„Didžiąją praėjusio sezono dalį buvau traumuotas, šiemet taip pat buvo grįžimo po traumos laikotarpis, tad tikrai nebuvo lengva“, – laiką, praleistą Rygos RFS klube prisiminė K.Uzėla.
Į Latviją saugas išvyko po sėkmingų sezonų Vilniaus „Žalgiryje“. Kartu su legendiniu Lietuvos klubu jaunasis šalies talentas dvejus metus iš eilės (2020, 2021 m.) tapo A lygos čempionu.
Prieš išvykdamas į Rygą K.Uzėla taip pat buvo sulaukęs ir asmeninio įvertinimo – Lietuvos futbolo bendruomenė žaidėją pripažino geriausiu jaunuoju 2021-ųjų Lietuvos futbolininku.
Vis dėlto patirta trauma nesuteikė galimybės žaidėjui atsiskleisti kaimyninėje šalyje – vos 15 rungtynių už Rygos klubą sužaidęs Lietuvos rinktinės futbolininkas priėmė sprendimą grįžti į gimtinę – jis pasirašė iki 2024-ųjų pabaigos galiojančią sutartį su praėjusiame sezone A lygos bronzą nuskynusiu „Kauno Žalgiriu“.
Laikinojoje sostinėje K.Uzėla vėl suvienijo jėgas su treneriu Mariumi Stankevičiumi.
Naujasis Kauno klubo pirkinys kartu su 42-ejų Lietuvos futbolo legenda darbavosi šalies jaunimo (iki 21-erių) rinktinėje, kurioje buvo šio specialisto auklėtiniu.
„Matosi, kad treneris yra žaidęs aukščiausiame futbolo lygyje, Vakaruose, tas labai ir jaučiasi. Tas vakarietiškas stilius, kad norima žaisti technišką futbolą, kai kamuolys yra ant žemės.
Manau, kad su laiku viskas pasimatys ir žaidime, ir rezultatuose. Tikrai jaučiasi, kad jis nori žaisti tą ispanišką-itališką futbolą“, – stratego filosofiją portalui lrytas.lt įvertino K.Uzėla.
Šiuo metu futbolininko atstovaujama „Kauno Žalgirio“ ekipa rikiuojasi penktoje A lygos turnyrinės lentelės vietoje. Kauniečių taip pat lauks ir žūtbūtiniai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės mūšiai.
Tačiau dabar visa M.Stankevičiaus kariauna savo dėmesį koncentruoja tarptautinei kelionei – ketvirtadienį kauniečiai pradės žygį UEFA Europos konferencijų lygos atrankoje.
Kauno klubo varžovas – garsusis Poznanės „Lech“ klubas iš Lenkijos.
„Lech“ – puikiai Lietuvos futbolo bendruomenėje pažįstama ekipa. 2013-ųjų vasarą UEFA Europos lygos atrankoje prieš ją kovojo Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai. Tąsyk vilniečiams pavyko peržengti agresyviais sirgaliais garsėjančios komandos barjerą (mačas baigėsi 2:2, bet „Žalgiris“ varžovus įveikė dėl svečių įvarčio taisyklės).
Tuo metu K.Uzėlai buvo vos 13 metų. Dabar jaunasis šalies futbolininkas kartu su „Kauno Žalgiriu“ sieks pakartoti savo buvusios komandos prieš dešimtmetį pasiektą sėkmę.
„Galbūt jie mūsų neįvertins, galbūt bus ne jų diena, turėsime pasinaudoti savo šansais. Tikiu, kad bent vieną šansą tikrai turėsime, o jei jį pavyks išnaudoti, kas ten žino, kaip viskas gali pasikreipti“, – apie būsimą mūšį kalbėjo lietuvis.
Pirmosios atrankos rungtynės bus žaidžiamos ketvirtadienį Lenkijoje. Atsakomasis mačas po savaitės vyks renovuotame Kauno Dariaus ir Girėno stadione.
Prieš tarptautinį startą K.Uzėla lrytas.lt portalui pasidalino mintimis apie sugrįžimą į Lietuvą, nuvylusį laikotarpį Latvijoje ir šiuo metu banguojantį „Kauno Žalgirio“ žaidimą.
– Kaip vertinate adaptacinį laikotarpį „Kauno Žalgirio“ komandoje? – lrytas.lt paklausė K.Uzėlos.
– Visai neblogai. Aišku, norėtųsi, kad tų pergalių būtų kiek daugiau, bet, kaip per pirmą mėnesį, manau, kad visai neblogai. Tiek ir rūbinėje sekasi įsilieti į komandą, tiek ir aikštėje.
Žinoma, visada norėtųsi geriau, bet, manau, kad viskas yra gerai.
– Ko pasisėmėte rungtyniaudamas Latvijoje?
– Ta patirtis buvo įvairiapusė, nes didžiąją praėjusio sezono dalį buvau traumuotas, šiemet taip pat buvo grįžimo po traumos laikotarpis, tad tikrai nebuvo lengva.
Patirtys? Turbūt, kad pasisėmiau kantrumo, nes iš futbolo pusės nemanau, kad per daug patobulėjau, bet per visą tą laikotarpį reikėjo išmokti daug kantrybės, tam didžiausią įtaką turėjo trauma.
– Nors Latvijoje ir nesužaidėte gausaus kiekio rungtynių, tačiau galbūt galėtumėte palyginti stipriausių Lietuvos ir Latvijos futbolo lygų skirtumus?
– Jei kalbėsime apie patį žaidimą, tai lygis yra labai panašus. Galbūt pagrindinis skirtumas yra, kad pagrindinės Latvijos futbolo komandos „Riga FC“ ir Rygos RFS yra finansiškai stipresnės už visas komandas Lietuvoje.
Šie klubai gali prisitraukti legionierius, kurie turi garsesnes pavardes. Tuo pačiu šie klubai investuoja į bazes, į aikštynus, pačius žaidėjus, pirmaujančių komandų sąlygos tikrai skiriasi, bet pats futbolo čempionatas labai panašus.
– Kokios trenerio M.Stankevičiaus savybės jus žavi labiausiai?
– Su treneriu Mariumi teko jau dirbti ir Lietuvos U21 rinktinėje. Tai yra vienas iš mano mėgstamiausių trenerių, su kuriais yra tekę dirbti.
Jei kalbėsime apie filosofiją, matosi, kad treneris yra žaidęs aukščiausiame futbolo lygyje, Vakaruose, tas labai ir jaučiasi. Tas vakarietiškas stilius, kad norima žaisti technišką futbolą, kai kamuolys yra ant žemės.
Aišku, galbūt kol kas tai neatsispindi aikštėje ir rezultatuose, bet jis taip pat yra visai neseniai prisijungęs prie komandos, tad nėra lengva vidury sezono viską taip perstatyti.
Manau, kad su laiku viskas pasimatys ir žaidime, ir rezultatuose. Tikrai jaučiasi, kad jis nori žaisti tą ispanišką-itališką futbolą.
– „Kauno Žalgiris“ savo rungtynes žaidžia renovuotame Dariaus ir Girėno stadione. Koks jausmas žaisti šioje Lietuvai neįprastoje futbolo šventovėje?
– Kol kas šiame stadione teko sužaisti vos vienerias rungtynes, tad dar nesijaučia kaip tikrieji namai.
Turbūt taip yra dėl to, kad Lietuvoje nesame įpratę turėti tokius stadionus, bet reikia džiaugtis, tikrai malonu žaisti tokiame stadione. Tikiuosi, kad su laiku atsiras tas jausmas, kad jausiuosi kaip namuose.
– Kauno klubas šiemet nevengia bangavimų. Kas labiausiai nepavyksta komandos filosofijoje?
– Turbūt, kad nėra vienos tokios priežasties. Keitėsi treneris, treneriui reikia suprasti, kurie žaidėjai jam labiausiai tinka, galbūt net yra įsimetęs kažkoks neužtikrintumas, nes vienerias rungtynes laimi, tada pralaimi, tada vėl lygiosios.
Komandoje dar nėra tokios pakilimo auros, manau, kad viskas susitvarkytų, jei pavyktų laimėti vienerias, dvejas ar trejas rungtynes iš eilės. Kai atsirastų pergalės, tada atsirastų ir tas pasitikėjimas komandoje ir visai kitokie rezultatai būtų, tada būtų ir kitokia nuotaika bei kitoks komandos įvaizdis.
– Ketvirtadienį „Kauno Žalgiris“ pradeda savo tarptautinę kelionę. Jūsų karjeroje tai bus ne pirmasis tarptautinis iššūkis. Kokios emocijos vyrauja šį kartą?
– Žaisti Europoje visada yra švente. To lauki visus metus, o kai viskas prasideda, nori, kad ta šventė tęstųsi kuo ilgiau. Šiemet mums teko labai stiprus varžovas, bet nuotaikos tokios, kad reikia pamiršti tai, kas vyksta vietiniame fronte.
Žaisime fantastiškame stadione prieš puikų varžovą, namuose taip pat turėsime rungtynes puikiame stadione.
Reikia tiesiog mėgautis. Visada galima fantazuoti – laimėsime ar nelaimėsime, bet turime išeiti, mėgautis ir padaryti nuo savęs padaryti viską 100 proc.
– Kokie pagrindiniai akcentai besiruošiant kovai su Poznanės klubu?
– Nėra nieko nuostabaus. Kaip ir kiekvienose rungtynėse, kai žaidžiama prieš stipresnį varžovą – reikia nepalikti priešininkams plotų, stengtis išlaikyti kamuolį kuo ilgiau bei stengtis pasinaudoti atsiradusiais plotais.
Galbūt jie mūsų neįvertins, galbūt bus ne jų diena, turėsime pasinaudoti savo šansais. Tikiu, kad bent vieną šansą tikrai turėsime, o jei jį pavyks išnaudoti, kas ten žino, kaip viskas gali pasikreipti.
