Praėjusių metų gruodį FA „Šiauliai“ klubas oficialiai pristatė naujoką – 35-erių M.Kuklį, su kuriuo buvo pasirašyta dviejų metų sutartis.
„Džiaugiuosi, kad taip susiklostė, jog kur pradėjau karjerą, ten ją baigti ir galėsiu“, – portalui lrytas.lt kalbėjo 2016-ųjų geriausias Lietuvos futbolo A lygos žaidėjas.
Būtent savo gimtinėje Šiauliuose, tiesa ne FA „Šiauliai“, o FK „Šiauliai“ komandoje, 2006 metais profesionalo karjerą pradėjęs M.Kuklys žaibiškai kilo karjeros laiptais, o po ketverių metų Saulės mieste ir etapo Belgijoje sustiprino labiausiai tituluoto Lietuvos futbolo klubo Vilniaus „Žalgirio“ gretas.
Savo karjeros dešimtmetį šalies sostinėje praleidęs M.Kuklys joje užkariavo vietinių sirgalių širdis bei visiems įrodė, kad jo venomis teka „žaliai-baltas“ kraujas.
Būtent Vilniuje ir prabėgo sėkmingiausi šiauliečio metai – vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius jis net šešis kartus tapo A lygos čempionu, septynis kartus laimėjo LFF taurę ir 2016 metais buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku.
Tiesa, praėjusio sezono M.Kuklys šalies čempionų gretose neužbaigė – 2022-ųjų rugsėjį saugas netikėtai turėjo palikti Vilniaus „Žalgirį“. Šio sostinės klubo sprendimo liko nesupratę nei „Žalgirio“ sirgaliai, nei visa likusi Lietuvos futbolo bendruomenė.
Net ir palikęs Vilniaus komandą M.Kuklys nuo jos nenusisuko – socialinėje erdvėje demonstravo ištikimybę „Žalgiriui“ ir jo sirgaliams, o apie savo meilę „žaliai-baltiems“ jis prakalbo ir portalui lrytas.lt.
„Labai myliu šį klubą ir mylėsiu jį turbūt iki pat gyvenimo galo“, – teigė 36-erias rungtynes už Lietuvos nacionalinę rinktinę sužaidęs futbolininkas.
Į Šiaulius sugrįžęs ir FA „Šiauliai“ komandos marškinėlius apsivilkęs M.Kuklys jau spėjo pergalingai pradėti naująjį A lygos sezoną. Šiauliečiai pirmose sezono rungtynėse išvykoje 1:0 palaužė Vilniaus „Riterius“.
„Tikiuosi, kad komanda demonstruos tokį žaidimą kaip ir pirmose rungtynėse, ypač pirmajame kėlinyje. Manau, jei taip žaisime ir išvengsime traumų, galime daug ką nuveikti per šį sezoną“, – apie komandos potencialą prakalbo M.Kuklys.
Jis portalui lrytas.lt pasidalino mintimis apie sugrįžimą į Šiaulius, meilę Vilniaus „Žalgiriui“, ryšį su Egidijumi Vaitkūnu bei trenerio karjerą.
– Po daugiau nei dešimtmečio grįžote rungtyniauti į savo gimtinę. Kokios emocijos vėl apsivilkus stipriausios Šiaulių miesto futbolo komandos marškinėlius? – buvo paklausta M.Kuklio.
– Emocijos geros. Kur pradėjau, ten ir galvoju pabaigsiu savo karjerą. Džiaugiuosi, kad taip susiklostė, jog kur pradėjau karjerą, ten ją baigti ir galėsiu.
– A lygos sezoną pradėjote pergalingai. Kaip vertinate „Šiaulių“ komandos galimybes šiemet?
– Vertinti nelabai mėgstu. Galvoju, kad mūsų tikslas yra eiti į kiekvienas rungtynes ir nugalėti. Kaip bus – pamatysime sezono gale. Mūsų iškelti tikslai yra geriau pasirodyti nei pernai (praėjusiame sezone buvo užimta septinta vieta).
Tikiuosi, kad komanda demonstruos tokį žaidimą kaip ir pirmose rungtynėse, ypač pirmajame kėlinyje. Manau, jei taip žaisime ir išvengsime traumų, galime daug ką nuveikti per šį sezoną.
– Šiauliuose suvienijote jėgas su geru bičiuliu Egidijumi Vaitkūnu. Kaip smagu vėl kartu aikštėje rungtyniauti su šiuo žaidėju?
– Su Egidijumi susipažinome dar 2012 metais, kai atvykau rungtyniauti į Vilniaus „Žalgirio“ komandą. Iš pradžių mūsų santykiai galbūt nebuvo labai geri. Atsimenu tą pirmąjį įėjimą į rūbinę, dalinomės su Egidijumi mintimis, kad nei jis man patiko, nei aš jam patikau (juokiasi).
Bet paskui radome bendrą kalbą, tapome vienais iš geriausių draugų ir dabar vėl kartu rungtyniaujame Šiauliuose.
Egidijus yra karys, su kuriuo, manau, eičiau į bet kurį karą. Žinau, kad jis visada atstovės už komandos draugą. Tikrai smagu su Egidijumi vėl rungtyniauti kartu.
– „Šiaulių“ futbolo klubas pagal amžiaus vidurkį yra vienas jauniausių A lygos klubų. Kartu su E.Vaitkūnu esate vyriausi komandos žaidėjai, kokias pamokas ir patirtis labiausiai norite perduoti ekipos jaunimui?
– Viską, ką sukaupėme, tą ir norėtume perduoti, stengiamės tai daryti su Egidijumi. Aišku, visada svarbiausia yra tikėjimas tuo, ką darai. Tas tikėjimas gali daug ką duoti tau ateityje, ne tik futbole, bet ir apskritai gyvenime.
Mes su Egidijumi kiekvieną dieną bandome perduoti visas geriausias savo savybes. Yra tikrai nemažai gero jaunimo Šiaulių komandoje. Jeigu jie įsiklausys ir į mus, ir į trenerį, manau, jie tikrai gali daug ką pasiekti.
– Šiauliuose rungtyniavote daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau tada gynėte kitos miesto komandos garbę. Kiek stipriai nuo to laikmečio pasikeitė Šiaulių miestas, futbolo infrastruktūra Šiauliuose?
– Pasikeitė valdžia, pasikeitė pati komanda. Visų pirma, labiausiai pagerėjo požiūris į futbolą, į darbą, kuris yra daromas. Atsirado valdžios kantrybė, nuoseklumas, akademijos darbas.
Infrastruktūra galbūt per daug ir nepasikeitė, atsirado viena dirbtinė danga, bet aš manau, kad Šiauliams trūksta dar vieno dalyko – futbolo maniežo. Kartu su maniežu Šiauliai galėtų turėti vieną iš geriausių futbolo infrastruktūrų Lietuvoje bei geras sąlygas tobulėti vaikams.
– „Šiaulių“ komandoje antrus metus iš eilės dirba treneris Mindaugas Čepas. Koks tai specialistas ir kokios jo savybės jus žavi labiausiai?
– Treneris man labiausiai asocijuojasi su disciplina ir reiklumu. Šitie du dalykai, manau, yra svarbiausi tiek futbole, tiek ir gyvenime. Treneris buvo vienas iš faktorių, kodėl aš nusprendžiau sugrįžti į Šiaulius.
Treneris yra motyvuotas turi savo filosofiją, tas mane ir žavi.
– Praėjusį sezoną netikėtai palikote Vilniaus „Žalgirį“. Nors sezono sostinės gretose neužbaigėte, bet socialinėje erdvėje demonstravote šiltus ryšius tiek „Žalgiriui“, tiek ir komandos sirgaliams. Šiame sezone A lygoje kovosite jau ne už, o prieš „Žalgirį“. Nebus papildomų emocijų, o galbūt ir sportinio pykčio žaisti prieš šią komandą?
– Sportinio pykčio niekada nelaikiau nei prieš vieną komandą, nei prieš vieną žaidėją. Čia yra darbas – vieną dieną tu aikštėje, kitą dieną tu už aikštės ribų susitinki su tuo žmogumi ir turi bendrauti bei gerbti vienas kitą.
Šioje komandoje („Žalgiryje“) ne veltui aš buvau dešimt metų. Labai myliu šį klubą ir mylėsiu jį turbūt iki pat gyvenimo galo. Tikrai, manau, nebus lengva rungtyniauti prieš šią komandą.
Bet čia yra mūsų darbas, tu turi išeiti į aikštę ir atiduoti visus 100 proc. už komandą, kurios garbę tu gini. Taigi, eisiu ir žaisiu visu 100 proc., bet pagarba išliks visada tiek „Žalgiriui“, tiek „Žalgirio“ vadovybei, tiek „Pietų IV“ (ištikimiausių „Žalgirio“ sirgalių grupei).
– Sausio pradžioje įgijote UEFA A trenerio licenciją. Kaip kilo mintis pasukti šiuo keliu ir ar jau galvojate apie ateitį futbolo stratego pozicijoje?
– Viskas prasidėjo dar nuo to laiko, kai Vilniaus „Žalgirį“ treniravo Valdas Dambrauskas. Mes labai diskutuodavome ir jis man sakydavo, kad aš būčiau labai geras treneris, bet aš jam atsakydavau, kad aš nenoriu būti treneriu, nes tai yra labai sunkus darbas.
Viskas turbūt pasikeitė, kai aš išvykau į Kazachstaną (2018–2019 metų sezone), ten sutikau trenerį, kuris buvo labai dvipusiškas – iš vienos pusės jis buvo labai geras taktikas, bet iš kitos pusės jis nebuvo labai puikus žmogus, kuris bendrautų su žaidėjais. Šitoje situacijoje supratau, kad aš noriu būti treneriu, kad aš noriu daug ką pataisyti ir pagerinti būtent iš tos pusės, ką šis treneris turėjo.
Pradėjau galvoti, kad labai norėčiau būti treneriu ir dabar nekeičiu savo nuomonės – laikiausi UEFA B ir A licenciją. Praėjusiame sezone teko galimybė darbuotis su „Žalgirio“ B komanda, šiais metais greičiausiai teks padirbti su FA „Šiauliai“ B komanda.
Tikrai yra ta svajonė, daug idėjų, daug noro, bet sakau, pats svarbiausias dalykas yra, ar pavyks tas idėjas ir tuos norus įgyvendinti komandoje, nes viskas priklauso nuo žaidėjų ir kaip tie žaidėjai supranta tavo filosofiją.
– Kokią žinutę norėtumėte nusiųsti „Šiaulių“ futbolo klubo sirgaliams?
– Žinutė būtų labai paprasta – noriu palinkėti, kad jie palaikytų savo miesto komandą ir būtų kantrūs.
