Jos rūkė cigarus, dainavo grupės „Queen“ čempionišką dainą, pozavo daugybei kamerų, o grįžusios namo su tūkstančiais sirgalių šventė pergalę finale prieš „Kansas City Current“.
Jei kai kam atrodo, kad moterų futbolas neįdomus, jie nėra matę moterų futbolo lygos NWSL Jungtinėse Valstijose.
„Čia moterų futbolo aukso amžius, lankomumas gerino visus rekordus, sunku net nupasakoti, kas vyksta, bet į atkrintamąsias varžybas visur rinkosi po 20–22 tūkstančius žiūrovų“, – pasakojo 32 metų „Thorns“ trenerės asistentas V.Andriuškevičius, Lietuvos futbolo rinktinei atstovavęs nuo 2011 iki 2019 m.
Tribūnas užpildo tūkstančiai
Apie moterų futbolą jis ir pats nieko nežinojo, kol 2016-aisiais persikėlė iš Nyderlandų rungtyniauti į Portlando „Timbers“ klubą.
Lietuvoje Portlandas asocijuojasi su NBA krepšinio klubu „Trail Blazers“, kur rungtyniavo Arvydas Sabonis, bet Amerikoje šis miestas vadinamas „Soccer City“ – Futbolo miestu.
Vyrų klubo „Timbers“ sezono abonementai būna iššluoti, o „Providence Park“ stadionas turėjo persitvarkyti ir pridėti papildomai 4 tūkst. vietų, tad dabar ten susirenka net 25 tūkstančiai sirgalių.
Kai žaidžia moterų klubas „Thorns“, apie 16 tūkstančių vietų nuolat būna užimtos futbolininkes dievinančių žiūrovų.
„Lietuvoje yra įprasta mergaites leisti į šokius, gimnastiką, plastiškas sporto šakas, nes lietuviai futbolą laiko berniukų sportu.
Sakoma, kad moterų futbolas nepatrauklus, savo dukrų žaisti neleisime, nes mergaitės negali būti apdaužytomis kojomis, jos turi būti lanksčios ir šypsotis.
Bet Amerikoje visai nėra tokio vertinimo, kad futbolas berniukiškas ar mergaitiškas. Dar kai rungtyniavau Portlande, dažnai nueidavau pažiūrėti „Thorns“ rungtynių, nes ten toks aukštas lygis, o įvarčiai – nuostabūs“, – pasakojo V.Andriuškevičius.
Sugrįžo į Portlandą
Tuo metu jis neįsivaizdavo, kad kada nors pats treniruos šią moterų komandą.
Trejus metus lietuvis žaidė MLS lygoje Amerikoje, paskui sugrįžo į Lietuvą, atstovavo Marijampolės „Sūduvai“, vėliau persikėlė į Kazachstaną, bet prasidėjus koronaviruso pandemijai nutarė baigti futbolininko karjerą.
Jis sugrįžo į Portlandą, kur jautėsi kaip namuose, ir pradėjo dirbti vaikų treneriu. Po metų sulaukė kvietimo prisijungti prie „Thorns“ trenerių štabo.
Komandai pradėjo vadovauti nauja trenerė iš Kanados Rhian Wilkinson ir jai reikėjo asistentų.
„Kadangi buvau rungtyniavęs Portlando komandoje, mane čia visi pažinojo, o mūsų klubas pasirūpina savo buvusiais žaidėjais.
Pradėjęs dirbti moterų treneriu supratau, kad nors pats žaidžiau virš dvidešimt metų, apie futbolą nieko nenusimaniau“, – šyptelėjo V.Andriuškevičius, Portlande gyvenantis su žmona zumbos treniruočių instruktore Greta.
Erdvės kurti daugiau
Daugiausia jis veda perdavimų ir kamuolio valdymo treniruotes, o kai komanda iškeliauja į varžybas išvykose, lieka dirbti su žaidėjomis, kurios nebuvo registruotos rungtynėms.
Kai reikia, per treniruotes ir pats įbėga į aikštę. Bet svarbiausia, kad jis prisideda prie komandos rengimo ir iš arti stebi taktinius vyriausiosios trenerės sprendimus.
„Mums, vyrams, dažnai atrodo, kad mes patys viską žinome geriausiai ir nieko mums nepaaiškinsi, – sakė V.Andriuškevičius. – Darbas su moterimis kitoks – žaidėjos nori žinoti, kaip ir kodėl reikia žaisti taip ar anaip. Amerikoje moterų futbolas labiau taktinis nei vyrų.
Vyrų futbole aikštė jau darosi ankštoka, nes fizinis ir techninis lygis labai stipriai išaugo, žaidėjai darosi universalesni ir tai leidžia žaisti labiau fiziškai nei taktiškai.
Moterims aikštėje vis dar daug vietos ir daugiau erdvės įdomiems taktikos sprendimams. Bet ir moterų atletiškumas tobulėja, mūsų Sophia Smith turi unikalius fizinius duomenis ir tai leidžia dominuoti aikštėje ir mušti nuostabius įvarčius.“
Savo rąstą atidavė
Įvartį įmušusioms žaidėjoms Portlande po kiekvienų rungtynių dovanojamos rožės, nes šios gėlės – miesto simbolis, o komandos pavadinimas „Thorns“ reiškia „spygliai“. Jei vartai liko sausi, rožę gauna ir vartininkė.
Portlande sirgaliai yra tokie pamišę, kad prisigalvoja keisčiausių ritualų ir tradicijų.
Vyrų komandos „Timbers“ žaidėjams už kiekvieną įvartį po rungtynių įteikiamas medžio rąstas. Jis atpjaunamas elektriniu pjūklu tiesiog prie sirgalių tribūnos stadione po kiekvieno taiklaus smūgio, mat Oregono valstija garsėja savo mediena.
Tokį rąstą yra gavęs ir V.Andriuškevičius, kai atstovaudamas „Timbers“ įmušė į „Seattle Sounders“ vartus.
„Aš iš jo buvau pasidaręs kavos staliuką, – prisiminė buvęs futbolininkas, sirgalių vadinamas tiesiog Vytu. – Bet vėliau padovanojau jį sirgaliams, jiems tokie dalykai svarbesni nei man. Nesu prisirišęs prie daiktų. Keliauju po pasaulį su kuprine.“
Iš namų – vos šešiolikos
Krautis daiktus ir palikti namus jam teko dar paauglystėje. Būdamas vos šešiolikos jis su tėvais nutarė, kad dėl futbolo verta vienam kraustytis iš Alytaus į Kauną.
Tuomet perspektyvus gynėjas gavo pasiūlymą jungtis prie „FBK Kaunas“ dublerių komandos.
V.Andriuškevičius dar mokyklos nebuvo baigęs, kai turėjo galimybę iškeliauti į užsienį, nes tuo metu klubą valdęs Vladimiras Romanovas kvietė jauną alytiškį į Edinburgo „Hearts“.
„Bet tada tėtis nesutiko, nes norėjo, kad bent mokyklą baigčiau“, – pasakojo V.Andriuškevičius.
Tačiau ilgai Lietuvoje jis neišbuvo. Būdamas devyniolikos futbolininkas pasirašė sutartį su Gdansko „Lechia“ klubu ir persikėlė į Lenkiją, o vėliau karjera nuvedė ir į Švedijos bei Nyderlandų aukščiausiąsias lygas, kol galiausiai jis atsidūrė Jungtinėse Valstijose.
„Dabar jau žinau, kaip ir iš kiek kandidatų klubai renkasi žaidėjus. Tad žinojimas, kad Portlandas pasirinko mane, dar saldesnis ir didžiuojuosi tuo labiau, nei kai žaidžiau.
Mes, lietuviai, esame tokie kariai, lekiame, bėgame, kišame galvą, esame darbininkai, todėl, manau, išsiskyriau iš kitų ir buvau labai mėgstamas sirgalių“, – sakė V.Andriuškevičius, kurį amerikiečiai pirmiausia pastebėjo Lietuvos rinktinėje, kai ji rungtyniavo su Anglija Vemblio stadione.
Pasirašė milijoninę sutartį
Kai sulaukė pasiūlymo iš „Timbers“, V.Andriuškevičius net nežinojo, kur tas Portlandas, nes niekada nebuvo lankęsis JAV ir mažai ką žinojo apie didžiulės šalies geografiją.
Bet atvykęs į Vakarų pakrantę prie Ramiojo vandenyno kaipmat pasijuto kaip namuose ir, svarbiausia, pamatė, ką reiškia Amerikoje būti profesionaliu sportininku.
„Europoje būdavo, kad jei marškinėlius sirgaliui atiduodi, turi susimokėti už naujus. Amerikoje pamačiau, ką reiškia būti žaidėju, – pasakojo V.Andriuškevičius. – Visi rūpinasi, šokinėja aplink tave, treniruočių sąlygos puikios, galingi rėmėjai, aprangos imk kiek nori.
Žinoma, lyginu tik su komandomis, kuriose esu žaidęs. Sąlygos čia nuostabios ir vyrams, ir moterims. Joms nėra net ko važiuoti rungtyniauti į Europą.“
Moterų futbolininkių uždarbis neprilygsta didžiausių vyrų futbolo žvaigždžių algoms, bet profesionalės dabar uždirba daugiau nei praeityje.
NBA legendos Denniso Rodmano duktė 19 metų Trinity Rodman pasirašė ketverių metų 1,1 milijono JAV dolerių sutartį su „Washington Spirit“ ir pagal uždarbį aplenkė Alex Morgan ir Megan Rapinoe.
Šios žvaigždės NWSL per metus uždirba po 250 tūkst. JAV dolerių, tačiau iš reklamos sutarčių prisiduria dar šimtus tūkstančių.
Kai kurios amerikietės futbolininkės socialiniuose tinkluose turi daugiau sekėjų nei JAV futbolininkai. Pavyzdžiui, A.Morgan „Instagram“ seka net 9,7 milijono, o M.Rapinoe – 2,1 milijono žmonių.
Gaus ir čempiono žiedą
V.Andriuškevičius žiūri šiuo metu Katare vykstantį pasaulio futbolo vyrų čempionatą, bet labiau laukia moterų čempionato, kuris vasarą vyks Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Ten jis turės už ką sirgti, nes JAV rinktinėje turėtų rungtyniauti „Thorns“ žaidėjos S.Smith, Sam Coffey ir Crystal Dunn, Japonijos – Hina Sugita, o Kanados – Christine Sinclair.
„Vyrų pasaulio čempionatą dabar žiūriu labiau kaip sirgalius nei kaip treneris. Moterų čempionate, tikiu, bus kiek kitaip.
Visų pirma bus smalsu analizuoti taktinius komandų sprendimus aikštėje, bet kartu įdomu stebėti mūsų komandos žaidėjų pasirodymus“, – sakė „Thorns“ trenerės asistentas iš Alytaus.
Jis nebuvo iškovojęs skambių titulų kaip žaidėjas, todėl ant kaklo pajusti aukso medalį su Portlando moterų komanda buvo išskirtinis momentas.
Bet medalis buvo tik pirmas apdovanojimas.
V.Andriuškevičiui ir „Thorns“ žaidėjoms pavasarį bus įteikti ir čempionų žiedai, kaip įprasta Amerikos profesionaliose lygose. Ne tik vyrų, bet ir moterų.
