ko jūs atėjote? Pas jus viskas gerai, žaiskite. Mums dar pravedė pokalbį, kaip kovoti su tuo, bet jokių pretenzijų jie neturėjo.
Kitose rungtynėse su „Žalgiris B“ atėjau prieš rungtynių pradžią ir nustebau pamatęs pagrindinę mūsų sudėtį. Kas kažkiek supranta futbolą, jie žino, kad jei komanda laimi tris rungtynes iš eilės, atlikti kažkokius pakeitimus, pakeisti vartininką į 18-metį vaikiną, kai mūsų užduotis laimėti visas rungtynes iš eilės, nėra logiška, juolab, kai prieš kelias dienas lankiausi LFF...
Man tai nepatiko. 15-ąją minutę išvydau žmogų toje zonoje, kurioje neturėtų būti nė vieno sirgaliaus, tai ką kalbu, galime dabar pakelti to rungtynių archyvą ir pažiūrėti. Pakviečiau stadiono apsaugą ir nuėjau prie to žmogaus, kad paprašyčiau jo palikti tą zoną ir išeiti į tribūnas.
Pirmoji rungtynių pusė baigėsi 1:1, bet šis žmogus nuolat buvo su telefonu, skambino, fotografavo ir džiaugėsi įvarčiais į abiejų komandų vartus.
Po pirmojo kėlinio nuėjau į rūbinę ir vienas iš mano futbolininkų sakė, kad buvo susijaudinęs, nesulaikiau emocijų, pasakiau, kad tokio sukčiavimo tikrai netoleruosiu, tai tikrai sulauks pasekmių.
Komanda laimi trejas rungtynes iš eilės, o mūsų tikslas pasiekti A lygą, tai jei kažkas apie sukčiavimą susimąsto, aš juos laikau keturkojais, o ne žmonėmis. Mes pralaimėjime 1:3.
Po rungtynių atitinkamai pakviečiau trenerį susitikti. Kur jis buvo ir kodėl neatėjo? Jis buvo pas Ž.Buzą kabinete ir nenorėjo pas mane ateiti.
Po kelių dienų susitikome su treneriu ir turėjau kelis klausimus, bet atsakymų negavau, jie buvo neaiškūs, o jis pranešė, kad Ž.Buzas liepė jam atsistatydinti, kiek vėliau sužinojau, kad šis treneris buvo anksčiau diskvalifikuotas dėl sutartų rungtynių, gerą trenerį man pakišo (šypsosi).
Per kitus tris mėnesius surinkau komandą, pažiūrėjau visiems į akis, pasikalbėjome, susikaupėme ir kitus tris mėnesius buvome lentelės viršūnėje, per 8 rungtynes surinkome 19 taškų. Kovojome dėl titulo, o atmosfera komandoje buvo puiki, futbolininkai susitikdavo ne tik rungtynių metu.
Buvo svarbios rungtynės prieš „TransINVEST“. Mūsų komandoje algos išmokamos nuo 10 iki 15 dienos. Šios rungtynės buvo 9 dieną ir aš norėjau įkvėpti vaikinus ir išduoti algas anksčiau. Paskambinau į buhalteriją ir sakiau, kad sumokėtų algas anksčiau, bet gavau atsakymą, kad pinigų nėra.
Paėmėme išrašus iš banko ir ką pamatėme, kad žmogus be mano žinios tuos pinigus, kurie buvo skirti žaidėjams, pervesdavo į savo įmones. Buvau labai apstulbęs. Sąžiningai tai papasakojau futbolininkams.
Tuo metu jie darė gerą darbą, buvo tarp lyderių ir tai jų nedomino, jiems reikėjo pinigų. Pakalbėjau su rėmėjais, jie man pasakė, kad klubas dar ne mūsų? Mūsų pinigais naudojasi kažkas kitas? Mes stabdome investavimą, kol klubas nebus mūsų, kol buhalteris nebus mūsų, kol vadovybė nebus mūsų.
Tuo metu nuo 10 iki 30 dienos prasidėjo labai keisti dalykai. Futbolininkams išjungdavo šviesą, jie gaudavo laiškus, SMS žinutes, kažkokia įmonė bandė nuteikti futbolininkus, bandė išderinti visą komandą.
Priklausomai nuo to, aš kovojau už savo komandą ir gavojau, kad viską galime sutvarkyti, bet rungtynėse su „Minija“ aš buvau atsidūręs akligatvyje. Mano vienintelis sprendimas buvo iš savo asmeninių santaupų sumokėti žaidėjams algas ir viskas susitvarkys, nes žaidėjai aiškiai pasakė – nebus pinigų, nebus treniruočių.
Konfliktas su Ž.Buzu pasiekė kulminaciją. Visą laiką kontaktavau su LFF. Prašiau pagalbos, kad išspręsti šią situaciją su Ž.Buzu, tai, ką darė šis žmogus, nenoriu sakyti visko, bet tai netilpo į jokius vartus. Visą tai vyko žinant federacijai kas vyksta. Cituoju jums vieno iš federacijos narių žodžius.
„Viskas, kas vyksta ir žurnalistų puolimas, tai yra Ž.Buzo įtaka. Nieko negalime padaryti, su juo bus sunku kovoti, bet linkime jums sėkmės“
Susimąstykite apie šiuos žodžius, pati įtakingiausia Lietuvos futbolo federacija negali kovoti su šiuo žmogumi. Ar tai nepasako apie šios instancijos bejėgišukmą?
Vyšnaitė ant torto – 10 dienų iki tol kol šis sprendimas buvo priimtas, mes susitikome Kaune. Susitikime buvau aš su savo advokatais, Ž.Buzas su savo advokatais ir LFF su savo advokatais. Buvo pasiektas susitarimas, kad klubas padalinamas į dvi dalis. Keturias akcininkų dalis – dvi iš mano, dvi iš Ž.Buzo pusės ir bus dviejų parašų teisė. O dabar norėčiau prisiminti komiteto sprendimą, kad buvome pašalinti dėl to, kad nepranešėme apie akcininkų pasikeitimus laiku.
Šis 16 žmonių komitetas priminė man vieną filmą. Jis vadinasi „12 draugų iš Oušeno“, man atrodo, kad šis filmas dabar vadinasi „12 Buzo draugų“.
– Kiek jūs ir investuotojai investavo į Marijampolės klubą?
– Negaliu atsakyti. Tų pinigų buvo pakankamai, kad pabaigti pirmąjį ratą, nes užduotis buvo pabaigti ji 1–3 vietose, per tuos pusę metų turėjau stiprių futbolininkų sąrašą, tai tie futbolininkai žinojo, kad jų algos bus didesnės.
– Gal yra žaidėjų, kurie galėtų tai patvirtinti, kad Ž.Buzas rūpinosi šiais reikalais?
– Aš jums nesakiau, kad Ž.Buzas ten darė viską. Kai 10 dienų komanda nesitreniruoja, reikia paklausti kodėl, o ne dėl ko jie pralaimėjo. Aš labai tikėjausi, kad federacija kažkaip paveiks situaciją, tačiau jie išmeta mus.
– Koks pagrindinis šio susirinkimo tikslas ir kas lauks toliau?
– Laimėsime visus teisinius procesus, bet nežinau kaip federacija žada į tai atsakyti. Pagrindinis tikslas, kad jei federacija kaltina žaidėjus, turi kaltininkus, o ne juos pridenginėti.
Yra atitinkamos institucijos, kurios galėtų kreiptis, bet niekas su mumis nesikalbėjo. Patvirtinkite savo žodžius ir nemeluokite, kad komanda atšaukta dėl akcininkų (kreipiasi į LFF).
Mes apsaugosime savo klubą.
– Ar padavėte LFF į teismą?
– Žinoma, yra pateikta apeliacija. Dabar federacija bus labai tyli, nes ką jie pasakys žurnalistams, kai turės mus sugrąžinti? Siūlyčiau jiems netaikyti Vladimiro Putino strategijos ir pripažinti savo klaidas.
– Ar manote, kad pralaimėjimai pasipylė dėl nemokamų atlyginimų?
– Aš jums papasakojau apie pirmąjį ratą, jame patyrėme vos tris pralaimėjimus, o antrajame rate jau nebeturėjau komandos, nes prasidėjo visi procesai, netekome žaidėjų, negalėjome žaisti.
Bet federacija savo vieną, o daro kitą, toks tas lietuviškas futbolas.
– Federacija įvardino, kad yra trys konkretūs radarai dėl sutartų rungtynių. Teko juos matyti?
– Jų niekas nematė. LFF prezidentas sako vieną, o dokumentas rodo ką kitą. Kaip sužinojau, tokius raportus gauna kiekviena komanda per sezoną, raportas yra bukmeikerių reakcija į tai, kad statomi pinigai.
Siūlau jums pasikalbėti su futbolininkais, ar bent su vienu iš jų buvo susisiekta. Mano veiksmus, kai aš įtariau, jau išgirtote, galbūt tai yra grubu, bet aš negaliu į tai tiesiog stebėti ir nieko nedaryti.
– Ar galite įvardinti bent vieno investuotojo pavardę?
– Tai neturi reikšmės. Jei kažkas abejojo, kad mes galėjome patekti į A lygą, jie būtų pakėlę futbolą į viršų.
– Kodėl negalime sužinoti tų žmonių kurie nori „pakelti futbolą į viršų“?
– Man neleidžiama apie tai kalbėti.
– Ar nemanote, kad investuotojų neviešinimas kelia dar daugiau įtarimų jūsų komandai?
– Žinote „Bayern“ investuotojus?
– Kiek kainavo klubas?
– Negaliu atsakyti.
– Jūs Ž.Buzą kaltinate vagyste?
– Tikrai taip. Pas mane dingo pinigai iš sąskaitos. Kodėl investuotojai daugiau nedavė pinigų? Mes jau turėjome biudžetą, bet nei buhalteris, nei direktorius neturėjo teisės daryti jokių pavedimų.
– Kreipėtės į teisėsaugą, jei tai yra vagystė?
– Ne.
– Kodėl?
– Nes klubas 50/50 vis dar nėra mano. Kad kreiptis į teisėsaugą, reikia duoti pilną prieigą prie visko ir pravesti auditą.
– Tai buvo legali vagystė?
– Taip, teisingai.
– Ar jūsų tiklas yra grįžti į Lietuvos futbolą?
– Mes laimėsime, jie mus sugrąžins, kur jie dėsis. Viskas, ką liko padaryti, tai gauti pilnas akcijas ir dirbti su malonumu.
– Jei apeliacija bus atmesta, kreipsitės į Sporto arbitražo teismą?
– Taip, žinoma.
– Tai kas akcininkai iš jūsų pusės – jūs ir?
– Aš ir vienas iš investuotojų.
– Kas jis toks?
– Vienas iš investuotojų šeimos narių, kai viskas gerai pasibaigs, sužinosite šiuos žmones ir dings visi klausimai.
– O jūs turite versiją, kodėl Ž.Buzas taip elgiasi su jumis?
– Turiu. Man įdomu, kodėl jūs nežinojote, kad Ž.Buzas aferistas, aš nežinojau, jis gavo savo pinigus, jis darė viską, kad mes pilnai nevaldytume klubo, jis nori, kad mes viską mestume ir jis toliau vykdytų savo veiklą.
V.Murauskas niekada neparduos „Sūduvos“ futbolo klubo, o jei parduos, tai tik Ž.Buzui.
– Manote, kad žiniasklaida yra susitepusi ir pasakoja kažkieno kito istorijas?
– Kokia kalba gali būti apie žiniasklaidą, jei ji tiesiog teigia LFF prezidento žodžius. Žiniasklaida tik pasako informaciją, kurią jai duoda, o aš jums kalbu faktais. LFF prezidentas pasako vieną – kad pašalinama dėl susitarimų, bet pagal dokumentus ji šalinama dėl kitų dalykų.
