Vos pernai stipriausiame šalies čempionate debiutavusi komanda po 15 turų už savo nugaros yra palikusi čempionų titulą ginantį Vilniaus „Žalgirį“.
Lietuviškiausia A lygos futbolo komanda kartu su „Panevėžio“ klubu dalinasi 1–2 pozicijas turnyrinėje lentelėje.
„Nesinorėtų per daug džiaugtis, nes dar nenuėjome nė pusės kelio. Mūsų dar viskas laukia priešakyje“, – po sėkmingo starto padebesiais neskraido FA „Šiauliai“ direktorius Deivis Kančelskis.
Vos du legionierius savo komandoje turinti Saulės miesto ekipa užkariavo ne tik savų sirgalių, bet ir šalies futbolo bendruomenės širdis.
Mindaugo Čepo treniruojama kariauna sulaukė ir naujojo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės trenerio Edgaro Jankausko pagyrų. Praėjusiame rinktinių lange daugiausiai futbolininkų būtent ir buvo pakviesta iš šios A lygoje lyderiaujančios komandos.
„Mūsų vizija buvo įrodyti, kad su lietuviais galime kažką pasiekti Lietuvos futbole.
Tas mūsų kelias buvo ilgesnis, sunkesnis, galbūt prireikė daugiau tikėjimo, kad nereikia nuvertinti Lietuvos futbolininkų. Norėjome, kad tas pavyzdys užkrėstų ir kitus futbolo klubus.
Norime, kad ir Lietuvos rinktinė iš to pasiektų daugiau ir iš to sektų geresni rezultatai“, – portalui lrytas.lt pridūrė D.Kančelskis.
FA „Šiauliai“ komandos garbę gina vos du legionieriai – ukrainiečiai Jevhenas Jefremovas ir Oleksijus Ščebetunas. Vaikinai greitai adaptavosi Saulės mieste ir vietinę bendruomenę sužavėjo savo darbu bei nuoširdumu.
„Oleksijus (Ščebetunas) atvyko dar pernai. Jis labai darbštus žmogus, o labiausiai imponavo tai, kad jis iškart atvažiavęs pasakė, kad nori mokintis lietuvių kalbą. Praėjo vos pusmetis, o jis jau lietuviškai galėjo duoti interviu.
Jevhenui (Jefremovui) taip pat nebuvo problemų adaptuotis, nes jis jau žaidęs Lietuvoje“, – apie abu ekipos legionierius pasakojo komandos direktorius.
Šiaulių komanda spindi ir už aikštės ribų – geltonai-juodais marškinėliais pasidabinę sirgaliai kiekvienų rungtynių metu užpildo namų stadioną bei aktyviai palaiko mylimą komandą.
„Bandome suorganizuoti kuo daugiau bendruomenės renginių, eisenas, „fanų zonas“, bandome skirti dėmesį ne tik pagrindinei komandai, bet ir visai akademijos bendruomenei“, – akcentavo D.Kančelskis.
Jis naujienų portalui lrytas.lt plačiau papasakojo apie FA „Šiauliai“ sėkmės paslaptis, nemažai kantrybės pareikalavusios vizijos išpildymą bei Saulės mieste atgimstantį futbolą.
– Sezono pradžioje „Šiaulių“ komanda tapo bene didžiausia lietuviškojo futbolo staigmena. Kiek toks sėkmingas startas viršijo ir jūsų pačių lūkesčius?, – buvo paklausta FA „Šiauliai“ direktoriaus.
– Gali būti du požiūriai. Faktas, kad mus ir visą bendruomenę džiugina, kad šią dieną turime tokius rezultatus. Sunkus darbas, pasiruošimas, tikėjimas, trenerio ir jo štabo darbas – tai ir duoda rezultatą.
Norėjome įrodyti visiems, kad galime ir su lietuviška komanda kažko tai siekti.
Iš kitos pusės – nesinorėtų per daug džiaugtis, nes dar nenuėjome nė pusės kelio. Mūsų dar viskas laukia priešakyje, dabar varžovai į mus žiūri kaip į stiprią komandą, favoritus, tad kol kas į visus dalykus žiūrime atsargiai, bet šią dieną tikrai mus džiugina tiek žaidimas, tiek ir esama vieta.
– Kaip paaiškinti tokią ekipos sėkmės paslaptį?
– Nėra kažkokios konkrečios paslapties. Žingsnis po žingsnio einame savo išsikelto tikslo link, šį tikslą buvome išsikėlę dar prieš septynerius metus, o dabar su miesto savivaldybės pagalba bandome tai įgyvendinti.
Nėra paslaptis, kad pas mus rūbinėje yra tikrai gera atmosfera. Mūsų atidžiai surinktas kolektyvas sutaria gerai, labai gerai savo nematomą darbą atlieka ir trenerių štabas. Žinau, kad jie labai daug dirba, analizuoja, manau, kad viskas taip ir susideda.
Vieno dalyko nėra. Išlaikėme praėjusio sezono branduolį, prisideda ir mūsų bendruomenės tikėjimas visa šia vizija.
– FA „Šiauliai“ yra bene simpatiškiausia A lygos komanda dėl savo itin lietuviškos sudėties. Kaip kilo mintis komplektuoti komandą pagal tokį modelį, juolab Lietuvoje klubai dažniau remiasi užsieniečiais žaidėjais...
– Ši mintis kilo prieš septynerius-aštuonerius metus. Tuo metu Šiauliuose futbolo aukščiausiame lygyje nebuvo. Kartu su savivaldybe nusprendėme, kad reikia kurti komandą nuo pradžių ir remtis savo akademijos auklėtiniais.
Vėliau paaugome iki Pirmosios lygos, kilome į viršų, tada reikėjo pasistiprinti pajėgesniais lietuviais. Mūsų vizija buvo įrodyti, kad su lietuviais galime kažką pasiekti Lietuvos futbole.
Tas mūsų kelias buvo ilgesnis, sunkesnis, galbūt prireikė daugiau tikėjimo, kad nereikia nuvertinti Lietuvos futbolininkų. Norėjome, kad tas pavyzdys užkrėstų ir kitus futbolo klubus.
Norime, kad ir Lietuvos rinktinė iš to pasiektų daugiau ir iš to sektų geresni rezultatai.
– Nepasigendate daugiau tokių pavyzdžių kitose Lietuvos komandose?
– Tai yra ilgalaikė vizija, ilgalaikis projektas. Visada paprasčiau yra atsivežti legionierius, bet manau, kad mūsų pavyzdys galėtų padėti ir kitiems klubams, kitoms organizacijoms sekti mūsų pavyzdžiu.
Mes tikrai nesame prieš legionierius – galbūt vienas kitas yra reikalingi, bet mūsų noras ir vizija yra, kad vietinis jaunimas matytų pavyzdį. Mūsų pavyzdys – mūsų jaunimo akademijos žaidėjai žino kiekvieno komandos žaidėjo pavardę, fotografuojasi su jais, bandome sukurti tokį bendruomeninį klubą, kuris padėtų tam jaunam žaidėjui matyti savo kelią iki profesionalaus futbolo.
Tada per eilę metų galėtume padaryti tai, kad į Lietuvos rinktinę ateitų geresni, pajėgesni žaidėjai, galbūt tada ir rinktinė pasiektų geresnių rezultatų, nuo to būtų geriau visam Lietuvos futbolui.
Tikiuosi, kad mes būsime tas gerasis pavyzdys, ilgalaikėje perspektyvoje kiekvienas klubas su tokiu požiūriu gali kažką pasiekti.
– Ekipos treneris M.Čepas buvo pripažintas geriausiu pastarojo mėnesio A lygos strategu. Kuo išsiskiria šis futbolo specialistas?
– Su Mindaugu esu pažįstamas dar nuo senų laikų. Dar Šiauliuose žaidėme kartu, kartu dirbome ir treneriais jaunimo rinktinėse. Man labai patinka šio specialisto požiūris į trenerio darbą.
Jis yra labai atsakingas – vienas iš pirmųjų ateina į darbą ir vienas paskutiniųjų iš jo išeina. Daug domisi, daug analizuoja, mokosi iš kitų užsienio specialistų, užsienyje dirbančių Lietuvos specialistų.
Tai labai savo specialybei pasišventęs žmogus, kuris tuo užkrečia ir kitus štabo narius, galvoju, kad tas tandemas bei charizma, kuri pritraukia žaidėjus, žaidėjai tiki treneriu, tai ir atneša rezultatų.
Bet suprantame, kad tie rezultatai dar tik tarpiniai, nelabai dar norisi to dalyko akcentuoti, bet trenerio darbštumas, charizma, noras tobulėti – visi šitie dalykai jam ir duoda tuos vaisius.
– Jūsų ekipoje vos du legionieriai, abu iš Ukrainos. Kaip jie adaptavosi Šiauliuose?
– Esame lietuviška komanda, bet kai kuriose pozicijose trūksta rinkoje žaidėjų. Kaip jau ir minėjau – mes tikrai nesame nusiteikę prieš legionierius. Džiugu, kad pataikėme su abiem legionieriais.
Oleksijus (Ščebetunas) atvyko dar pernai. Jis labai darbštus žmogus, o labiausiai imponavo tai, kad jis iškart atvažiavęs pasakė, kad nori mokintis lietuvių kalbą. Praėjo vos pusmetis, o jis jau lietuviškai galėjo duoti interviu.
Jevhenui (Jefremovas) taip pat nebuvo problemų adaptuotis, nes jis jau žaidęs Lietuvoje. Viskas sueina į vieną, nėra kažkokio recepto, o tas atsispindi aikštėje.
– Sezonas jau įgavo pagreitį. Neplanuojate ieškoti papildymo?
– Galbūt atsiras papildymas, kalbame su tam tikrais žaidėjais, laukiame sprendimų, nes vis tiek žaidėjų prioritetas yra užsienio komandos. Viskas pasimatys artimiausio mėnesio metu.
– „Šiaulių“ komanda pasižymi sėkmingu darbu ne tik aikštėje, bet ir tribūnose. Kiek stadioną pildantys sirgaliai yra šios komandos sėkmės dalis?
– Tai yra vienas iš pagrindinių mūsų akademijos tikslų, kad kuo labiau būtų įtraukta bendruomenė, kad kuo labiau būtų įtraukti vaikai, jų tėveliai, artimieji, manome, labai svarbu, kad vaikas matytų pavyzdį, bendrautų su žaidėjais, iš arti stebėtų savo siekiamybę.
Bandome suorganizuoti kuo daugiau bendruomenės renginių, eisenas, „fanų zonas“, bandome skirti dėmesį ne tik pagrindinei komandai, bet ir visai akademijos bendruomenei.
– Šiuo metu klubas rikiuojasi pozicijoje, kuri leistų komandai iškovoti vietą kito sezono tarptautinio turnyro atrankoje. Kiek svarbu į Šiaulių miestą sugrąžinti tarptautinį vyrų futbolą?
– Labai nenoriu atsakyti į šį klausimą (juokiasi). Daug kas apie tai šneka, bet mes su treneriais kalbame, kad dar nieko neįrodėme. Taip, smagu, taip, turbūt šiai dienai esame verti būti šioje vietoje, mūsų tikslas galbūt ir yra užimti europones pozicijas.
Bet jei kažkas nepavyks, nenorėtume visko nubraukti ir keisti kryptį. Mes dirbame galvodami tik apie artimiausias rungtynes, o kaip bus rudenį – pamatysime. Jei pavyks, pasidžiaugsime.
Šiandien viskas yra gerai, bet reikia tą darbą padaryti iki galo.
