1
Geriausiu šio amžiaus futbolininku vadinamas argentinietis Lionelis Messi pirmą kartą tapo pasaulio čempionu. 35-erių L.Messi žaidė jau penktosiose pasaulio pirmenybėse, bet per keturis praėjusius turnyrus Argentinos rinktinė tik 2014 metais pateko į finalą, kuriame nusileido vokiečiams. Iki šių metų didžiausias L.Messio laimėjimas žaidžiant rinktinėje buvo 2021 metų Pietų Amerikos čempiono vardas.
2
Argentinos rinktinės vartininkas Emiliano Martinezas finalo rungtynių baudinių serijoje atrėmė du prancūzų smūgius. Įmušti nesugebėjo Kingsley Comanas ir Aurelienas Tchouamėni. Argentiniečiai, kurių gretose tiksliai smūgiavo Lionelis Messi, Paulo Dybala, Leandro Paredesas ir Gonzalo Montielis, laimėjo baudinių seriją 4:2.
3
Argentinos rinktinė pasaulio čempione tapo trečią kartą. 1978 metais argentiniečiai finale nugalėjo Nyderlandus 3:1 (po pratęsimo), 1986 metais – Vokietiją 3:2. Argentinos rinktinė tris kartus lemiamas rungtynes pralaimėjo – 1930, 1990 ir 2014 metais „balti-žydri“ buvo planetos vicečempionai. Daugiau kartų pasaulio čempionės vardą iškovojo tik Brazilija (penkis), Vokietija ir Italija (po keturis).
3
Baudinių serija finale buvo mušama trečią kartą. 1994 metais per baudinių seriją brazilai įveikė italus, 2006 metais – italai nugalėjo prancūzus. Pratęsimas finale buvo žaidžiamas aštuntąjį kartą.
4
Argentinos futbolininkai namo išsivežė keturis asmeninius prizus. Lionelis Messi buvo apdovanotas Aukso kamuoliu, skirtu geriausiam turnyro žaidėjui, ir Sidabro bateliu, skirtu už antrąją vietą rezultatyviausių futbolininkų lentelėje, Emiliano Martinezui buvo įteiktos geriausiam vartininkui skirtos Aukso pirštinės, o Enzo Fernandezas gavo geriausio jauno futbolininko prizą.
5
Lionelis Messi net penkis kartus buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. Tris geriausio rungtynių žaidėjo prizus namo išsivežė prancūzas Kylianas Mbappė, po du – marokietis Yassine‘as Bounou, amerikietis Christianas Pulišičius, kroatai Luka Modričius ir Dominikas Livakovičius.
5
Penkeriose atkrintamųjų varžybų rungtynėse nugalėtojai nepaaiškėjo nei per pagrindinį laiką, nei per pratęsimą. Čempionais tapę argentiniečiai laimėjo dvi baudinių serijas (prieš Nyderlandus ir Prancūziją). Taip pat dvi baudinių serijas laimėjo kroatai (prieš Japoniją ir Braziliją), vieną – marokiečiai (prieš Ispaniją).
6
Pasaulio pirmenybėse dalyvavo šeši futbolininkai iš Argentinos klubų. Tačiau Argentinos rinktinės paraiškoje buvo tik vienas tėvynėje rungtyniaujantis žaidėjas – atsarginis vartininkas Franco Armani.
6
Finale komandos per pagrindinį laiką ir pratęsimą įmušė šešis įvarčius. Daugiau įvarčių buvo pelnyta tik 1958-ųjų finale, kuriame brazilai be pratęsimo nugalėjo švedus 5:2.
Rezultatu 3:3 (neskaičiuojant baudinių) finalas baigėsi pirmą kartą, tačiau anksčiau net keturis kartus lemiamose rungtynėse užfiksuotas rezultatas 4:2. Tarp jų – 2018 metais, kai prancūzai tokiu rezultatu nugalėjo kroatus.
7
Turnyro rezultatyvumo rekordą pasiekė Ispanijos rinktinė, grupės varžybose įmušusi septynis įvarčius į Kosta Rikos vartus. Ispanai laimėjo 7:0.
8
Rezultatyviausiai pasaulio pirmenybėse žaidė 8 įvarčius įmušęs prancūzas Kylianas Mbappė. 7 įvarčius pelnė argentinietis Lionelis Messi, po 4 – argentinietis Julianas Alvarezas ir prancūzas Olivier Giroud.
Abu rezultatyviausi turnyro futbolininkai K.Mbappė ir L.Messi žaidžia Paryžiaus PSG klube.
12
Finalo rungtynėse buvo įmušti 12 įvarčių, skaičiuojant baudinių seriją. Pagrindinis laikas baigėsi rezultatu 2:2, po pratęsimo rezultatas buvo 3:3, o baudinių serijoje Argentina nugalėjo Prancūziją 4:2.
16
Prancūzijos rinktinė per visą turnyrą įmušė 16 įvarčių ir buvo rezultatyviausia komanda. 15 įvarčių pelnė Argentina, 13 – Anglija, 12 – Portugalija.
18
Teisėjai Argentinos rinktinės futbolininkams ir treneriams parodė 18 geltonų kortelių. Tai – didžiausias skaičius turnyre. Drausmingiausiai žaidė ir elgėsi Anglijos rinktinė, kurios žaidėjai buvo įspėti tik vieną kartą. Dvi geltonas korteles gavo Ispanijos, po tris – Vokietijos ir Ekvadoro rinktinės.
23
Per turnyrą teisėjai skyrė 23 baudinius (neskaičiuojant baudinių serijų). Tikslo nepasiekė 6 smūgiai, o 17 bandymų buvo sėkmingi. Net penkis baudinius mušė ir per juos keturis įvarčius pelnė argentinietis Lionelis Messi. Prancūzas Kylianas Mbappė įmušė du baudinius (abu finale).
24
Net 24 iš 26 į pasaulio pirmenybes atvykusių Argentinos futbolininkų žaidžia Europos klubuose. Dešimt argentiniečių rungtyniauja Ispanijos lygoje, penki – Anglijos, keturi – Italijos, po du – Prancūzijos ir Portugalijos, vienas – Vokietijos. Prancūzijos klubams atstovauja du naujieji pasaulio čempionai Lionelis Messi (Paryžiaus PSG) ir Nicolasas Tagliafico („Lyon“).
25
Maroko rinktinė tapo 25-ąja komanda, patekusia į pasaulio pirmenybių pusfinalį. Marokiečiai taip pat tapo pirmąja į didįjį ketvertą prasibrovusia Afrikos komanda. Per 22 turnyrus daugiausiai kartų pusfinalyje žaidė Vokietija (13), Brazilija (11), Italija (8), Prancūzija (7) ir Argentina (6).
29
Pasaulio pirmenybių rungtynėms vadovavo 29 teisėjai. Labiausiai užimti buvo brazilas Wiltonas Sampaio ir meksikietis Cesaris Arturo Ramosas, teisėjavę per ketverias rungtynes. Finalo teisėjas buvo lenkas Szymonas Marciniakas.
32
Šiose pasaulio pirmenybėse žaidė 32 komandos. Komandų skaičius nesikeičia nuo 1998 metų (septynis turnyrus), tačiau FIFA vadovai žada, kad kitose pasaulio pirmenybėse, kurios 2026 metais vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, dalyvaus 48 komandos.
39
39 metų portugalas Pepe buvo vyriausias futbolininkas, įmušęs įvartį šiose pirmenybėse. Jauniausias įvarčio autorius – 18-metis ispanas Gavi.
44
Argentinos rinktinės treneriui Lioneliui Scaloniui yra 44 metais. Jis buvo jauniausias pasaulio pirmenybėse dalyvavusių komandų treneris. Vyriausias tarp trenerių – 71-erių olandas Louisas van Gaalas.
64
Pasaulio pirmenybėse buvo sužaistos 64 rungtynės. Oficialiais duomenimis stadionuose jas pamatė 3,4 mln. žiūrovų. Vidutinis lankomumas buvo 53191 žiūrovas. Finalo rungtynes Lusailo stadione stebėjo 88966 sirgaliai.
172
Kataro stadionuose buvo įmušti 172 įvarčiai (vidutiniškai 2,69 įvarčio per rungtynes). Du įvarčius futbolininkai įmušė į savo vartus. Įdomu, kad į savo vartus įmušusių argentiniečio Enzo Fernandezo (per rungtynes su Australija) ir marokiečio Nayefo Aguerdo į(su Kanada) varčiai nesutrukdė jų komandoms iškovoti pergales.
440
Pasaulio pirmenybių prizų fondą sudarė 440 mln. JAV dolerių. Turnyro rengėjai čempionams skyrė 42 mln. dolerių, vicečempionams -30 mln. dolerių ir t.t. Pirmajame etape iškritusios komandos uždirbo po 9 mln. dolerių.
